Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-1396-862/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
e2YT-1396-862/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
I. P.
Advokatai
Egidijaus Kieras
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1., 3.4.5.1. .
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant R. R., Sonatai Venclovaitei, Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant vertėjams Audriui Krušnai, R. D., pareiškėjui A. P., jo atstovei advokatei I. K., suinteresuoto asmens I. P. atstovui advokato padėjėjui Egidijui Kierui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl išlaikymo fakto nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims I. P., antstolei Ingai Karalienei, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

teismui pateiktas pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad nuo 2000 m. iki 2015-07-01 A. P. teikė savo nepilnametei dukteriai S. P. išlaikymą, ir kad teikiamas išlaikymas atitiko tiek teismo 2000-10-31 nutarimo dėl išlaikymo esmę, tiek išlaikymo, teikiamo kartu su nepilnamečiais vaikais negyvenančio, tačiau aktyviai jų gyvenime ir auklėjime dalyvaujančio vieno iš tėvų, esmę; nustatyti, kad reikalavimas dalyje dėl 4100 EUR išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas, nes tokio dydžio išlaikymo suteikimą ieškovas įrodė leistinais įrodymais.

Pareiškime nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant sustabdyti ir nutraukti vykdomąją bylą Nr.0139/15/01139 dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2002-04-10 iki 2015-07-01 po 49,53 EUR kas mėnesį. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma, antstolės Ingos Karalienės paskaičiavimais yra – 6737,18 EUR. Paaiškinta, kad pareiškėjas ir I. P. santuoką nutraukė 2000-07-19. Buvusi sutuoktinė su nepilnamečiais pareiškėjo vaikais išvyko gyventi į Kanadą. Santuokos nutraukimo metu buvo parduotas šeimos turėtas butas Mindaugo g., pinigai atiduoti atsakovei. Pareiškėjas 2002 metais pardavė savo turėtą kitą nekilnojamąjį turtą – nedidelį butą Užupyje, iš pardavimo gautus pinigus, 4000 (keturis tūkstančius) JAV dolerių vėl skyrė savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, perduodamas juos I. P. per jos motiną. Nuo I. P. išvykimo iki jos kreipimosi į antstolius 2015-07-01 pareiškėjas nuolat rūpinosi savo vaikais, bendravo su jais telefonu, per Skype, jų atostogų Lietuvoje metu bendravo. Per visą laikotarpį nuo 2000 metų ieškovas siuntė atsakovei pinigines perlaidas į Kanadą, tačiau negali pateikti visų tai patvirtinančių dokumentų, nes niekada nerinko jokių įrodymų, kadangi nieko nežinojo nei apie 2000-10-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą dėl alimentų priteisimo. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas nebuvo sprendžiamas, o 2000-10-31 nutarimas dėl alimentų, priimtas civilinėje byloje AE4-5507/2000, ieškovui nedalyvaujant ir nieko apie tai nežinant. I. P. niekada iki 2015-07-01 nereiškė jokių pretenzijų dėl išlaikymo vaikams teikimo. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2002 metų nebuvo darbo teisiniuose santykiuose, jo pajamas sudarė honorarai už kūrybinę veiklą, kurie nebuvo pastovūs.

