Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. byla Nr. 1A-925-337/2012

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2012 m. gruodžio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal H. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo H. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-28 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir A. S., R. D., G. P., o A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. V. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su bendravykdytojais R. D., G. P., A. S. ir A. S., viešoje vietoje, t. y. prie Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kartu su minėtais bendrininkais apsupo nukentėjusįjį V. L. ir kumščiais sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas bei galvą, o V. L. pargriuvus ant šaligatvio, įspyrė kojomis bei sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas bei galvą, iš viso ne mažiau šešių kartų, po ko nukentėjusiajam pakilus bei bandant pabėgti, A. S. jį pasivijus bei tempiant už rankovės pargriovus ant šaligatvio ir kartu su A. S. ir G. P. įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam į pilvą, krūtinę bei nugarą ne mažiau keturių kartų, šiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiame paakyje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus alkūnėse ir dešiniame kelyje, pakaušio minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdė V. L. sveikatą.

H. V. skundžia 2012-09-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti – sušvelninti paskirtą bausmę arba skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, įvertinęs apylinkės teismo sprendimą H. V. už padarytą nusikalstamą veiką skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, konstatuoja, kad bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, teismas įvertino į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d. bei 61 str.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę H. V., nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog H. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į H. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, jog H. V. dirba ir tai nurodė nuosprendyje. Tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino padarytą žalą teismas taip pat įvertino ir šias aplinkybes pripažino H. V. atsakomybę lengvinančiomis. Įvertinęs visumą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių teismas pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę. BK 56 str. 1 d. numato, kad teistam už tyčinio nusikaltimo padarymą asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad H. V. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, 2010-12-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu H. V. nuteistas ir už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, jam paskirtos subendrintos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ( t. 1., b. l. 188-197). Kadangi bausmės vykdymo atidėjimas H. V. teigiamos įtakos neturėjo ir jis vėl nusikalto, H. V. padaryta viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstama veika yra pavojinga - susijusi su fizinio smurto pavartojimu veikiant kartu su kitais bendrininkais, atsižvelgiant į šias aplinkybes H. V. pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra artima už nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl apelianto nurodomų šeiminių aplinkybių taip pat nėra pagrindo - prieš darydamas nusikalstamą veiką jis galėjo įvertinti ir numatyti nusikalstamo savo elgesio pasekmes.

Prašymas švelninti paskirtą bausmę taikant BK 62 str. nuostatas arba BK 54 str. 3 d. nuostatas nepagrįstas ir netenkintinas. BK 54 str. 3 d. taikomas tada, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 62 str. numato sąlygas, kurioms esant teismas gali paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatyme. Kadangi baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, kurią įvykdė apeliantas, numatytos visos bausmių rūšys (išskyrus laisvės atėmimą iki gyvos galvos), apeliacinio skundo prašymas skirti švelnesnę bausmę taikant BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. neturi prasmės. Be to, kaip minėta anksčiau nutartyje, apylinkės teismas H. V. už padarytą nusikalstamą pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Skiriant apeliantui kitos rūšies bausmę, teismo manymu, nebus pasiekti bausmės tikslai ir ji prieštarautų teisingumo principui. Galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė H. V. paskirta jau prie 2010-12-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu H. V. paskirtos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, bendrindamas bausmes, jas iš dalies sudėjo pridėjo tik pusę pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Dar labiau švelninti galutinę subendrintą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo H. V. apeliacinį skundą atmesti.