Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-791-766/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
1-791-766/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39976-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Kaltinamasis
V. T.
Nukentėjusysis
P. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-791-766/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39976-2023-4Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant S. U.,dalyvaujant prokurorei E. G.,kaltinamajam V. T., jo gynėjui advokatui V. S.,vertėjai D. S.,nukentėjusiosios P. G. atstovui advokatui T. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. T. 2023 m. spalio 9 d., apie 11.10 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - autobusą „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 30, 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusią pėsčiąją (KET 30 p.), bei kliudė į pėsčiųjų perėją jam iš kairės įžengusią P. G., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu P. G. dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio, mentės kūno skeveldrinio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio, mentės kūno skeveldrinio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2023 m. spalio 9 d. vyko į ekskursiją (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę ir močiutė, greitai bėgdama, iššoko į kelią. Jis pasuko į kitą pusę, kad jos nekliudyti, bet ji netoli autobuso nukrito. Tai buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Tai įvyko kelyje Nr. (duomenys neskelbtini). Jis važiavo 50 km/h. Ten pėsčiųjų perėjoje buvo blogas matomumas, ten yra tvora. Močiutė bėgo viena juosta, prabėgo ir kita juosta. Jeigu ji būtų ėjusi pėsčiomis, būtų spėjęs pravažiuoti, nes ji buvo tolokai. Nukentėjusioji įbėgo iš kairės pusės. Ji dešine ranka lietė autobusą. Po to sustojo ir nugriuvo ant kelių ir nugara krito ant žemės. Kai ją pamatė, iš vienos juostos stabdė ir pervažiavo į kitą juostą. Gailisi. Neteistas. Jis važiavo antra kelio juosta, bet ten degė raudona šviesa ir jis persirikiavo. Kai pamatė pėsčiąją, buvo apie 40 m. atstumas. Paskui važiavo du automobiliai, o priešais automobiliai buvo toli. Pėsčioji nepasižiūrėjo ir bėgo tiesiai. Pasižada ateityje laikytis kelių eismo taisyklių ir palaiko teismo poziciją.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Kaltinamasis V. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo pirmadienis, buvo 2023 m. spalio 9 d., apie 10 val. ryto važiavo, vežė grupę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vežė vaikus į (duomenys neskelbtini), ekskursiją. Važiavo 50 kilometrų per valandą greičiu, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) pusės. Jis buvo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) miestą link (duomenys neskelbtini) pusės. Važiavo autobusu Mersedez Benz, keleiviniu, 58 vietų, dideliu autobusu. Autobusas buvo techniškai tvarkingas, viskas veikė, nebuvo jokių autobuso apgadinimų. Techninė apžiūra galiojo. Šviesas buvo įsijungęs, buvo trumposios šviesos, saugos diržą buvo prisisegęs. Ar visi buvo prisisegę diržais nežino. Autobuse nėra video registratoriaus. Jis vairavo autobusą, važiavo 56 asmenys (duomenys neskelbtini). Prie jo, šonuose, sėdėjo (duomenys neskelbtini). Iš dešinės pusės ir už jo sėdėjo (duomenys neskelbtini). Alkoholio ir vaistų nevartojo, jautėsi gerai, akinių nenešioja. Mato gerai. Važiavo kaire eismo juosta žiūrint nuo dešiniojo šono, nuo (duomenys neskelbtini) miesto. Eismas nebuvo intensyvus, nes rytas, buvo 10 val. Prieš jį nevažiavo joks automobilis, kita eismo juosta irgi nevažiavo, tik už jo važiavo du automobiliai. Važiuojant pamatė moterį, kuri bėgo per pėsčiųjų perėją, atstumas buvo apie 70 metrų, kai pamatė, moteris bėgo iš kairės į dešinę pusę, žiūrint (duomenys neskelbtini) pusėn, galvos nepasuko, prie pėsčiųjų perėjos nesustojo ir salelėje, nesidairė į abi puses, ji bėgo iš karto nežiūrėdama. Pamatęs moterį, jis suko vairą į dešinę pusę, bandė persirikiuoti į dešinę eismo juostą. Moteris bėgo iš kairės pusės į dešinę pusę, ji buvo prabėgusi salelę, ir kairę eismo juostą, ji buvo prabėgusi ją. Kai jis matė bėgančią moterį, suko vairą į dešinę