Teismo posėdyje teikė paaiškinimus, kad I. P. su nepilnamečiais vaikais iš Lietuvos Respublikos išvyko 2001 metų pavasarį. Jis sūnui Gabrieliui pavedimus darė 2008 metais. duodamas paaiškinimus pareiškėjas nurodė, kad I. P. motinai 2003 metais davė 4000 EUR, vėliau teigė, kad 2002 metais perdavė 4000 dolerių, o 2005 metais – 800 dolerių, o 2007 metais – 1000 dolerių. Nurodė, kad sūnus į Lietuvos Respubliką atvyko, kai jam buvo 18 metų. Sūnui jis 2013 metais davė 700 dolerių. Pareiškėjas negalėjo aiškiai nurodyti savo pajamų, kurias, jo teigimu, gavo nuo 2000 metų. Nurodė, kad 2000 metais dirbo Vilniaus balete, kur jo pajamos buvo apie 350 Lt per mėnesį, vėliau dirbo Oldtaune, kur jo pajamos buvo apie 250 dolerių, dirbant (duomenys neskelbtini) gavo minimalias pajamas, šiuo metu jo pajamas sudaro 350 EUR per mėnesį. Paaiškino, kad 2002 – 2004 metais pajamų gaudavo pardavinėdamas detales, kurias laikė sandėliuke rūsyje, Mindaugo gatvėje. Negalėjo paaiškinti, ar antstoliai, priverstinai išieškančiai išlaikymą yra teikęs pinigų pervedimą patvirtinančius dokumentus, kurie pateikti teismui. Sekančiame teismo posėdyje nurodė, kad jis pajamas gaudavo pagal autorines sutartis, kurių dalies nėra išsaugojęs. Teigė, kad jo motina jam 2008 metais yra dovanojusi 11000 dolerių. Negalėjo nurodyti datos, kada pinigai jam galimai buvo jam perduoti. Patvirtino, kad pajamų nėra deklaravęs.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo pateiktas garso įrašas buvo darytas 2016 metų vasarą be jos motinos sutikimo. Įrašas neįrodo paties pinigų perdavimo fakto, nes pinigai perduoti nebuvo. Nurodė, kad pareiškėjas išlaikymo vaikams neteikė, 2003 metų pinigų perlaidos buvo skirtos abiem vaikams. Suinteresuotas asmuo 2017-01-06 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2000-10-31 nutarimu priteisė iš pareiškėjo nepilnamečių vaikų: sūnaus G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/3 dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-10-13 iki sūnaus pilnametystės bei dukros S. P., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui 1/4 dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-10-13 iki dukros pilnametystės. Pareiškėjui neteikiant išlaikymo, I. P. kreipėsi į antstolį dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, kuris šiai dienai sudaro 9352,09 EUR. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš A. P. priklausančio turto, jis pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog laikotarpiu nuo 2002 iki 2015 metų vaikų išlaikymui skyrė 4000 JAV dolerių, kas sudaro 3631,41 EUR. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia trimis mokėjimo pervedimais skirtais I. P. (2003-10-20, 2003-08-19 ir 2003-03-19), dviem mokėjimo pervedimais skirtais G. P. (2007-08-23 ir 2007-03-13). Suinteresuotas asmuo sutinka, jog iš pareiškėjo gavo sekančias lėšas vaikų išlaikymui: 2003-10-20 – 100 JAV dolerių, 2003-08-20 – 100 JAV dolerių ir 2003-03-19 – 64 JAV dolerius. Mokėjimo pavedimus 2007 metais pareiškėjas atliko pačiam sūnui Gabrieliui. Atliekant 2007-08-23 mokėjimą sūnus jau buvo pilnametis, o 2007-03-13 jam iki pilnametystės buvo likę mažiau nei mėnuo, todėl šios lėšos negali būti laikomos sumokėtomis pagal teismo nutarimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Pažymejo, kad pareiškėjas negali prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą pagal pateiktus kvitus, nes šią savo teisę gali apginti pateikęs mokėjimo dokumentus išieškojimą vykdančiam antstoliui, kuris gali priimti atitinkamą sprendimą dėl išieškomos sumos sumažinimo arba nesumažinimo. Pareiškėjo pateiktas garso įrašas neturėtų būti vertinamas kaip įrodymas, nes atliktas pažeidžiant įstatymus ir neatitinka įrodymų leistinumo principo, nes garso įrašas atliktas renkant įrodymus byloje. Įraše girdėti kaip pareiškėjas teigia kitam asmeniui: „Aš žinau, kad Inga padavė mane į teismą“. Vos prasidėjus pokalbiui pareiškėjas nurodo: „Man reikia lietuviškai kalbėti“. Tai patvirtina, jog garso įrašo atlikimo metu pareiškėjas jau žinojo, kad jį teiks teismui, todėl jam buvo svarbu jį atlikti būtent lietuvių kalba. Iš pateikto garso įrašo girdėti, jog pareiškėjas neperspėja kito asmens apie daromą garso įrašą. Iš garso įrašo girdėti, jog pareiškėjas specialiai pateikdavo kitam asmeniui tokius klausimus, kad gautų jam naudingus atsakymus. Pareiškėjo pateiktas garso įrašas nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas suteikė savo nepilnamečiams vaikams 4000 JAV dolerių išlaikymą pagal priimtą teismo sprendimą, nes garso įrašas neleidžia identifikuoti asmens su kuriuo kalbama. I. P. negali teismui patvirtinti, jog įraše girdimas moters balsas yra jos motinos. Įraše užfiksuoto pokalbio metu, pareiškėjas kitam asmeniui užduota menamus klausimus, į kuriuos kitas pašnekovas neduoda tikslaus atsakymo. Iš garso įrašo negalima nustatyti, kad tos lėšos vėliau buvo perduotos nepilnamečių pareiškėjo vaikų išlaikymui. Atkreipė dėmesį, jog visus savo mokėjimus vaikams, net tokio dydžio kaip 64 JAV doleriai, pareiškėjas atliko mokėjimo pavedimais, todėl visiškai nelogiška, jog 4000 JAV dolerių suma buvo perduota be jokio įrodymo trečiajam asmeniui, kuris tariamai lėšas turėjo perduoti dar kitiems asmenims. Pareiškėjas teigia, jog lėšas vaikų išlaikymui jis perdavė 2002 metais, t.y. prieš 14 metų. Byloje nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai buvo atliktas garso įrašas, tačiau pokalbio