Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. byla Nr. 1A-484-193/2013

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2013 m. liepos 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo H. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-28 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir A. S., R. D., G. P., o A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su bendravykdytojais R. D., G. P., A. S. ir A. S., viešoje vietoje, t. y. prie Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, adresu Liepų al. (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kartu su minėtais bendrininkais apsupo nukentėjusįjį V. L. ir kumščiais sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas bei galvą, o V. L. pargriuvus ant šaligatvio, įspyrė kojomis bei sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas bei galvą, iš viso ne mažiau kaip šešis kartus, po ko nukentėjusiajam pakilus bei bandant pabėgti, A. S. jį pasivijus bei tempiant už rankovės pargriovus ant šaligatvio, jis (H. V.) kartu su A. S. ir G. P. įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam į pilvą, krūtinę bei nugarą ne mažiau kaip keturis kartus, šiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiame paakyje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus alkūnėse ir dešiniame kelyje, pakaušio minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdė V. L. sveikatą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, kad H. V. nuo 2012-10-20 yra vedęs, 2013-03-24 jo šeimoje gimė duktė, už 2013 m. gegužės-birželio mėnesius H. V. žmonai buvo išmokėta 1077,12 Lt išmokų, darbovietės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovė jį charakterizuoja teigiamai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo H. V. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė už ją tinkamą bausmę bei šią bausmę pagrįstai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę, prašo ją sušvelninti, todėl skundą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 str. 2 d. nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Skundžiamu nuosprendžiu H. V. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys - tai viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi, kaip matyti, aptariamo baudžiamojo įstatymo sankcija teismams paliko pakankamai plačias galimybes individualizuoti skiriamą bausmę, atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam H. V. bausmę, įvertino visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pakankamai išsamiai motyvavo bausmės rūšies bei jos trukmės paskyrimą nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – H. V. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, į nusikaltimo tikslus ir motyvus, nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – nusikalto jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu ( t. y. turėdamas neišnykusį teistumą, todėl BK 27 str. prasme jis laikytinas recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.)). Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog H. V. dirba, todėl dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir atlygino jam turtinę žalą ir šias aplinkybes pagrįstai pripažino H. V. atsakomybę lengvinančiomis. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Be to, pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenys rodo, kad nuteistasis H. V. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-04-05 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. Po to nuteistojo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai (pagal vieną jų teistumas išnykęs), kuriais jis buvo pripažintas kaltu už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei (sukčiavimų) ir finansų sistemai (neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių disponavimo) padarymą. Minėtais nuosprendžiais nuteistajam H. V. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas atidėtas. Paskutiniu 2010-12-28 nuosprendžiu nuteistajam H. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Tačiau nepraėjus metams nuteistasis H. V. vėl nusikalto, jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas yra pavojingas - susijęs su fizinio smurto pavartojimu veikiant kartu su bendrininkais. Aptartos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) pozityviai nepaveikė H. V., jis ir vėl įvykdė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Toks nuteistojo elgesys rodo padidintą jo asmenybės pavojingumą visuomenei ir byloja apie susiformavusį klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už daromas nusikalstamas veikas. Iš tiesų, nuteistojo H. V. vaidmuo nusikalstomos veikos padaryme nebuvo pagrindinis (jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius). Tačiau jis nebuvo ir antraeilis. Byloje nustatyta, kad apeliantas kartu su kitais bendravykdytojais nukentėjusiajam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi nuteistasis tiesiogiai realizavo dalį viešosios tvarkos pažeidimo objektyviosios pusės požymių, todėl jo vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme pripažinti antraeiliu nėra jokio pagrindo. Kolegija pažymi, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Įvertinus tai, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas apeliantui už nusikaltimą pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas toliau formuotų nuteistojo H. V. neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra artima už nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl ją laikyti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė nuteistajam paskirta prie griežtesnės Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-28 nuosprendžiu paskirtos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus tik dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. pridėjus tik pusę (šešis mėnesius) pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Dar labiau švelninti galutinę subendrintą bausmę kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas yra D. V. gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (t.3 b.l. 95), po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo įregistravo santuoką su E. A. (t.3 b.l.183), 2013-03-24 jiems gimė duktė V. V. (t.3 b.l.185). Šios šeiminės aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat neduoda pagrindo švelninti paskirtąją bausmę ar taikyti H. V. bausmės vykdymo atidėjimą, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo H. V. mažamečių vaikų nebus kam prižiūrėti-vaikus prižiūri ir išlaiko gaudama išmokas E. V. (t.3 b.l. 91,182,184). Tai, kad H. V. nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo tėvas, gyveno kartu su būsima sutuoktine, nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės- vėlyvo vakaro metu (23 val.) girtavimas su nusikalstamos veikos bendravykdytojais bei nusikalstamos veikos įvykdymas viešoje vietoje irgi rodo, kad apeliantas elgėsi ne kaip šeimos galva ar pavyzdingas tėvas. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad santuokos įregistravimas bei dar vieno vaiko gimimas gali H. V. paveikti taip, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Prašymas švelninti paskirtą bausmę taikant BK 62 str. nuostatas arba BK 54 str. 3 d. nuostatas nepagrįstas ir netenkinamas. BK 54 str. 3 d. taikomas tada, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 62 str. numato sąlygas, kurioms esant teismas gali paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatyme. Kadangi baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, kurią įvykdė apeliantas, numatytos visos (BK 42 str.) bausmių rūšys (išskyrus laisvės atėmimą iki gyvos galvos), apeliacinio skundo prašymas skirti švelnesnę bausmę taikant BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. neturi prasmės. Be to, kaip jau minėta pirmiau, apylinkės teismas H. V. už padarytą nusikalstamą pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad tik realus apylinkės teismo už nusikaltimą paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti H. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. H. V. paskirta bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga, atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežta. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo H. V. apeliacinį skundą atmesti.