- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 1-5-573/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00269-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- S. B., Z. B.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, kaltinamajam V. J., jo gynėjai advokatei Audrai B. R., nukentėjusiesiems S. B., Z. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-04-01 nenustatytoje vietoje pagamino netikrus dokumentus, įtvirtindamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis: 2014-03-06 pažymą V. J. vardu „Dėl sodo namelio teisinės registracijos“ ir 2014-04-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kuriuos panaudojo su prašymu 2014-04-01, 13.47 val. pateikdamas VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo, esančio Ožeškienės g. 12, Kaune, užsakymų priėmimo – išdavimo skyriui, kur jų pagrindu VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Nekilnojamojo turto registre jo vardu buvo įregistruotas S. B. priklausęs nekilnojamas turtas - sodo namelis ir ūkinis pastatas, esantys sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Be to, V. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, sodų bendrijoje „Šilas“, esančioje Dovainonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., 2014-01-03 kreipėsi į šios bendrijos pirmininką Kazimierą V. A. dėl S. B. dokumentų, susijusių su S. B. sodo nameliu, esančiu Beržų g. 11, Dovainonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., tvarkymo ir iš K. V. A. tą pačią dieną gavęs S. B. vardu išduotą pažymą „Dėl sodo namelio teisinės registracijos“, pagal kurią ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-04-01, nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2014-03-06 pažymą V. J. vardu „Dėl sodo namelio teisinės registracijos“ ir 2014-04-01, 13.47 val. netikrus dokumentus - 2014-03-06 pažymą „Dėl sodo namelio teisinės registracijos“ ir 2014-04-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pateikė VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui, esančiam Ožeškienės g. 12, Kaune, kurių pagrindu S. B. priklausęs 49640 Lt vertės nekilnojamas turtas - statiniai sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti jo vardu (registro Nr. 44/1681275), tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausiusį didelės - 49640 Lt vertės turtą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Be to V. J., 2014-05-05 su pareiškimu Kauno miesto I - ojo notarų biuro notarei R. L., biuro adresas Kaune, I. Kanto g. 22 - 1, pateikdamas vykdomojo įrašo padarymui žinomai suklastotą 2013-12-10 paprastąjį vekselį, kuriuo skolininkas S. B. įsipareigoja iki 2014-12-31 sumokėti V. J. 40000 Lt, tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą - į S. B. priklausančius 40000 Lt (atitikmuo 11580 €), tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.
Kaltinamasis V. J. kaltu pripažino iš dalies, iš jo parodymų matyti, kad S. B. jam nuo jaunystės pažįstamas, gyveno Kaune, susipažino 1966 metais, S. B. karininkas buvo. Vėliau su S. B. nuo 1980 metų tik pradėjo matytis, nes iki 1980 metų gyveno Kaliningrade. Su S. B. susitikdavo į savaitę kartą, per futbolo rungtynes, kai jis už „Klaipėdos maistą“ žaidė. B. pinigų - 20000 litų - davė vieną kartą 2006 metais, nes jis neturėjo kuo kūrenti namuko. Pinigus gavo jis iš tėvo - 800 000 litų palikimo. Jis pastoviai pas B.į atvažiuodavo. S. B. net dušo neturėjo, gyveno Mackevičiaus gatvėje. Jis Muziejaus gatvėje prie Rotušės tuo metu gyveno. Nuo 2006 metų, S. B. niekur nedirbo, o iki 2006 metų dirbo karinėse įstaigose, Pravieniškėse, saugojo kalinius Lukiškėse, turėjo karininko laipsnį, išsikalbėjo apie tai prie taurelės. Ar kokią dar specialybę B. turėjo nežino. Karininkai prie statybų nedirba. B.buvo ir į Rusiją buvo išvykęs, ten gal irgi kalinius saugojo. Iki 2006 m. jį matydavo su uniforma. Nuo 2006 metų su uniforma nevaikščiojo. Paskolino jam pinigus 2006 metais. Vėliau dar duodavo, kai paprašydavo. Dėl sodo namelio prisipažįsta kaltu. Užtemo