metu pareiškėjas nurodo, jog skola išieškoma iš jo turto, todėl tikėtina, jog įrašas atliktas 2016 metų vasarą. Jeigu tikėti, jog kitas įraše girdimas asmuo yra suinteresuoto asmens motina, kuriai tuo metu jau buvo 80 metų, privalu įvertinti tokio senyvo žmogaus galimybes prisiminti įvykius buvusius prieš 14 metų. Svarbu ir tai, jog įraše girdėti, kaip asmuo tik abstrakčiai nurodo, jog jei jo prašoma perduoti pinigus, jis visada juos perduoda, tačiau konkretaus patvirtinimo, kad 4000 JAV dolerių buvo gauti iš pareiškėjo, o vėliau perduoti suinteresuotam asmeniui kaip išlaikymas vaikams, nėra. Paaiškino, kad suinteresuotam asmeniui I. P. išvykus su nepilnamečiais vaikais gyventi į Kanadą, pas juo gyventi vyko ir suinteresuoto asmens motina. Tuo tarpu pačio pareiškėjo neišvykimą su šeimą ir santuokos nutraukimą įtakojo jo ir V. Š. santykiai, kurie augina vaiką. Suinteresuoto asmens motinai išvykus gyventi į Kanadą, ji paliko pareiškėjui prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Vivulskio g. 35-25, Vilnius. Pareiškėjas įsipareigojo mokėti buto nuomos bei komunalinius mokesčius I. P. motinai, t.y. buvusiai uošvei. Rašytinio susitarimo dėl buto nuomos šalys nesudarė, nes jas siejo pasitikėjimo santykiai. Buto nuomos santykiai pareiškėją ir jo buvusią uošvę siejo nuo 2002-10-29 iki 2005 metų gegužės mėnesio. 2005 metais dėl didelių įsiskolinimų komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, I. P. motina nutraukė visus susitarimus dėl buto nuomos ir buvo priversta jį parduoti bei padengti susidariusius įsiskolinimus. I. P. teigimu, jei pareiškėjas ir perdavė buvusiai uošvei kažkokias lėšas, jos galimai buvo skirtos ne jo nepilnamečių vaikų išlaikymui, o buto kuriame jis gyveno nuomai arba mokesčiams mokėti. Visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog išlaikymo nepilnamečiams vaikams suteikimo faktą patvirtina I. P. konkliudentiniai veiksmai, t.y. jos nesikreipimas dėl išlaikymo mokėjimo, nes nepilnamečių vaikų lėšų valdytoja uzufrukto teise kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo ir taii patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimas yra. I. P. kategoriškai nesutinka su tuo, jog ji niekada nesikreipė į pareiškėją dėl išlaikymo vaikams mokėjimo. Kreiptasi buvo ne vieną kartą, tiek telefonu, tiek ir registruotu paštu, nes kitomis komunikacijos priemonėmis, pvz.: elektroniniu paštu, pareiškėjas nesinaudoja. I. P. 2014-10-05 išsiuntė pareiškėjui registruotą laišką, prašydama prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Nurodė, kad pats pareiškėjas vietoje to, kad teiktų išlaikymą savo vaikams, slapstėsi ne tik nuo vaikų motinos, tačiau ir nuo antstolės, 2015 metais pradėjusios išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą. I. P. neginčija fakto, jog nepilnamečiai vaikai per šešiolika metų buvo keletą kartų grįžę į Lietuvą ir bendravo su tėčiu, tačiau tas bendravimas buvo daugiau formalus nei nuoširdus, nes jokio artimo ryšio su vaikais pareiškėjas niekada nepalaikė. Jokių lėšų esant Lietuvoje pareiškėjas vaikams neskyrė. Kaip matyti, per visą laikotarpį, pareiškėjas sugebėjo atrasti tik keletą savo ir vaikų fotonuotraukų, nes jis niekada nedėjo jokių pastangų nei bendrauti su jais, nei juos išlaikyti. Iš pareiškėjo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista 1/3 ir ¼ dalis jo pajamų, tačiau nemažiau kaip po 1 MGL kiekvienam vaikui. Kadangi pareiškėjas niekada nedeklaruodavo didesnių savo pajamų, antstolio paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas sudarė minimalią 1 MGL sumą, t.y. 45 Eur/mėn. Tokia nepilnamečio vaiko, sergančio epilepsija išlaikymo suma yra neprotingai maža ir visiškai neatitinkanti šių dienų realijų. Atkreipė dėmesį, jog pateiktame garso įraše pareiškėjas nurodo, jog jis negali vaikams sumokėti viso įsiskolinimo, kurį yra paskaičiavę antstoliai, tačiau sutinka sumokėti „pora tūkstančių“, tai akivaizdus patvirtinimas, jog išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja ir jis privalo būti sumokėtas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teigė gaunantis 350 eurų darbines pajamas. Pareiškėjas teigė, kad 2016 metais antstoliai jį informavo apie pradėtą vykdomąją bylą dėl išlaikymo įsiskolinimo jo nepilnametei dukrai Solveigai ir pradėto nekilnojamojo turto realizavimo. Pasak A. P., jis bendru susitarimu su vaiko motina I. P. teikė jai išlaikymą ir palaikė ryšį intemetinės erdvės pagalba. Nurodė, kad 2000-07-19 teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-10-31 nutarimu, iš pareiškėjo išieškoti alimentai vaikų - sūnaus G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukters S. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2000-10-13 iki sūnaus Gabrieliaus pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters Solveigos nepilnametystės. Šiuo metu šalių sūnus yra pilnametis. Atsakovė pateikė antstolei Ingai Karalienei vykdyti 2015-06-29 išduotą vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo, dėl periodinių išmokų išieškojimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai. Pareiškėjas turi teikti teismui įrodymus, kad tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, įrodymus įvertins teismas. Sprendžiant ginčą turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, pagal kurį teismas, priimdamas sprendimą, pirmiausia privalo atsižvelgti į nepilnametės interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

