Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį areštu dešimčiai parų, pagal BK 137 straipsnio 1 dalį areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas trisdešimčiai parų.

Priteista iš J. Š. , o J. Š. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš J. Š. tėvų P. Š. ir R. Š. , A. B. naudai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš J. Š. , o J. Š. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atliginti, iš J. Š. tėvų P. Š. ir R. Š. , J. B. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš J. Š. A. B. naudai 1200 Lt išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir šio nusikaltimo metu dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

J. Š. 2007 m. kovo 9 d., apie 18 val., drauge su grupe jaunuolių eidamas per (duomenys neskelbiami) upės tiltą (duomenys neskelbiami) gatvėje, Vilniuje, praeidamas pro kitos grupės jaunuolius, sėdėjusius ant šaligatvį ir važiuojamąją dalį skiriančios pertvaros, sudavė alkūne nepilnamečiui S. Č. į krūtinę, o nukentėjusiajam A. B. ėmus tuo piktintis, su keletu kitų jaunuolių grįžo atgal ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. B. į veidą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

J. Š., suduodamas antrąjį smūgį, numatydamas, kad greta tilto turėklų stovintis nukentėjusysis A. B. gali nukristi nuo tilto ir patirti sunkų kūno sužalojimą, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis tokių padarinių išvengti, nukentėjusiajam nuo smūgio neišlaikius pusiausvyros, persisvėrus per turėklus ir stengiantis išsilaikyti sugriebus J. Š. , bet neišsilaikius ir kartu su J. Š. nuo 3.50 m aukščio nukritus ant apačioje esančių betoninių laiptų, dėl ko nukentėjusiajam padarytas odos nubrozdinimas smakre, nežymiai sutrikdęs sveikatą, ir plyšo dešinysis inkstas bei dėl šio sužalojimo komplikacijos – mažakraujystės sunkiai sutriko jo sveikata, taip J. Š. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. B. .