protas, kad įrašė savo pavardę. Dėl pažymos suklastojimo parodė, kad S. B. advokatas Albinas, kurio pavardės nežino, nusivedė jį į Registrų centrą ir gavo patvirtinimą. Už tos pažymos padarymą primokėjo apie 10 000 litų. Advokatas viską tvarkė, mokėjo pinigus. Jam tada užplaukė, pats save kaltina, nes tai akivaizdus nusikaltimas. Skelbimą į internetą įdėjo draugas V., iš Kaišiadorių rajono, o pažymos buvo pas sodų pirmininką, Žaliakalnyje, bute. Dėl namelio tai B. advokatas Albinas sugalvojo, kad nenuplauktų pinigai. Kad Albinas advokatas, tai pats taip prisistatė, jis Albino pažymėjimo nematė. Spyną jis pats į namelį įdėjo, todėl turi raktą. Sodo namelyje dažnai būdavo 2006-2007 metais, nes jo draugo sodo namelis kitam šone buvo. Žino, kada mirė B., dalyvavo laidotuvėse. Jis davė pinigų ir reikmenų parduotuvėje senamiestyje, nupirko karstą, vainiką, 1000 litų išleido laidotuvėms. B.skolų turėjo, todėl davė B.i pinigų. B. sūnus Saulius dar laidotuvėse dalyvavo. Kad Saulius yra S. B. sūnus tai taip sprendžia, tik iš matymo pažįsta, iki S. B. mirties Sauliaus nepažinojo. Įgaliojimą turėjo tvarkyti namuką. B. buvo nuvežęs pas notarę ir pasirašė, kad tvarkys dokumentus B. vardu. Albinas kadastriniais matavimais rūpinosi. Jis tik vieną kartą buvo nuvažiavęs. Pas sodų pirmininką A. buvo pažymos, kad B. vardu tvarkyti namelį. Kodėl registrų centrui suklastotą pažymą pateikė, negali paaiškinti. Advokatas registrų centre dokumentus pateikė, t.y. registrų centre Albinas padavė dokumentą, kurį pats ir pateikė. Jis tik parašė prašymą, kad įregistruoti sodo namelį. Šių dokumentų neskaitė. Pažymą, gautą iš A., sodo namelio dokumentų tvarkymui panaudojo, ją pateikė geodezijai, statybų firmai. Albinas viską toliau tvarkė, sakė: „už pinigus viskas galima“. Jis mokėjo Albinui. 1000 su virš litų išleido S. B. laidotuvėms. 2006 metais pinigus B. davė sodo namelyje, o B. jam vekselį padavė, kad viso pasiskolinta 40000 Lt. Kas jį surašė, negali pasakyti. Atnešė vekselį jam jau pasirašytą. Pasidėjo vekselį dėl visa ko. Buvo pas notarę Kanto g., centre, kai Silvestras nebuvo gyvas, nes norėjo išieškoti skolos, iš Sauliaus skolos tai neatgautų. Saulius yra S. B. sūnus iš pirmos santuokos. Žmona B. lyg, Audra buvo vardu, ji mirusi. Pateikė vekselį ir laukė pasekmių. Vekselį ne prie jo pasirašė. Jis neprašė vekselio, Silvestras pats atnešė. 6 metus S. B. valgyti nešdavo. B.nebuvo matęs. Dėl pažymos suklastojimo, sukčiavimo, panaudojant netikrus dokumentus į S. B. turtą, tai dabar supranta ir gailisi. Kur sakė advokatas, ten rašėsi. Nurodė, kad nukentėjusiosios Z. B. civilinio ieškinio nepripažįsta. Nurodė, kad jis buvo sodo žemę sutvarkęs, sutvarkė šabakštynus. Norėjo parduoti namą kartu su žeme.
Iš nukentėjusiosios Z. B. parodymų matyti, kad ji 1984-04-28 susituokė su B.iu, paskui susilaukė sūnaus Mindaugo. B.is gyveno Partizanų gatvėje, o ji - Kaišiadoryse. Partizanų gatvėje buvo butas. Jie ten kartu gyveno, paskui išsikeitė į Kalantos gatvėje esantį 3 kambarių butą Petrašiūnuose. Statė tą namelį, apie kurį kalbama, turėjo butą. 1996 m. ji išėjo kitur gyventi, nes S. B. išgerdavo, o jis bute pasiliko gyventi. Jos sūnus į užsienį išvažiavęs dirbti. Jis atvažiavo, kai tėvas jau miręs buvo. Sūnus paskambino į policijos skyrių, jam pasakė, kad reikia atvažiuoti. Su dokumentais jie tada abu nuvažiavo į policiją, Kęstučio gatvėje. S. B. rado santechnikai negyvą, vasario mėnesį. Tyrėjas jai davė Sauliaus numerį. Kai Sauliui paskambino, pasakė, kad dabar jie jį užkasinėja. Sodo namelis, kol gyveno normaliai, buvo pats gražiausias. Kai ji išėjo, jis ten nevažiavo. Namelis buvo normalus, tik aplinka apleista. Kartais užvažiuodavo su vaiku jo apžiūrėti. Sodas buvo neįteisintas, negalėjo jo parduoti. S. B. gimė Kaišiadoryse, paskui Kaune gyveno, dirbo įvairiose įstaigose. Dirbo gaisrinėje, karininku nedirbo, statybose jis dirbo skardininku ilgą laiką, važiuodavo į Rusiją, mėgdavo išgerti. Kai jis mirė, tai nebuvo spynos uždėta, pro dirbtuves buvo