2017-02-23 išklausyti liudytojos V. Š. parodymai. Liudytoja nurodė, kad nuo 2005-2006 metų gyvena su pareiškėju kaip šeima. Ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, jos pajamos anksčiau buvo apie 1000 Lt, dabar – 42 EUR per mėnesį. Pareiškėjo pajamos nuo 2017 metų 350 EUR. Paaiškino, kad teko kurį laiką gyventi iš santaupų ir skolintų lėšų. Nurodė, kad 2005 metais ėmė 121000 Lt paskolą. Paaiškino, kad su pareiškėju pažįstama nuo 2003 metų. Jai neteko matyti pareiškėjo dukters S., sūnų G. matė, kai jam buvo 18 ir 24 metai. Pareiškėjo uošvienę matė 2008-2009 metais, vėliau nurodė, kad 2007 ir 2009 metais. Dovanas pareiškėjo vaikams pirko 2009 metais du kartus, vieną kartą 2007 metais. Nurodė, jog jai žinoma, kad pareiškėjas F. 2007 metais davė 800 EUR (vėliau dolerių), 2008 metais - 1000 dolerių, 2010-2011 metais – 1000 dolerių. G. 700 dolerių buvo duoti, kai jam buvo 18 metų, o antrą kartą (kai buvo 24 metai) duota 1000 dolerių.