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde ginčijama teismo nuosprendžio nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis sudavė antrą smūgį, nuo kurio A. B. , stovėdamas prie turėklų, neišlaikė pusiausvyros, persisvėrė per juos ir nukrito žemyn. Nuteistasis neigia sudavęs nukentėjusiajam smūgį, savo veiksmą apibūdina kaip lengvą nukentėjusiojo stumtelėjimą, kuris nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių padarinių. Tai, apelianto teigimu, rodo tas faktas, jog nukentėjusysis po stumtelėjimo nepajudėjo ir liko stovėti, jis nukrito be pašalinės jėgos, vien dėl to, kad po visko pats prisėdo ant turėklų ir neišlaikė pusiausvyros. Tokie nuteistojo argumentai šioje byloje nėra nauji. Jie buvo pasakyti ir ištirti bylos proceso metu bei išsamiai aptarti, įvertinti ir pagrįstai atmesti nuosprendžiu. Remdamasis liudytojų P. P. ir M. A. parodymais, teismas paneigė, kad antrą kartą J. Š. tik stumtelėjo nukentėjusįjį, ir pripažino įrodyta, jog šis A. B. sudavė smūgį. Teismas, remdamasis liudytojos M. A. parodymais, padarė teisingą išvadą, kad tarp smūgio sudavimo nukentėjusiajam A. B. į veidą ir jo griuvimo per tilto turėklus bei susižalojimo yra priežastinis ryšys. Liudytoja M. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad po antro smūgio A. B. loštelėjo atgal, neišsilaikė, persisvėrė per turėklus, griebėsi už šalia stovinčio vaikino (nuosprendžiu nustatyta J. Š. ) ir abu nukrito (t. 2, b. l. 53). Liudytojos M. A. parodymai, duoti bylos proceso metu, visiškai nuoseklūs. 2007 m. kovo 20 d. liudytojos apklausos protokole parodyta, kad jaunuolis A. B. trenkė du kartus į veidą, po to jie persisvėrė ir nukrito (t. 1, b. l. 53). 2007 m. birželio 6 d. liudytojos papildomos apklausos protokole M. A. parodyta, kad po antrojo smūgio A. B. sulingavo ir persivertė per turėklus, griūdamas jis griebėsi už arčiausiai stovinčio vaikino bei nugriuvo kartu su juo. Pasakyti, ar A. B. nugriuvo dėl to, kad gavo smūgį, ar dėl to, kad traukėsi atgal taip negali, bet mano, kad nuo smūgio, nes iš kart po jo jis sulingavo ir griuvo (t. 1, b. l. 54). Teisiamajame posėdyje ji parodė, kad negali pasakyti, ar A. B. per turėklus krito nuo smūgio, tačiau, kaip buvo minėta, susidariusią situaciją apibūdino taip: po smūgio A. B. loštelėjo atgal, po to neišsilaikė, persisvėrė per turėklus, griebėsi už šalia stovinčio vaikino (J. Š. ) ir jie abu nukrito (t. 2, b. l. 53). Liudytojas P. P. taip pat parodė, kad prieš nukritimą buvo suduotas smūgis (t. 2, b. l. 54). Kad ši J. Š. veika priskiriama prie pavojingų ir uždraustų baudžiamajame įstatyme teismo nuosprendžiu pripažinta pagrįstai ir padaryta teisinga išvada, kad tarp smūgio sudavimo nukentėjusiajam į veidą ir jo griuvimo bei susižalojimo yra priežastinis ryšys, kitų griuvimo priežasčių nenustatyta. Teismas teisingai nustatė nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei teisingai nustatė, kad smūgis, nuo kurio nukentėjusysis prarado pusiausvyrą, buvo sąmoningai ir valingai, t. y. kaltai atliktas J. Š. veiksmas.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys yra sudėtingas, kadangi jis buvo komplikuotas pašalinių jėgų įsikišimo. Ekspertizės ir bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata ne nuo smūgio tiesiogiai, o nuo nukentėjusiojo kūno sąlyčio atsitrenkiant į betoninius laiptus. Baudžiamosios teisės teorijoje priežastinis ryšys skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Tiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai veika tiesiogiai sukelia padarinius. Sudėtingas priežastinis ryšys – tai ryšys, komplikuotas pašalinių jėgų įsikišimo. Priežastinis ryšys yra sudėtingas, kai objektyviai įstatyme numatytus padarinius sukelia ne vien pavojinga žmogaus veika, bet iš dalies prisideda ir kiti veiksniai. Šiuo atveju priežastinis ryšys yra sudėtingas. Ekspertizės ir bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata nuo jo kūno sąlyčio su kietu pagrindu. Tačiau kolegija nelaiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog šioje byloje esama atsitiktinio priežastinio ryšio. Apie priežastinio ryšio pobūdį sprendžiama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo priemones, nusikalstamos veikos padarymo vietos ypatumus, nuteistojo galimybę numatyti, kad nukentėjusysis nuo smūgio gali neišlaikyti pusiausvyros ir nukristi per turėklus ant apačioje esančių betoninių laiptų, ir dėl to sunkiai susižaloti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad smurto veiksmas buvo pavartotas prie kolonos, nepavojingoje vietoje. Tai iš dalies paneigiama liudytojo P. P. 2007 m. birželio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis, kuriose jis rodo kaip J. Š. pribėgo prie A. B. , stovinčio 30 cm atstumu nuo turėklo ir sudavė jam smūgį, bei parodė turėklo vietą, per kurią A. B. susvyravęs ir neišlaikęs pusiausvyros krito žemyn (t. 1, b. l. 65-66, 72). Iš fotonuotraukų matyti, kad smūgis suduotas ne prie kolonos, o prieš ją ir greta žemo turėklo. Iš 2007 m. spalio 25 d. nukentėjusiojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad J. Š. antrą smūgį smogė jam, kai jis buvo prie žemo turėklo (t. 1, b. l. 45). Šiems įrodymams prieštarauja J. Š. apeliacinio skundo argumentai, kad jis tik lengvai stumtelėjo A. B. ir ta vieta buvo saugi, prie didelės kolonos. Įtariamojo papildomos apklausos protokole paties J. Š. parodyta, kad tas turėklas, per kurį persivertė A. B. , yra žemas ir prieš pirmą tilto koloną (t. 1, b. l. 125-126). 2007 m. spalio 10 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūros objektas yra tiltas per (duomenys neskelbiami) upę, esantis prie ,,U“ kavinės, adresu (duomenys neskelbiami). Tilto pradžioje stovi betoninė kolona, kurios aukštis yra 1,20 m, už jos yra tilto turėklas, kurio aukštis 1 m. Iš kitos kolonos pusės taip pat yra tilto turėklas, kuris skiria pėsčiųjų taką ir nusileidimo laiptelius prie (duomenys neskelbiami) upės bei ,,U“ kavinės terasą. Šio turėklo aukštis yra 72 cm. Nuo laiptų prie (duomenys neskelbiami) upės iki turėklo (skiriančio su pėsčiųjų dalimi) viršaus yra 3,50 m (t. 1, b. l. 8-9, 10-11). Iš šių duomenų matyti, kad įvykis vyko ne žolės vejoje ir nukentėjusysis krito ne ant minkšto pagrindo, kuomet būtų galima daryti išvadą apie atsitiktinį priežastinio ryšio pobūdį dėl kilusių padarinių. Tačiau šios bylos situacijoje išvada apie priežastinį ryšį yra kita. Be nuteistojo smūgio nukentėjusysis nebūtų persisvėręs per žemus turėklus (72 cm aukščio) ir kritęs žemyn ant betoninio pagrindo nuo 3,5 m aukščio bei sunkiai susižalojęs. Šioje byloje yra būtinasis priežastinio ryšio pobūdis. J. Š. patrauktas atsakomybėn už kilusius padarinius pagrįstai, nes jie yra dėsningi, t. y. iš anksto numatomi šioje situacijoje.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerūpestingumui (BK 16 straipsnio 3 dalis). Kvalifikuodamas veiką pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, teismas nustatė neatsargios kaltės rūšį - nusikalstamą pasitikėjimą. Ji apibrėžta BK 16 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Ši aplinkybė pakankamai išsamiai tirta ir motyvuotai išspręsta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į šio straipsnio 2 dalį. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, skirstomos į nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Straipsnio pirmoje dalyje yra apibrėžta nusikaltimo sudėtis, antroje – baudžiamojo nusižengimo. Atribojant nuo baudžiamojo nusižengimo, esminis skirtumas yra tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, o BK 284 straipsnio 2 dalyje – formalioji. Jeigu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį visuomenės rimtis ar tvarka tik trikdoma, tai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – ji sutrikdoma (atsiranda padariniai). Tai vertinamasis požymis, kurio turinys nustatomas įvertinus veikos padarymo aplinkybes ir atsiradusius padarinius. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją visuomenės rimtis sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai. Baudžiamajam nusižengimui, numatytam BK 284 straipsnio 2 dalyje, pripažinti pakanka viešoje vietoje trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką necenzūriniais žodžiais, ar nepadoriu elgesiu. Visi tie požymiai taip pat vertinamieji ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Teismas, ištyręs įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad J. Š. , drauge su grupe jaunuolių, eidamas per (duomenys neskelbiami) upės tiltą (duomenys neskelbiami) gatvėje, Vilniuje, praeidamas pro kitos grupės jaunuolius, sėdėjusius ant šaligatvio ir važiuojamąją dalį skiriančios pertvaros, sudavė alkūne nepilnamečiui S. Č. į krūtinę, o nukentėjusiajam A. B. ėmus tuo piktintis, su keletu kitų jaunuolių grįžo atgal ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. B. į veidą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Teismas pagrįstai tokį J. Š. elgesį įvertino kaip nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdžiusį visuomenės rimtį. J. Š. neturėjo jokio asmeninio motyvo ar priežasties užkabinti nukentėjusįjį ir juo labiau suduoti jam. Tai jis padarė dėl chuliganiškų paskatų, pamindamas žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstruodamas jėgos ir beprasmio smurto apraiškas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nenustatyta, jog J. Š. veiksmai realiai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė rimtį, veiksmai truko neilgai, dėl jų žmonėms nesukeltas didelis išgąstis ir kt. Kolegija pažymi, kad tyčiniai smūgiai be priežasties suduoti į veidą J. B. , matant aplinkiniams, šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė konfliktą mačiusių asmenų saugumo jausmą, nes tokį jo elgesį matę kitos grupės jaunuoliai nebuvo tikri, jog chuliganiški veiksmai nebus nukreipti ir prieš juos. Liudytojas S. Č. parodė, kad po to, kai J. Š. sudavė smūgį į veidą A. B. , jis išsigando ir nubėgo ieškoti pagalbos. Liudytoja M. A. parodė, kad kilo didelė sumaištis, ji taip pat išsigando. Kadangi J. Š. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalį, jie negali būti perkvalifikuoti į šio straipsnio antrąją dalį.

