- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- ATP-499-519/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03306-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto S. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą paliko nepakeistą ir S. N. skundo netenkino.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komiasariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu S. N. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 12 d., 16.40 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – namo laiptinėje, necenzūriniais žodžiais išplūdo V. N. ir jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 str. padarytą pažeidimą paskirta 28 eurų bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu 2015 m. rugsėjo 7 d. S. N. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi S. N. skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad pagal nustatytas aplinkybes S. N. veiksmai pagal ATPK 174 str. kvalifikuoti teisingai ir jam skirta minimali bauda yra proporcinga administracinė nuobauda, atitinkanti visus jos individualizavimą įtakojančius kriterijus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. N. prašo panaikinti 2015 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. spalio 9 d. nutartį, vadovavosi netinkamai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta, jog jis administracinį teisės pažeidimą padarė namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis nurodyto namo kieme būtų pažeidęs viešąją tvarką, vartojęs necenzūrinius žodžius ar kitaip netinkamai elgęsis. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek suinteresuotas asmuo V. N., tiek liudytoja apklausta A. P. nurodė, kad namo kieme jokio įvykio nebuvo, o jis su V. N. kalbėjosi namo laiptinėje. Taigi, 2015-08-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados protokolas surašytas akivaizdžiai klaidingai. Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo nutarties argumentu, kad neteisingas įvykio vietos nurodymas protokole yra techninė klaida ir veikos kvalifikacijai tai įtakos neturi bei nelaikytina jo teisinės padėties sunkinimu. Teismas savo nutartyje bando šią klaidą taisyti, nurodant, kad įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tačiau ir teismas nenurodo, kurioje namo laiptinėje įvyko įvykis.
Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir laikas yra esmingai reikšmingi siekiant, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų suprantama, kokiu pažeidimu jis yra kaltinamas. Nei Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados protokole, nei Šiaulių apylinkės teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta tinkamai neidentifikuota.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir priėjo klaidingos išvados, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Teismo nutartyje nurodoma, kad, vadovaujantis liudytojos A. P. bei nukentėjusios parodymais, jis stipriai pakeltu tonu išvadino V. N. „vagilka“, todėl teismas padarė išvadą, kad namo laiptinėje jis necenzūriniais žodžiais išplūdo V. N. ir taip sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nesutinka su teismo išvadomis, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius, nes žodžiai „vagis“, „vagilka“ nepriklauso nevartotiniems ir necenzūriniams žodžiams. Pasak apelianto, kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo nuomonę ir ją laisvai reikšti.
Nurodo, kad V. N. yra namo, kuriame jis gyvena – (duomenys neskelbtini) namo bendrijos buhalterė. Jo nuomone, ji nesilaiko įstatymų, reglamentuojančių bendrijų veiklą, taip pat namo bendrijos įstatų reikalavimų, kadangi ji su buvusia bendrijos pirmininke be bendrijos narių susirinkimo žinios sumažino namo valytojai atlyginimą, o butų savininkus nepagrįstai įpareigojo valyti laiptines patiems. Name esančių butų savininkams nebuvo paaiškinta, kam panaudojamos iš bendrijos narių surenkamos lėšos. Tokiu būdu, jis paklausdamas V. N., kur ji ir bendrijos pirmininkė išleidžia pinigus, kurie turėtų būti skirti namo valytojai, galbūt juos neteisėtai pasisavina, išsakė savo nuomonę dėl jo mokamų mokesčių bendrijai panaudojimo. Šią savo nuomonę išsakė nevartodamas jokių necenzūrinių žodžių, nes jis jų niekada nevartoja. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. N. nėra kreipusis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo bei garbės ir orumo gynimo.
Pažymi, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis su V. N. kalbėjo pakeltu tonu. Jam jau beveik 80 metų. Normalu, kad tokiame amžiuje asmuo turi įvairių sveikatos sutrikimų. Kadangi jam yra sutrikusi klausa, galbūt jis ir kalba garsiau, nei jauni žmonės, bet tai nereiškia, kad jis kalba pakeltu tonu ar nemandagiai, trikdo viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apelianto nuomone, jam bendraujant su V. N. viešoji tvarka pažeista nebuvo, jis jos neįžeidinėjo, tuo labiau neplūdo necenzūriniais žodžiais. Akivaizdu, kad pokalbis su bendrijos buhaltere apie bendrijos einamąją veiklą, neturėtų būti traktuojamas kaip veika, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų. Mano, kad teismas, padaręs išvadas, jog jo veiksmai atitinka ATPK 174 str. sudėtį, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, ir tuo pažeidė ATPK 257 str. nuostatą, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis Įstatymu ir teisine sąmone.