galima įeiti. Kaimynai dar sakė, kad „kažkas vaikšto, matuoja jūsų sodą“. Kai sužinojo, kad pardavinėja jos sodą per internetą, paskambino tuo numeriu kaip pirkėja, viską išsiklausinėjo. Asmuo prisistatęs Ramūnu, sakė, kad pastatai įteisinti, kad šeimininkas - pagyvenęs žmogus. Sakė, kad geras draugas prašė parduoti. Tai buvo šeštadienis. Pirmadienį paskambino J., jis sakė: „tvarkom tavo vyro žemę, reikia susitikti“. Pasakė, kad atvyktų į darbą, bet jis neatvažiavo. Pasirodo, kad jis pagal įgaliojimą viską per vieną dieną sutvarkė. Paskambino dar į firmą Ramūnui, sužinojo kada atvažiuos pirkėjai. Paprašė sodo pirmininko, kad pažiūrėtų, kas pirkėjai ir kas pardavėjai. Pirmininkas pasakė, kad dokumentai suklastoti. Buvo spyna išplėšta, ji su kaimynu buvo uždėjusi spyną. Ji parašė pareiškimą, kad sustabdytų žemės tvarkymą. Taip pat parašė į Registrų centrą pareiškimą, o jie viską skubiai darė, užsakė pažymą. Paskui nuėjo į policiją. Registrų centras, pagal jos pareiškimą, savo iniciatyva sustabdė pažymos išdavimą, kad negalėtų parduoti, kol uždėjo areštą. Albinas, kiek žino, - tai buvo V. V., kuris visur padėjo važinėti. „Pastatai - mūsų, žemė – jūsų“ - jie taip sakė pas ją darbe atvažiavę. Sekančią dieną V. pasiūlė 20000 ir už namelį ir už žemę. Pasakė, kad už tiek neparduos ir tada išvažiavo. Kitą dieną paskambino, kad gautas dokumentas, su kuriuo jai reikia atvažiuoti susipažinti, pamatė tą vekselį. Ten jos vyro parašų nėra, jie visi padirbti. Tai ne jos vyro raštas. Jis nedirbo nei policijoje, nei Pravieniškėse. Su vyru nuo 2006 metų matėsi nedaug, gal kartą ar du, jos vaikas tai tankiai pasimatydavo, jis jį ir rado. Saulius tėvą palaidojo. Civilinį ieškinį palaiko, moralinė žala jai padaryta dėl sveikatos sutrikdymo dėl to, kad perskaitė internete kas tas V.. B.iui, kai išėjo į pensiją, buvo sunkiau gyventi, išgerti mėgo. Mano, kad pinigų jam netrūko. Dėl išgėrimo žino, nes vaikas pasakojo. Vaikas 2006 metais išvyko į užsienį. Jam 30 metų šiuo metu. Vekselį matė, jis kompiuteriu parašytas. Jos vaikas Mindaugas, kai atvažiuodavo kažkiek tėvui padėdavo, 2-3 kartus į metus atvažiuodavo. Vasario mėnesį jis jau tėvą rado mirusį. Mirties priežastis - išsekimas. Sauliaus mama - Janina, yra gyva.
Iš nukentėjusiojo S. B. parodymų matyti, kad kaltinamojo nepažįsta, pirmą kartą mato. Prieš tėvo mirtį 3 metus su juo nebendravo. Anksčiau kartu dirbo. 1998 metais oficialiai išėjo iš darbovietės. Kartu po komandiruotes važinėjo. Paskui santykiai pagedo. Nelankė tėvo nuo 2011 metų. Tėvas Paminklų g. 28 gyveno, nuosavame name. Visą laiką ten gyveno. Apie kaltinamąjį, kad tėvas kalbėtų, jam neteko girdėti. Pora kartų tik sakė, kad reikia tvarkyti dokumentus, kad sodą parduoti. Tai buvo 2008 metais. Jaunystėje tėvas skardininku dirbo. Tarnavęs tėvas kažkur prie kalinių Sibire, o laipsnį ar turėjo, nežino. Į Kaliningrado sritį tėvas buvo iškviestas mokymams. Kol bendravo, pinigų tėvas nestabiliai turėjo. Tėvas gyveno netvarkingą gyvenimo būdą, gerdavo alkoholį. Ar skolinosi, jam neteko girdėti. Pensijos jam neilgai užtekdavo, paskui jau pusbadžiu gyvendavo. 2014 metais buvo po tėvo mirties nuvažiavęs, stogas buvo įlūžęs, viduje pelėsis. Jam paskambino policija ir paklausė vardo, pavardės bei pranešė, kad tėvas - S. B. mirė. Jis laidojo tėvą, pašalpą jis ėmė, karstą iš firmos pirko. Kaltinamasis tėvo šermenyse, laidotuvėse tikrai nebuvo. Laidotuvėse dar jo mama J. B. dalyvavo, kuri sveika, gyva. Nepažįstamų žmonių nebuvo. Draugą advokatą, kad turėjo, nemano. Dėl Albino, tai jis turėjo sugėrovą, bet jis jo vardo neatsimena. Kad tėvas būtų praturtėjęs, jam neteko girdėti. J., kad dalyvavo ir rūpinosi laidotuvėmis, tai taip nebuvo. B.ienės sūnų pažinojo, bet labai retai pas tėvą susitikdavo, nebendraudavo. Namelis neprižiūrėtas buvo daug metų, daugiau nei 10 metų. Nežino ar tėvas turėjo pinigų. Kiek atvažiuodavo, tėvas prašydavo pinigų. Kai turėdavo pinigų, tėvas būdavo neblaivus. Turėjo tėvas vieną draugą, kuris tėvą pavaišindavo.