2017-05-15 išklausyti liudytojos T. P. parodymai, kuri nurodė, kad yra pareiškėjo motina. Negalėjo nurodyti savo adreso, kur šiuo metu gyvena. Iš koridoriaus pasikvietė V. Š., kurios paklausė savo adreso ir pastaroji nurodė – (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko gyventi 2008 metų sausio mėnesį. Gyveno pas Konstantiną. Savo turimas pinigines lėšas, kurias iš Ukrainos atsivežė grynais pinigais, padalino trims sūnums. Pareiškėjui 2008 metų sausio mėnesį davė 11000 EUR (vėliau 11000 dolerių). Negalėjo nurodyti, kokią pinigų sumą gavo, pardavus turtą Ukrainoje. Nurodė, kad nežino, ką su pinigais darė jos sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina, kitoje dalyje pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo. Tokiais išlaikymo faktais, kurie gali būti nustatyti ypatingosios teisenos tvarka, laikytini faktai, kurie lemia asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Vilniaus apygardos teismo 2016-09-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2239-585/2016 (teisminio proceso numeris 2-68-3-27184-2016-0), konstatuota, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2000-10-31 nutarimu priteisė iš pareiškėjo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-29 išdavė vaikų motinai vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo. Pagal šį vykdomąjį raštą buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Pareiškėjas nurodo, kad tikslas, kuriam reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, – nutraukti vykdomąją bylą, pradėtą pagal vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo. Kas, kitais žodžiais tariant, reiškia, jog pareiškimu siekiama teismo nutarimo dėl išlaikymo išieškojimo įvykdymo fakto nustatymo. Toks faktas nurodomomis aplinkybėmis negali būti nustatinėjamas Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus tvarka, kadangi antstolis, jeigu yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas, yra kompetentingas nustatyti ir konstatuoti, yra įvykdytas teismo sprendimas ar ne (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnis). Teismo vaidmuo sprendimo vykdymo klausimais pasireiškia antstolio procesinės veiklos kontrole (Civilinio proceso kodekso 594 straipsnis) ir tik tiek, kiek numato proceso įstatymas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, visiškai sutiktina su Vilniaus apygardos teismo aukščiau nurodytoje nutartyje preliminarioje išvadoje išsakytais argumentais, kad pareiškėjo nurodomas faktas nustatytinas kitokia (ne teismo) tvarka, o vykdymo procese, kadangi nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurios yra reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad nuo 2000 m. iki 2015-07-01 jis teikė savo nepilnametei dukteriai S. P. išlaikymą, ir kad teikiamas išlaikymas atitiko tiek teismo 2000-10-31 nutarimo dėl išlaikymo esmę, tiek išlaikymo, teikiamo kartu su nepilnamečiais vaikais negyvenančio, tačiau aktyviai jų gyvenime ir auklėjime dalyvaujančio vieno iš tėvų, esmę, negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktus byla šioje dalyje nutraukiama.