Taip pat nenaikintina nuosprendžio dalis, kurioje išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 50 000 Lt nukentėjusiajam A. B. ir 10 000 Lt jo atstovei pagal įstatymą J. B. neturtinės žalos atlyginimo dydį dėl A. B. sveikatos sužalojimo atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Išsamiau aptaręs ir įvertinęs kriterijų visumą bei taikydamas teisingumo principo ir sąžiningumo principus teismas teisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėja pateikė nuteistojo pareiškimą dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo. Toks prašymas aiškiai prieštarauja apeliaciniam skundui, kadangi jame nuteistasis prašo jį išteisinti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, o dėl kitos veikos prašo pakeisti kvalifikaciją, t. y. nuteisti J. Š. už nusižengimą, numatytą, BK 284 straipsnio 2 dalyje, tačiau šiame įstatyme areštas kaip bausmė nenumatytas. Kolegija laiko pareiškimą dėl arešto atlikimo pakeitimo apeliacinio skundo papildymu, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tokios galimybės nesuteikia apeliantams. Kolegijos nuomone, kad vykdant nuosprendį, klausimą dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal BPK 354 straipsnį galės išnagrinėti ir nutartimi išspręsti nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas (BPK 365 straipsnio 1 dalis).

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad apskųstą teismo nuosprendį naikinti ar keisti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.