Iš liudytojos V. L. parodymų matyti, kad kaltinamasis į ją 2014 metų vasario mėnesį kreipėsi, prieš tai anksčiau dar buvo atėjęs. Atšilus orui važiavo matuoti. Pirmą kartą jis pateikė senus dokumentus, bet jai nė vienas jų netiko. Tai buvo seni, dokumentai. Pasakė, kad jai reikia pirmininko pažymos kam priklauso sodas, tada galės vykdyti darbus. Jis ir pristatė pažymą. Pirmą kartą J.as vienas atvyko, o kitą kartą jį vežė dar kitas žmogus, vairuotojas, neaukštas, stambokas vyras, 50-60 metų amžiaus, automobiliu Jetta. Nusivežė ją į vietą, ji išmatavo. Pažyma buvo S. B. vardu, išduota bendrijos pirmininko. Jai sakė, kad S. B. labai sunkiai serga ir, kad J.as nori padėti susitvarkyti dokumentus. Namelį pats J.as atrakino iš garažo pusės, nesilaužė. Vairuotojas su lazda ėjo, šlubavo, vardo jo negirdėjo. Su ja bendravo labiau J.as, jis buvo labiau suinteresuotas.
Iš liudytojo Kazimiero V. A. parodymų matyti, kad kaltinamasis jam paskambino ir pasakė, kad turi B.io įgaliojimą bei nori gauti pažymą, kad sodo bendrija neturi pretenzijų į tvarkymą. Jis paaiškino, kad reikia susimokėti mokesčius, nuvažiuoti pas finansininkę ir tik tada galės parašyti pažymą, kad „jūs neskolingas sodo bendrijai“. Po savaitės, po Naujų metų, skola buvo sumokėta, jis atsivežė formas ir parašė. J.as parodė jam įgaliojimą, jis pateikė pažymą ir tuo viskas baigėsi. Paskui, balandį, atvyko B.ienė ir paklausė, kodėl jis pasirašė kaltinamojo vardu pažymą, kad jis (kaltinamasis) yra sodo bendrijos narys. Suprato, kad tokios pažymos jis nerašė. B.ienė parodė pažymą, pamatė kopiją, kad parašyta kaltinamojo pavardė. Buvo tik sodo bendrijos dokumento forma ir antspaudas, o tekstas ir raštas jau ne jo. Paskui B.ienė, sužinojusi, kad ruošiamasi tą sklypą parduoti, jį pakvietė. Paskui paaiškėjo, kad ta pažyma padirbta, aiškiai ne jo rašyta. Paskui J.as dar atvažiavo su draugu ir jam uždavė klausimą: „ką daryti“. Antrojo asmens pavardės neprisimena. Buvo aukštas, jaunas žmogus, apie 40 metų. S. B. iš matymo pažinojo. Kuo B.is užsiėmė, nežinojo. Sklypas buvo neigiamų sklypų sąraše. Asmuo, vardu Albinas, dėl pažymos, susijusios su sodo nameliu, į jį nesikreipė. S. B. jis nedraugavo.
Iš liudytojo R. J. parodymų matyti, kad gavęs J.o prašymą parduoti nekilnojamą turtą, nuvyko, apžiūrėjo, pradėjo reklamuoti, pradėjo vesti klientus. Jis važiuodavo su jam duotais raktais. Surinko 3-4 klientus, atėjęs pirmininkas pasakė, kad pardavimas negali vykti, nes yra fiktyvūs dokumentai ir viskas nutrūko. Pasakė, kad viskas suklastota, nors bylutė jam buvo pateikta. Bylutė buvo J.o vardu. J.as paaiškino, kad gavo turtą už skolos lapelį ir, kad jam (J.ui) atiteko tas turtas. Namelio dokumentus pateikė J.as. Raktus jis jam davė. Garažas buvo su spyna. Buvo atrakintos pagrindinės durys. Skola buvo apie 30000 litų paminėta.