Kitu pareiškime išdėstytu reikalavimu pareiškėjas prašo nustatyti, kad reikalavimas dalyje dėl 4100 EUR išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas, nes tokio dydžio išlaikymo suteikimą ieškovas įrodė leistinais įrodymais.

Byloje esantis, suinteresuoto asmens O. P. pateiktas antstolės Ingos Karalienės 2017-01-02 raštas dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. Vr.0139/15/01139 patvirtina, kad iš pareiškėjo priverstinai išieškomas išlaikymo įsiskolinimas, kuris buvo priteistas jo nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2002-04-10, 2017-01-01 išlaikymo įsiskolinimas - 9352,09 EUR.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-03-37 išrašai patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise nuo 1994-06-10 iki 2008-06-05 priklausė 0,660 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2008-03-17, buvo 1016 EUR. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise nuo 2001-11-09 iki 2004-08-25 priklausė 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2012-05-15, buvo 6227 EUR. Pareiškėjui nuo 2011-10-18 asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011-10-12, buvo 7791 EUR.

Sodros 2017-02-23 pažymos duomenimis pareiškėjas nuo 2002-01-23 iki 2004-01-15 ir nuo 2004-03-02 iki 2004-05-17 dirbo M. Ž. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur 2002 – 2003 metais jo vidutinis darbo užmokestis buvo 215 Lt (62,26 EUR) per mėnesį, 2004 metų sausio, kovo ir balandžio mėnesiais buvo apie 366,52 Lt (106,15 EUR) per mėnesį. Pareiškėjas pateikė M. Ž. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2003-04-08 pažymas, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2002-02-01 iki 2003 metų rugsėjo mėnesio dirbo pagal autorines sutartis šioje įmonėje ir jo pajamos, atskaičius mokesčius, buvo 1000 Lt (289,62 EUR) per mėnesį. Sodros duomenų bazėje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas nuo 2004-05-17 iki 2005-09-19 dirbo. Nuo 2005-09-19 iki 2005-10-18 pareiškėjas dirbo pagal verslo liudijimą. Sodros duomenų bazėje apie pareiškėjo pajamas šiuo laikotarpiu duomenų nėra. Nuo 2005-09-22 iki 2006-01-20 pareiškėjas dirbo UAB „Venecijos naktis“, jo pajamos buvo apie 300 Lt (86,88 EUR). Sodros duomenų bazėje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas nuo 2006-01-20 iki 2006-12-20 dirbo. Nuo 2006-12-20 iki 2006-12-31 pareiškėjas dirbo pagal verslo liudijimą, Sodros duomenų bazėje informacijos apie jo pajamas nėra. Sodros duomenų bazėje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas nuo 2006-12-31 iki 2008-05-30 dirbo. Nuo 2008-05-30 pareiškėjas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2009-01-15 iki 2011-06-10 jis taip pat gavo pajamas iš BĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo darbo užmokestis, gaunamas iš BĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2009 metais buvo apie 343,63 Lt (99,52 EUR), 2010 metais – apie 392,31 Lt (113,62 EUR), o iki 2011-06-10 apie 449,34 Lt (130,13 EUR). Pareiškėjo pajamos dirbant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-06-30 iki 2013-02-28 buvo apie 20 Lt (5,79 EUR) per mėnesį. Nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28 pareiškėjo pajamos, dirbant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo 500 Lt (144,81 EUR) per mėnesį. Nuo 2014-03-01 iki 2016-08-31 pareiškėjo vidutinės pajamos buvo apie 40 Lt (11,58 EUR) per mėnesį, nuo 2016-09-01 pareiškėjo pajamos yra 380 EUR per mėnesį.

Pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2000-10-31 nutarimą pareiškėjas nepilnamečių vaikų išlaikymui turėjo teikti 1/3 ir ¼ dalį savo pajamų, tačiau nemažiau kaip po 1 MGL kiekvienam vaikui. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų (pašto perlaidų, mokėjimo nurodymų), kurie patvirtintų, kad jis tinkamai vykdė savo pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą ir tokia tvarka (periodiškumu), kaip nurodyta teismo nutarime, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti.

