- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- e2YT-9740-819/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05348-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- S. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriuo, būdamas vienintelis pirmos eilės (duomenys neskelbtini) mirusios J. P. įpėdinis, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. po savo sutuoktinio B. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą (½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jis yra vienintelis pirmos eilės (duomenys neskelbtini) mirusios J. P. įpėdinis. J. P. be pareiškėjo turėjo dar du vaikus: sūnų P. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini). J. P. sutuoktinis G. P. mirė ne Lietuvoje, apie (duomenys neskelbtini). J. P. antrą kartą sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) su B. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Su antruoju sutuoktiniu J. P. vaikų nebuvo susilaukusi. Antrojo sutuoktinio sūnus J. P. yra miręs.
Pareiškėjas paaiškina, kad notarei tvarkant paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad po J. P. mirties paveldimas turtas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). J. P. nuosavybės teisė į šį butą yra įregistruota laikotarpiu tarp 1992 m. birželio-rugsėjo mėn. Notarė pagal gautus asmens duomenis ir Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatė, kad šį butą J. P. privatizavo jau būdama antrojoje santuokoje su B. P., tačiau po pastarojo mirties ji sutuoktinio dalies nepaveldėjo pagal įstatymą, testamentas sudarytas nebuvo. Kai paaiškėjo buto privatizavimo santuokoje su B. P. aplinkybė, pareiškėjas kreipėsi į archyvą, iš kurio gavo privatizavimo sutarties dokumentus, kurie patvirtina, kad J. P., privatizuodama butą, pati už jį atsiskaitė grynais pinigais ir to laikotarpio čekiais, kuriais tuo metu buvo iš dalies atsiskaitoma už privatizuojamus butus. Buto privatizavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. sudarė 1992 m. gegužės 29 d.
Pažymi, kad J. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1968 m. balandžio 23 d. Tai patvirtintina išrašas iš Gyventojų registro, kuriame nurodyta, jog J. P. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1968 m. balandžio 23 d. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) buvo minėtame bute. Aplinkybę, kad po sutuoktinio B. P. mirties J. P. faktiškai priėmė jo dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes ją naudojo ir valdė kaip nuosavą, patvirtina ir kiti dokumentai:
- namų knygos, užvestos 1992 m. liepos 27 d., kopija. Pagal to meto teisės aktų reikalavimus kiekvienas buto savininkas privalėjo vesti namų knygą, o atitinkamos institucijos tikrindavo bei patvirtindavo įrašų namų knygoje teisingumą. Namų knygos skyriuje „Žinios apie namų savininką“ pagal to meto teisės aktų reikalavimus Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato poskyris įrašė ir patvirtino, kad savininkė yra J. P. Taip pat namų knygoje pasų tarnybos patikrindavo gyvenusius asmenis ir atlikdavo įrašą (spaudą), pažymintį, nuo kurių metų asmuo gyvena bute;
- išlikusios komunalinių paslaugų tiekimo sutartys, kurias J. P. kaip paslaugų vartotoja sudarė 1994 m. gruodžio mėn. su elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėmis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šios sutartys yra sudarytos J. P. jau po B. P. mirties;
- atsiskaitymo knygelė/elektros ir dujų rodmenų užrašinė, kurioje buvo fiksuojamas sunaudotas elektros energijos, vandens ir dujų kiekis pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisų rodmenis. Pareiškėjas paaiškina, kad yra išlikusi paskutinė tokia knygelė nuo 2018 m. gruodžio mėn., ankstesnio laikotarpio knygelės neišsaugotos. Minėtoje knygelėje yra įsegti visi atsiskaitymo čekiai už J. P. sunaudotą elektros energiją ir dujas AB ESO, šildymą – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, už vandenį – UAB „Vilniaus būstas“, už daugiabučio namo administravimą – UAB „Žirmūnų būstas“.
Pareiškėjo įsitikinimu, jo pateikti dokumentai yra pakankami daryti išvadą, jog J. P. po savo sutuoktinio B. P. mirties priėmė jo dalį ir ją valdė, tvarkė ir išlaikė kaip savo nuosavą: bute gyveno nepertraukiamai iki savo mirties, visuomet jame buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, mokėjo už buto paslaugas, jai į namus paštininkas atnešdavo jos pensiją. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad minėtame bute kartu su J. P. gyveno jos sutuoktinis B. P. iki savo mirties ir tam tikrą laiką gyveno J. P. dukra (pareiškėjo sesuo) A. P. (J.). Pareiškėjas faktiškai šiame bute apsigyveno 2018 m., padėjo nusenusiai mamai, kuri viena gyventi negalėjo.
Paaiškina, kad daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra. J. P. dukra A. J. vaikų neturėjo, J. P. sūnaus P. P. dukra D. P. pavėluotai kreipėsi dėl paveldėjimo atstovavimo teise ir teismas termino neatstatė. J. P. sutuoktinio B. P. sūnus J. P. yra miręs, kiek žinoma pareiškėjui, anksčiau už savo tėvą B. P. J. P. testamento nepaliko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių faktinį B. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu B. P. buvo santuokoje su J. P., gimusia (duomenys neskelbtini). Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų jie nesusilaukė. B. P. turėjo sūnų J. P., kuris gimė (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini). J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu ji buvo našlė. Pareiškėjas S. P. yra J. P. sūnus. J. P. buvo užauginusi dar du vaikus: P. P., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini).
B. P. (duomenys neskelbtini) mirus, niekas į notarą pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Testamentų registre iki šiol nėra registruotų B. P. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad B. P. paliko testamentą, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis). J. P. (duomenys neskelbtini) mirus, jos palikimą priėmė pareiškėjas S. P. Duomenų apie daugiau asmenų, priėmusių J. P. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), byloje nėra. J. P. sūnaus P. P. dukters D. P. prašymas atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-10893-465/2021 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad B. P. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau jo mirties dieną Nekilnojamojo turto registre 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo registruota jo sutuoktinės J. P. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).
B. P. mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po B. P. mirties J. P., būdama įstatymine jo įpėdine (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, ji savo sutuoktinio B. P. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę.
Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis J. P. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad J. P. priėmė savo sutuoktinio B. P. palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad B. P. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre tik jo sutuoktinės J. P. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Butas, įgytas 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tai yra J. P. esant santuokoje su B. P. nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė J. P. ir jos sutuoktinio B. P. nuosavybė pastarojo mirties momentu.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po B. P. mirties J. P. ir toliau gyveno Bute. Į bylą pateiktos J. P. su trečiaisiais asmenimis sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo Butui – 1994 m. gruodžio 14 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis su Vilniaus elektros tinklai, 1994 m. gruodžio 14 d. gamtinių dujų tiekimo sutartis Nr. 218145-0 su firma „Vilniaus dujos“, atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 218145-0 su Vilniaus šilumos tinklų įmone, liudija, kad J. P. Butu ne tik naudojosi, bet ir juo rūpinosi kaip savo. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjos pastovų gyvenimą Bute nuo 1968 m. balandžio 23 d. iki B. P. mirties ir po to, iki mirties (duomenys neskelbtini), nebuvimą byloje duomenų apie iškeltas civilines bylas dėl mokesčių už Butui teikiamas paslaugas nemokėjimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), priešingai, buvimą įrodymų, liudijančių, kad įmokos už Butui teikiamas paslaugas buvo mokamos 2018, 2019, 2020 metais, nesant byloje jokių duomenų apie kitus asmenis, galėjusius jas mokėti, teismas neturi pagrindo abejoti, kad J. P. atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinio B. P. palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat B. P. mirties momento (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo sutuoktinė J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. P., išduoti pareiškėjui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.