Iš liudytojos N. K. parodymų matyti, kad nepažįsta kaltinamojo. Registrų centre dirba priėmėja, jai pateikė galiojančius dokumentus ir kadastrinę bylą, kurie įtarimų nekėlė, datos atitiko registro nuostatus. Dokumentų pilnai pakako sodo namelio registravimui. Dokumentus pateikusio asmens tapatybę nustatė iš pateiktų asmens dokumentų - paso ar kortelės. Asmuo pasirašė ant prašymo ir deklaracijos. Pažyma bendrijos, tik pirmininko parašas buvo, kad jis bendrijos narys. Kai teikė dokumentus pažiūrėjo, kad namelis neįregistruotas, jis prašė įteisinti jo vardu. Jis pasirašė kompiuterinį prašymą įregistruoti nuosavybės teises į sodo namelį.
Iš liudytojos L. D. B. parodymų matyti, kad kaltinamasis susimokėjo mokesčius už B.ius. 2014-01-03 J.as pasiskambino jai ir atvažiavo pas ją į namus, prašė susimokėti mokesčius už S. B.. Įgaliojimą jis parodė, kad gali sumokėti tuos mokesčius. Įgaliojimas buvo tvarkyti B.io reikalus. Jis susimokėjo nuo 2004 metų iki 2014 metų mokesčius imtinai, 675 litus. Ji išdavė pinigų priėmimo kvitą. Vieną su savimi turi, kitas pas jį. J.as tai tikrai tas pats asmuo. Pirmininkas apie tai žinojo, nes reikėjo pažymos pardavinėti namą ar sklypą. Pirmininkas jai skambino ar viskas tvarkoje su mokesčiais. Įgaliojime teisės parduoti namelį nebuvo, nebuvo tokio sakinio.
Iš 2014-06-04 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo, fotolentelės prie jo matyti, kad iš Z. B. iš atpažinimui pateiktų 4 asmenų nuotraukų ji atpažino ir parodė nuotraukoje Nr. 2 asmenį, prisistačiusį V. J. vardu, kuris buvo atvykęs pas ją (1 t., b. l. 125-127).
Iš 2014-08-27 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo, fotolentelės prie jo matyti, kad iš K. V. A. iš atpažinimui pateiktų 4 asmenų nuotraukų jis atpažino nuotraukoje Nr. 3 asmenį, prisistačiusį V. J. vardu, kuriam jis išdavė pažymą S. B. vardu jam pateikus S. B. įgaliojimą (1 t., b. l. 178-179).
Iš 2014-08-28 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo, fotolentelės prie jo matyti, kad iš L. B. iš atpažinimui pateiktų 4 asmenų nuotraukų jis atpažino nuotraukoje Nr. 2 asmenį, prisistačiusį V. J. vardu, kuris sumokėjo S. B. įsiskolinimą ir pasirašė (2 t., b. l. 3-4).
Iš 2014-07-15 VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad V. J. vardu 2014-02-07 buvo įregistruoti statiniai (duomenys neskelbtini). Tai pastatas yra sodo namelis su priklausiniais - ūkio pastatu, sodo namelio vidutinė rinkos vertė – 47700 Lt, ūkio pastato vidutinė rinkos vertė 1940 Lt (1 t., b. l. 131, 135-136).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-17 specialisto išvada Nr. 11-2620 (14) patvirtina, kad buvo konstatuota, kad atspaudas 2014 m. kovo 6 d. dokumento „Pažyma dėl sodo namelio teisinės registracijos“ originale, kurio kopija pateikta tyrimui, nėra atspaustas Sodų bendrijos „Šilas“ antspaudu; dokumento blankas neatitinka palyginimui pateikto dokumento blanko - jie skirtingi. (1 t., b. l. 21-26).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-04-14 specialisto išvada Nr. 11-2621 (14) patvirtina, kad 2014-03-06 pažymos dėl sodo namelio teisinės registracijos kopijoje: 1. tikėtina, kad rankraštinius įrašus, išskyrus skaitmeninį įrašą (duomenys neskelbtini) parašė ne K. V. A. ir ne V. J.; tikėtina, kad skaitmeninį įrašą (duomenys neskelbtini) parašė V. J.. 3. 2014-04-01 Nr. 1 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą kopijoje: tikėtina, kad antrame lape datą „2014.04.01“ parašė V. J. (1 t., b. l. 44-51).
Kauno m. 9-ojo notarų biuro 2014-10-21 raštas Nr. S-69, iš kurio matyti, kad pateiktas S. B. 2013-12-27 įgaliojimo nuorašas, kurį 2013-12-27 patvirtino notarė D. K. (2 t., b. l. 92, 93-94).
Iš 2014-11-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-917-810/2014 matyti, kad ieškovės Z. B. ieškinys tenkintas visiškai, pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento SB „Šilas“ valdybos pirmininko K. A. 2014 m. kovo 6 d. išduota pažyma „Dėl sodo namelio teisinės registracijos“, kurioje nurodyta, kad „V. J. yra sodų bendrijos „Šilas“ narys nuo 1985 m. Jam priklauso sodo namelis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimų sodų bendrijai neturi“. Taip pat pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 1 d. deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą Nr. 1. Iš atsakovo V. J. ieškovės Z. B. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismo sprendimas įsiteisėjęs (1 t., b. l. 139-142).
