- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-410-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17943-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- S. F.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. F. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. sausio 17 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui S. F. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. F. 209,56 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimu ieškinys buvo visiškai patenkintas.
2. 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo S. F. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimą. Atsakovas taip pat prašė visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
3. 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo S. F. apeliacinio skundo originalas. Apeliantas prašė teismo visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Nurodė, kad jo personalinė įmonė veiklos laikinai nuo 2010 m. sausio 1 d. nevykdo, nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. jis yra registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, jokių draudžiamųjų pajamų negauna. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. jam skiriama socialinė piniginė parama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą - arba sumokėti 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, arba pateikti teismui sunkią finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus bei nurodyti, nuo kokios žyminio mokesčio dalies siekia būti atleistas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog prie apeliacinio skundo prideda motyvuotą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir priedus šiam prašymui pagrįsti, tačiau faktiškai šių dokumentų nepridėjo, taigi nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo; atidėjo 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio nenumato. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė savo sunkią turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – butą adresu (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, jog nors ir negalėdamas sumokėti žyminį mokestį iš karto, atsakovas turėtų galimybę tam reikalingas lėšas per tam tikrą laiką sukaupti. Dėl nurodytų priežasčių teismas apelianto prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo netenkino, tačiau 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad kadangi po 2020 m. sausio 13 d. nutarties priėmimo gavo atsakovo apeliacinio skundo originalą, kartu ir motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei jį pagrindžiančius dokumentus, šis prašymas išsprendžiamas šia nutartimi, ir 2020 m. sausio 13 d. nutartimi apeliantui nustatyti įpareigojimai nebetaikytini.
III. Atskirųjų skundų argumentai
6. Atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties atsakovas S. F. prašo šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
6.1. Apelianto nuomone, nutartis naikintina absoliučiais jos negaliojimo pagrindais, kadangi yra su vienareikšmiškais materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimais. Teismas klaidingai vertino faktinius duomenis ir klaidingai pritaikė įstatymų nustatymus.
6.2. Anot atsakovo, teismas nepagrįstai sprendė, kad CPK nenumato visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jis atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi yra vartotojas, 14 punktą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnį.
6.3. Apeliantas pažymėjo, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikė visus prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindžiančius įrodymus.
7. Atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties atsakovas S. F. prašo šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, apeliantas prašo pranešti prokurorui dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo ir kitų veiksmų, dėl kurių įstatymai ir faktiniai duomenys reikalauja nedelsiant atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą bei ginti viešąjį interesą, taip pat Vilniaus apygardos teismo pirmininko prašo pateikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylų iškėlimo skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui. Apelianto nuomone, nutartis naikintina absoliučiais jos negaliojimo pagrindais, kadangi yra su vienareikšmiškais materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimais. Teismas klaidingai vertino faktinius duomenis ir klaidingai pritaikė įstatymų nustatymus. Apeliantas prašo remtis atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria teismas nustatė atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, ir 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, tačiau atidėjo šio žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
9. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai neatleido atsakovo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
10. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13 straipsniuose , Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).
11. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą pašalinti trūkumams (CPK 316 straipsnis).
12. CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas, pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinį skundą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
13. CPK 83 straipsnio 1 dalis numato asmenis, kurie visiškai atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kuriose reiškia tam tikrus reikalavimus, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
14. Apeliantas įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju jis nuo viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo turi būti atleidžiamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 14 punkto (aktualios įstatymo redakcijos 16 punktas) pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
15. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami, be kitų subjektų, vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, apeliantas (atsakovas) savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė (t. y. priešieškinio neteikė), paslaugų teikimo sutarties nesąžiningų sąlygų neįrodinėjo. Todėl ši norma šiuo atveju netaikytina.
16. Konstatuotina, jog nėra pagrindo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu, numatančiu, jog nuo žyminio mokesčio atleidžiami kiti asmenys kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, jog apeliantas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokio teisės akto, kurio pagrindu nagrinėjamu atveju apeliantas galėtų būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
17. Nors apeliantas nurodė, kad yra registruotas darbo biržoje bei jam teikiama piniginė socialinė parama, tačiau šios aplinkybės pagrindo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo nesudaro. Tokia galimybė yra numatyta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnyje, tačiau byloje duomenų apie tai, jog apeliantas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra (CPK 178 straipsnis).
18. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, atsižvelgdamas į apelianto nurodytas, jo turtinę padėtį pagrindžiančias aplinkybes, suteikė jam galimybę žyminį mokestį sumokėti ne iš karto, paduodant apeliacinį skundą, o išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, kas reiškia, jog apeliantas turės laiko reikiamai sumai sukaupti.
19. Nesudaro pagrindo apelianto atleisti nuo visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos ir jo nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnis, kuriame numatyta galimybė atleisti visiškai ar iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nedetalizuojant asmenų kategorijų, kurios gali būti visiškai atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, kadangi šis teisės aktas taikomas nagrinėjant administracinio pobūdžio bylas administraciniuose teismuose.
20. Ieškovės ir apelianto ginčas šiuo atveju yra civilinio pobūdžio, kuriam taikomos ne administracinės, o civilinio proceso teisės normos ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimybė įtvirtinta CPK 83 straipsnyje. Taigi pažymėtina, jog skirtingo pobūdžio ginčų procesui taikomi ir skirtingus atitinkamus procesus reglamentuojantys teisės aktai, kurių pagrindu priimti procesiniai sprendimai gali skirtis.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Kadangi kiti atskirųjų skundų argumentai skundžiamų teismo nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus, todėl atskirieji skundai netenkinami, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. sausio 17 d. nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apelianto prašymų
24. Apeliantas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo ir kitų veiksmų, dėl kurių įstatymai ir faktiniai duomenys reikalauja nedelsiant atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą bei ginti viešąjį interesą, taip pat Vilniaus apygardos teismo pirmininko prašo pateikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylų iškėlimo skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui.
25. Pagal CPK 332 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas šio Kodekso 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. CPK 299 straipsnyje numatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad apeliantas yra nepatenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos priimtais procesiniais sprendimais, pagrindo priimti atskirąją nutartį dėl šios teisėjos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko neva neteisėtų veiksmų nesudaro, ir tokio pagrindo apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl šis apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Taip pat pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymas apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą apeliacinės instancijos tvarka, galimybės spręsti apelianto prašymo dėl drausmės bylų iškėlimo nenumato, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atsakovo S. F. atskirųjų skundų netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. sausio 17 d. nutartis palikti nepakeistas.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.