Nesutinka su 2015-10-09 nutarties išvada, kad pripažinus, jog jo veiksmuose yra ATPK 174 str. sudėtis, jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatos ir jį atleisti nuo atsakomybės. Nors teismas ir nustatė lengvinančias atsakomybę aplinkybes, numatytas ATPK 31 str., t. y. jo amžių, nustatytą vidutinį specialiųjų poreikių lygį, sunkią turtinę padėtį, tačiau konstatavo, kad tai nesudaro jokio pagrindo skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ar atleisti nuo atsakomybės.
Mano, kad teismas priimdamas 2015 m. spalio 9 d. nutartį, neatskleidė bylos esmės, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus, vadovavosi neteisingai surašytu protokolu bei neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu priėmė neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. N. skundą Šiaulių apskirties vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados l. e. viršininko pareigas A. R. nesutinka su S. N. skundu, prašo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komiasariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti galioti. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir dėl S. N. skundo priėmė teisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad S. N. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.
Kaip jau minėta, S. N. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 174 str. nurodyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Nors S. N. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais ir teismo visumoje įvertintais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji V. N. nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. ji išėjo iš savo buto, laiptinės aikštelėje prie jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų susitiko su S. N., pasisveikino ir S. N. pradėjo ją plūsti, sakydamas „kodėl bendrijoje nebedirba valytoja, kad kiemo plotą prie bendrijos namo ji pardavė kultūros centrui (duomenys neskelbtini)“. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad S. N. pavadino ją „vagilka, durne, sakė eik nachui“, jog tai buvo ne pirmas S. N. išpuolis prieš ją, tik anksčiau dėl to niekur nesikreipė (33–34 b. l.). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. P.. Liudytoja paaiškino, kad ji išgirdo laiptinėje triukšmą, girdėjo kaip S. N. rėkė, girdėjo jį kartojant žodžius „vagilka“, girdėjo sakant keiksmažodžius, tik jų neįsidėmėjo, nes buvo išsigandusi. Taip pat liudytoja parodė, kad po šio įvykio kaimynai jos klausė kas įvyko, ko S. N. rėkė. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai bei iš dalies paties S. N. parodymai duoti teismo posėdžio metu, jog jis buvo susitikęs su V. N. ir jai pasakė, kad bendrijos pirmininkė ir buhalterė vagia, nes sumažino valytojai atlyginimą nesukvietus bendrijos narių susirinkimo ir pan., todėl netikėti minėtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, laikyti juos nepatikimais nėra pagrindo. Byloje esančiame tarnybiniame pranešime (19 b. l.) užfiksuota, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su S. N. kaimyne S. L., kuri paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. ruošėsi išeiti iš namų ir rakindama buto duris išgirdo laiptinėje triukšmą, kad S. N. vadino V. N. „vagilka“, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tai, kad S. N. namo laiptinėje V. N. išplūdo necenzūriniais žodžiais, V. N. nurodė ir savo 2015 m. rugpjūčio 12 d. policijos komisariatui pateiktame prašyme bei liudytoja A. P. savo pateiktame 2015 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime.
Taigi apeliacinės instancijos, įvertinęs anksčiau išdėstytus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu ir jo išvadomis dėl S. N. kaltės, ir, remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad S. N. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., požymius, todėl naikinti skundžiamą nutartį, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma pažeidimo vieta: (duomenys neskelbtini) namo kiemas, tačiau pirmosios instancijos teismas, apklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusiąją, liudytoją, nustatė, jog įvykis įvyko namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje. Šią aplinkybę apylinkės teismas patikslino, todėl tai nelaikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu ir savaime nedaro tiek tyrėjos nutarimo, tiek apylinkės teismo priimtos nutarties neteisėtais ir šis netikslumas neapsunkino S. N. galimybės gintis nuo pareikšto kaltininimo.
Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo nutarties išvada, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir jį atleisti nuo atsakomybės.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje šis straipsnis buvo taikytas administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17/2015).
Apeliaciniame skunde S. N. nepateikia jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. O apelianto nurodomos aplinkybės, kad yra nustatytos dvi jo atskomybę lengvinančios aplinkybės – pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus ir jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, įvertintos pirmosios instancijos teismo pasisakant dėl S. N. paskirtos nuobaudos pagrįstumo. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog sunki apelianto materialinė padėtis nėra išskirtinė aplinkybė. Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra, todėl S. N. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir S. N. skirti švelnesnę nei ATPK 174 str. sankcijoje numatyta minimali nuobauda arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją naikinti apelianto S. N. nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.