2014-05-19 V. J. paaiškinimas, adresuotas Kaišiadorių r. PK viršininkui (2 t., b. l. 98-103).
Iš 2014-09-03 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata V. J. gyvenamojoje vietoje, Kreidos g. 8, Kaune, kurios metu rasta ir paimta: 2013-12-27 S. B. įgaliojimas V. J., 2013-12-10 paprastasis neprotestuotinas vekselis 40000 Lt sumai (vekselio davėjas S. B.), UAB „Kaunas Real Estate“ nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla registracijos Nr. 44/1681275, 2014-04-18 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas, UAB „R.“ nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla ir CD, knygelė su laisvaisiais V. J. parašais. (2 t., b. l. 169-170).
Iš 2014-10-06 Kauno miesto I-ojo notaro biuro notarės R. L. rašto Nr. 73 matyti, kad 2014-05-05 V. J., kaip kreditorius, pareiškė reikalavimą palikimą priėmusiems S. B. įpėdiniams pateikdamas 2013-12-10 išrašytą paprastąjį vekselį (1 t., b. l. 152, 155).
2014-05-05 V. J. pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo kopija (1 t., b. l. 116).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-04-14 specialisto išvados Nr. 11-2621 (14) matyti, kad 2013-12-10 paprastajame vekselyje, skiltyje „S. B.“ pastarojo vardu pasirašė ne S. B.. Nustatyti, ar pasirašė V. J. ar kitas asmuo negalima, nes skiriasi tiriamojo ir lyginimui pateiktų parašų transkripcija, palyginti galima tik pavienius elementus, o to per maža teigiamai ar neigiamai išvadai duoti (1 t., b. l. 44-52).
Visuma ištirtų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis V. J., siekdamas užvaldyti svetimą turtą bei teisę į turtą įgyti pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2014-03-06 pažymą V. J. vardu „Dėl sodo namelio teisinės registracijos“ ir 2014-04-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 bei minėtus dokumentus pateikė VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui, kurių pagrindu jo vardu buvo įregistruotas S. B. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini)
Pagal BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Kvalifikuojant veiką dėl suklastoto tikro dokumento panaudojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Nustatyta, kad kaltinamasis V. J. pagamino netikrą dokumentą, įrašydamas į jį tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2014-03-06 pažymą V. J. vardu „Dėl sodo namelio teisinės registracijos“ ir 2014-04-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir juos panaudojo su prašymu 2014-04-01, pateikdamas VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale, kurių pagrindu VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Nekilnojamojo turto registre jo vardu buvo įregistruotas S. B. priklausęs nekilnojamas turtas - sodo namelis ir ūkinis pastatas, esantys sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).
BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal teismų praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.
Kaltinamojo V. J. veikos, kuriomis jis, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą bei įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo įrodyta, t. y. įrodyta, kad V. J. pagamino netikrus dokumentus, įtvirtindamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis: 2014-03-06 pažymą V. J. vardu „Dėl sodo namelio teisinės registracijos“ ir 2014-04-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kuriuos panaudojo su prašymu 2014-04-01, 13.47 val. pateikdamas VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo, esančio Ožeškienės g. 12, Kaune, užsakymų priėmimo – išdavimo skyriui, kur jų pagrindu VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Nekilnojamojo turto registre jo vardu buvo įregistruotas S. B. priklausęs nekilnojamas turtas - sodo namelis ir ūkinis pastatas, esantys sodų bendrijoje „Šilas”, (duomenys neskelbtini)
Byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji Z. B. buvo S. B. sutuoktinė. Nors ir negyveno kartu, tačiau santuoka išregistruota nebuvo. Gyvenant santuokoje 1993 m. liepos 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. 2-3449, sudaryta tarp pardavėjo Kaišiadorių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovės R. R. ir pirkėjo S. B., sutuoktiniai Z.ir S. B. įsigijo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Šilas“ esantį 0,0614 ha žemės sklypą Nr. 74 (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Sodų bendrijos „Šilas“ valdybos pirmininkas Kazimiero V. A. paaiškino, kad į jį kreipėsi kaltinamasis V. J. ir prašė S. B. vardu išduoti pažymą, tačiau jo išduotoje pažymoje savininkas buvo nurodytas S. B., o ne V. J.. Nors Sodų bendrijos „Šilas“ finansininkė patvirtino, kad mokesčius sodų bendrijai sumokėjo V. J. S. B. vardu, tačiau tai nesuteikia pagrindo kaltinamajam V. J. įregistruoti nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre savo vardu. Kaltinamasis V. J. pripažino, kad dėl pažymos suklastojimo, sukčiavimo, panaudojant netikrus dokumentus į S. B. turtą supranta ir gailisi, taip pasielgė norėdamas atgauti S. B. paskolintus pinigus.
Nustatyta, kad netikra pažyma bei deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pagaminta ir panaudota siekiant tikslingai ir sąmoningai, kaltininkui suvokiant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek teisinius padarinius, kuriuos šie dokumentai gali sukelti, t. y. kad V. J. vardu būtų įregistruotas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausęs S. B., taip pat veikiant tiesiogine tyčia. Konstatuotina, kad kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.
Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai patvirtino, kad sodo namelis nuosavybės teise priklausė S. B., nors nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre S. B. ir nebuvo įregistravęs. Sodų bendrijos „Šilas“ valdybos pirmininkas K. V. A. nurodė, kad V. J. niekada nebuvo sodų bendrijos „Šilas“ narys, V. J. buvo atvykęs pas K. V. A. kaip įgaliotas asmuo dėl sodo sklypo geodezinių matavimų, tačiau tokio turinio pažymos dėl sodo namelio teisinės registracijos, kurioje nurodyta, kad „V. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra sodininkų bendrijos „Šilas“ narys nuo 1985 m. Jam priklauso sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), K. V. A. V. J. niekada neišdavė, tokios pažymos niekada nepasirašė ir sodų bendrijos antspaudu netvirtino. Pamatęs pažymą iš karto suprato, kad ji yra suklastota. K. V. A. nurodė, kad V. J., kuris pagal S. B. įgaliojimą atliko sodo sklypo geodezinius matavimus, buvo išduota pažyma, tačiau joje nurodyta tai, kad S. B. įsiskolinimą bendrijai neturi. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b. l. 131, 135-136), 2014 m. kovo 6 d. pažymos ir 2014 m. balandžio 1 d. deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu V. J. vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 47700 Lt ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1940 Lt, tačiau nuosavybės teisė į sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyti pastatai, V. J. vardu neįregistruota. Nors kaltinamasis V. J. posėdžio metu nurodė, kad pageidavo parduoti statinius ir su žemės sklypu, nes S. B. jam buvo skolingas, siekdamas atsiimti skolą, tačiau tokie jo parodymai vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės.
Byloje neginčijami nustatyta, kad V. J. neturėjo ir neturi jokių sąsajų su nurodytais nekilnojamojo turto objektais ir jis nuosavybės teisės į šiuos objektus niekada nebuvo įgijęs. Kaišiadorių r. apylinkės teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs nustatyta, kad SB „Šilas“ valdybos pirmininko K. A. 2014 m. kovo 6 d. išduota pažyma „Dėl sodo namelio teisinės registracijos“, kurioje nurodyta, kad „V. J. yra sodų bendrijos „Šilas“ narys nuo 1985 m. Jam priklauso sodo namelis, esantis adresu Beržų g. 11, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimų sodų bendrijai neturi“; 2014 m. balandžio 1 d. deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą Nr. 1 yra žinomai suklastotos, pripažintos negaliojančiomis, niekinėmis, nesukeliančiomis jokių teisinių padarinių.
Taigi, aptarti aukščiau įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d.
Be to V. J. kaltė įrodyta, kad jis apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2014-05-05 su pareiškimu Kauno miesto I - ojo notarų biuro notarei R. L., pateikė žinomai suklastotą 2013-12-10 paprastąjį vekselį, pagal kurį skolininkas S. B. įsipareigoja iki 2014-12-31 sumokėti V. J. 40000 Lt, tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą - į S. B. priklausančius 40000 Lt (atitikmuo 11580 €).
Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo V. J. kaltė įrodyta, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą žinomai suklastotą dokumentą panaudoti, po ko šį suklastotą dokumentą ir panaudojo, 2014-05-05 kreipdamasis į Kauno miesto I-ojo notarų biuro notarę, pateikdamas 2013-12-10 išrašytą paprastąjį vekselį, pasikėsino siekiant apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą - į S. B. priklausančius 40000 Lt (atitikmuo 11580 €).
Nors kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios S. B., nukentėjusiojo S. B. parodymais, specialisto išvada, byloje surinktais kitais rašytiniais įrodymais.
Vertinant paprastąjį vekselį, pažymėtina, kad 2015-04-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2621 (14) konstatuojama, jog tirti pateiktame 2013-12-10 paprastajame vekselyje, skiltyje „S. B.“ pastarojo vardu pasirašė ne S. B. 1 t., b. l. 44-52). Taip pat 2014-10-06 Kauno miesto I-ojo notaro biuro notarės R. L. raštu Nr. 73 pateikta informacija apie tai, kad 2014-05-05 V. J., kaip kreditorius, pareiškė reikalavimą palikimą priėmusiems S. B. įpėdinimas, pateikdamas 2013-12-10 išrašytą paprastąjį vekselį (1 t., b. l. 152, 155).