Pareiškėjo argumentais, jog jis yra suteikęs savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, perduodamas per kelis kartus tam tikras sumas per trečiuosius asmenis, yra pagrindas abejoti, nes pareiškėjo pajamos, parduotas ir įgytas nekilnojamasis turtas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš viso neturėjo realios galimybės jo nurodomo dydžio sumų sukaupti. Pareiškėjo argumentai, įrodinėjant, jog jis tam tikromis sumomis per keletą kartų teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams nebuvo nuoseklūs, tiek pareiškėjas duodamas paaiškinimus, tiek liudytoja V. Š., duodama parodymus, painiojosi sumose, datose, kitose jų nurodomose aplinkybėse. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pinigai buvo perduoti suinteresuoto asmens I. P. motinai ir tai buvo grindžiama garso įrašu. Pareiškėjo argumentus, kad pateiktame garso įraše kalbama apie išlaikymo sumas paneigia suinteresuoto asmens I. P. rašytiniai paaiškinimai bei jos pateiktas P. O. liudijimas, kuriame nurodyta, kad jokios nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtos sumos jai nebuvo perduotos. Suinteresuoto asmens pateiktas 2014-10-05 laiškas, rašytas pareiškėjui, paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdė tinkamai. Pareiškėjas pateikė teismui 2008-01-08 buto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp trečiųjų asmenų, kurių vienas – pareiškėjo motina liudytoja T. P.. Ši sutartis patvirtina, kad nekilnojamojo turto sandoris įvyko, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui galimai 2008 metais buvo padovanota pinigų suma buvo panaudota nepilnamečių vaikų išlaikymui teikti.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams privalo būti teikiamas tokiu periodiškumu ir tokio dydžio kaip nustatyta teismo sprendime, o išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamos (perduodamos) uzufrukto tvarkytojui (nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui I. P.) pareiškėjo argumentai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas perdavinėjo tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas yra suteikęs savo nepilnamečiams vaikams 4100 EUR dydžio išlaikymą ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir nustatyti, kad reikalavimas dalyje dėl 4100 EUR išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėjas pateikė teismui penkis lėšų pervedimo pavedimus, kuriais įrodinėjo išlaikymo suteikimą nepilnamečiams savo vaikams. Trys mokėjimai skirti I. P. (2003-10-20, 2003-08-19 ir 2003-03-19). Kiti du mokėjimai buvo skirti G. P. (2007-08-23 ir 2007-03-13), todėl jie nėra nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtos sumos. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog sutinka su tuo, kad 2003 metais pareiškėjas vaikams suteikė 264 JAV dolerių (239,67 EUR).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra pradėtas priverstinis išlaikymo išieškojimas. Antstolis, jeigu yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas, yra kompetentingas nustatyti ir konstatuoti, ar yra įvykdytas teismo sprendimas ar ne. Suinteresuotas asmuo I. P. sutinka, kad 239,67 EUR suma yra vaikams suteikto išlaikymo suma, todėl pareiškėjas, siekdamas sumažinti antstolio paskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo sumą, įrodymus, pagrindžiančius 239,67 EUR dydžio išlaikymo suteikimą, turi pateikti teismo sprendimą vykdančiam antstoliui, kad būtų perskaičiuota išlaikymo įsiskolinimo suma.

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų laikydamas, kad jie nėra svarbūs nagrinėjant bylą pagal teismui pateiktą pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti iš pareiškėjo 1089 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byla nutraukta, kitoje dalyje pareiškimas atmestas, byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui I. P. priteistina 1089 EUR suma už suteiktą teisinę pagalbą. Bylos nagrinėjimo metu patirta 7,01 EUR pašto išlaidų. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 445 straipsniu,

nusprendžia:

bylą dalyje, kurioje prašoma „nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad nuo 2000 m. iki 2015 m. liepos 01 dienos A. P. teikė savo nepilnametei dukteriai S. P. išlaikymą, ir kad teikiamas išlaikymas atitiko tiek teismo 2000m. spalio 31 d. nutarimo dėl išlaikymo esmę, tiek išlaikymo, teikiamo kartu su nepilnamečiais vaikais negyvenančio, tačiau aktyviai jų gyvenime ir auklėjime dalyvaujančio vieno iš tėvų“, nutraukti.

Atmesti pareiškėjo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą, kuriuo prašoma „nustatyti, kad reikalavimas dalyje dėl 4100 EUR išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas, nes tokio dydžio išlaikymo suteikimą ieškovas įrodė leistinais įrodymais“.

Priteisti iš pareiškėjo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1089 EUR (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš pareiškėjo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,01 EUR (septynis eurus ir 1 centą) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė