Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. M. prašymą sušvelninti jam 2020 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 17 d. (dvi paros). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dviem metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendis pakeistas, M. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi), M. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši subendrinta bausmė iš dalies subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausme, prie šio nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 1 metus Klaipėdos apygardos teismo paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2018 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. Į paskirtą galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. liepos 12 d.

2023 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo M. M. prašymas, kuriame atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, prašoma peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą 2020 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. 1-100-348/2020 ir sušvelninti / atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Prašymas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. prašymas atmetamas.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog M. M. 2016 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus baudžiamajam kodeksui, atsakomybė už minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nešvelnėja, šis straipsnis nebuvo pakeistas, straipsnio sankcijoje numatytos bausmės nesikeitė, dėl ko nėra pagrindo už šios nusikalstamos veikos padarymą, nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.

Be to, M. M. 2020 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi, buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas – 2844,57 gramų kanapių (antžeminių dalių), taip veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nusikalstama veika – narkotinių medžiagų kontrabanda buvo kvalifikuota pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 3 dalies redakciją (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 (2016 m. sausio 1 d. redakcija), kuri numatė baudžiamąją atsakomybę už nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną narkotinių medžiagų gabenimą. Už šio nusikaltimo padarymą įstatymas numatė bausmę – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pasikeitė ir narkotinių medžiagų kontrabandos reglamentavimas – baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą nustatyta naujame BK 260¹ straipsnyje. Baudžiamąją atsakomybę už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą reglamentuoja šio straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų.

Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, matyti, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi naujoji baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925) nuteistojo M. M. nusikalstamumo nenaikina, bausmės nešvelnina ir kitaip jo teisinės padėties nelengvina, priešingai – griežtina, kadangi laisvės atėmimo bausmės minimali ir maksimali ribos padidintos. Be to, pagal šiuo metu galiojančią redakciją, nusikaltimas, numatytas BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, prašymo sušvelninti už narkotinių medžiagų kontrabandą paskirtą bausmę, tenkinti nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, jog M. M. tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir už BK 260 straipsnio 3 dalį, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi šis straipsnis nebuvo keičiamas.

Teismas daro išvadą, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo priimti BK pakeitimai, M. M. teisinės padėties neįtakoja, nėra bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas, todėl nuteistojo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. M. prašymą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.