Nors 2015-04-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2621 (14) nurodyta, kad nustatyti, ar paprastajame vekselyje pasirašė V. J., ar kitas asmuo negalima, nes skiriasi tiriamojo ir lyginimui pateiktų parašų transkripcija, palyginti galima tik pavienius elementus, o to per maža teigiamai ar neigiamai išvadai duoti (1 t., b. l. 44-52), tačiau kaltinamasis pripažino aplinkybę, kad minėtą vekselį pateikė notarų biurui, tačiau vis tik abejoja specialisto išvados teisingumu. Kaltinamasis paprastuoju vekseliu turėjo galimybę pasinaudoti, pasikėsindamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Buvus tokiai galimybei patvirtina ir notarės raštas, kad V. J. 2014-05-05 pareiškimu kreipėsi dėl kreditorinio reikalavimo, kurį pareiškė palikimą priėmusiems S. B. įpėdiniams, kartu pateikdamas ir 2013-12-10 išrašytą paprastąjį vekselį. Nors kaltinamasis teigė, kad S. B. buvo karininkas ir nedirbo statybose, ilgą laiką iš jo skolino pinigus, nes nepragyveno, pats jam pateikė vekselį, tačiau šie jo parodymai neatitinka tikrovės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad S. B., gimęs 1943-09-08 nuo 1959 m. iki 2007 m. dirbo įvairiose statybinėse organizacijose (2 t., b. l. 122, 123-124). Nukentėjusieji patvirtino, kad S. B. nebuvo kariškis, važinėjo po komandiruotes, kurį laiką dirbo kartu, tik vėliau pradėjo gyventi netvarkingai, išgerdavo, o galiausiai mirė nuo išsekimo. Tai paneigia kaltinamojo parodymus dėl to, kad jis pastovai duodavo S. B. pinigų, juo rūpindavosi, nešdavo valgyti. Be to, iš paties kaltinamojo parodymai prieštaringi, jis apklausiamas nurodė, kad 2006m. paskolino S. B. 20000 Lt sodo namelyje, S. B. jam ten pat padavė vekselį, tačiau kaip matyti iš paties vekselio, jame nurodyta, jog S. B. įsipareigoja sumokėti 40000 Lt, t.y. dvigubai didesnę sumą nei realiai paskolinta pagal kaltinamojo versiją, jame nurodyta sudarymo data yra ne 2006m., o 2013m. gruodžio 10d., t.y. likus 2 mėnesiams iki S. B. mirties. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis žinojo, jog vekselyje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.
Specialisto išvada konstatavus, kad dokumentas buvo suklastotas, pripažintinas nustatytu ir suklastoto dokumento panaudojimo faktas – byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. J. 2014-05-05 kreipėsi į Kauno miesto I – ąjį notarų biurą su pareiškimu kartu pateikdamas ir žinomai suklastotą dokumentą - darytina išvadą, kad suklastotas paprastasis vekselis buvo panaudotas pasikėsinant apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą – S. B. priklausančius 40000 litų.
Aptarti aukščiau įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis žinomai suklastą dokumentą panaudojo, siekdamas apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Skiriant bausmę V. J. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. J. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 129), priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 155).
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas (BK 300 str. 1 d.) priskiriamas prie nesunkių, yra tyčinis, baigtas. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina bauda, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.
Skiriant bausmę V. J. už dokumentų klastojimą, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtinas areštas.
Skiriant bausmę V. J. (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į S. B. priklausančias lėšas bei dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto) atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra sunkūs, tyčiniai, vienas baigtas ir kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra pensinio amžiaus (gimęs 1948 m.), į nusikaltimų padarymo aplinkybes, į atliktų veiksmų pobūdį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas (BK 75 str. 1 d.), netaikant realios izoliacijos nuo visuomenės.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji Z. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 2896,20 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Nukentėjusioji Z. B. nurodo, kad civilinį ieškinį įrodinėja dėl jos sveikatos sutrikdymo. Žala atsirado dėl to, kad ji sužinojo internete, kas tas V.ius, dėl to patyrė moralinę žalą, nes kaltinamasis pas ją atvažiavo kartu su V.iumi. Be to, J.as jai sakė, kad tvarko vyro žemę, paskui pardavė be jos sutikimo.
Nors nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė moralinę žalą, kad sutriko jos sveikata, tačiau nukentėjusioji nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, be to, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad V.ius nukentėjusios atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus. Taip pat pažymėtina, kad jos vyro (buvusio) Silvestro žemių pardavimas taip pat nėra susijęs su šia baudžiamąją byla. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra kilę ir civilinio pobūdžio turtiniai ginčai, kurie teismine tvarka jau išspęsti. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktų, turinčių reikšmę, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 30 parų arešto bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., 5 d. 1 p, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. J. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nukentėjusiosios Z. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kardomųjų priemonių V. J. - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.