eismo juostą, bandė išvengti susidūrimo, ir matė, kad ta moteris bėga pėsčiųjų perėja į dešinę eismo juostą, ten, kur jis suka vairą. Jis pajuto garsą nedidelį, trenksmą silpną, autobusą sustabdė, garsas buvo nedidelis, bet pajuto, kad į kažką atsitrenkė. Kai autobusas sustojo, pamatė, kad moteris suklupo ant kelių ir po to nukrito ant nugaros. Išlipęs iš autobuso pamatė moterį, kuri gulėjo priešais autobusą ant asfalto. Moteris gulėjo arčiau į dešiniąją pusę kelkraščio ir į autobusą žiūrint link (duomenys neskelbtini) pusės, dešinėje eismo juostoje prieš kelkraštį, atstumas maždaug 1 metras. Autobuse jokio sužalojimo nebuvo. Jis gali pasakyti, kad moterį užkabino dešine puse autobuso, priekiu, priekiniu „bamperiu“. Kai pamatė bėgančią moterį, jis suko vairą dešinėn, ir bandė sustabdyti. Viskas vyko labai greitai, nesignalizavo. Jis moterį matė bėgančią iš kairės pusės ir manė, kad ji sustos salelėje, tarp eismo juostų. Autobusas iš karto sustojo. Autobuso padėtis nebuvo keičiama, užtraukė rankinį stabdį. Niekas nebuvo keičiama. Skambino (duomenys neskelbtini) į 112, jis laikė moterį. Ji norėjo keltis, bet jis neleido, ir laikė jos galvą ant rankų. Moteris klausė kas čia buvo. Jokių daiktų nebuvo, tik šalia buvo kepurė, su (duomenys neskelbtini). Moteris nebuvo su šviesą atspindinčia liemene. Matomumas geras, asfaltas šlapias, bet nelijo. Valytuvai neveikė, nes lietaus nebuvo. Moteris iš pradžių nesakė, kad kažką skauda, bet kai atvyko greitoji pasakė, kad skauda dešiniąją ranką. Eismo įvykio metu buvo sužalota moteris. Jis gali pasakyti, kad eismo įvykis įvyko dešinėje eismo juostoje žiūrint link (duomenys neskelbtini) miesto pusės, arčiau kelkraščio, visai netoli jo. Buvo diena, matomumas geras, šviesiu paros metu. Dėl ko nesustojo prie pėsčiųjų perėjos, negali pakomentuoti, manė, kad moteris sustos salelėje tarp juostų. Jis važiavo 50 kilometrų per valandą greičiu, žiūrėjo į spidometrą, ir navigacija turėjo, ji buvo įjungta. Jis mano, kad eismo įvykis įvyko dėl abipusės kaltės. Autobusas draustas ir prie apklausos pateikė dokumentus. Vairuotojo teises turi, vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Eismo įvykių neturėjo, tai pirmas atvejis toks. Kraujas nebuvo imtas, nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Buvo blaivus. Autobusas po eismo įvykio nebuvo remontuotas, autobusas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), toliau dirba, (duomenys neskelbtini). Jis daugiau nieko neturi ko pasakyti ir papildyti ko neužklausė tyrėja. Gailisi dėl to kas įvyko (t. 2, b. l. 53-69). Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, įtariamasis tik nori papildyti, kad moteris bėgo per pėsčiųjų perėją. Per sekundę ji prabėgo eismo keturias juostas, ji prabėgo labai greitai. (t. 2, b. l. 72-87).

Liudytoja P. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 9 d., apie 11 val., ji viena ėjo į sodą, tikslaus adreso negali pasakyti. Buvo blaivi, rankose jokių daiktų nesinešė. Rankinuko, kuprinės neturėjo. Kokios oro sąlygos tuo metu buvo, taip pat negali pasakyti, nes neprisimena. Tą dieną buvo apsirengusi (duomenys neskelbtini) striukytę, (duomenys neskelbtini) kelnes ir apsiavusi (duomenys neskelbtini) batus. Šalia jos jokių kitų asmenų ar praeivių nebuvo. Regėjimą turi prastą, akinių, lęšių nenešioja ir nenaudoja. Kelią netrukdomai galėjo stebėti. Eidama link sodo, ji turėjo pereiti nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Apsidairiusi, pasižiūrėjusi tiek į kairę ir į dešinę, įsitikinusi, kad nėra automobilių, įžengė į perėją. Autobuso ji nematė. Tik pajuto smūgį ir daugiau nieko neprisimena. Kokios būklės buvo automobilis, ar su įjungtomis šviesomis, kokiu greičiu judėjo automobilis, ji taip pat negali atsakyti, nes neprisimena. Į kurią kūno vietą atsitrenkė automobilis negali pasakyti, bet yra kryžkaulio lūžis, kryžkaulio kairės lateralinės masės ir kairės gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, taip pat, dešinės mentės kūno skeveldrinis lūžis. Autobuso garsinio įspėjamojo signalo negirdėjo, taip pat negirdėjo stabdžių veikimo. Kurią valandą įvyko eismo įvykis, taip pat negali pasakyti, nes neprisimena. Ką darė vairuotojas po eismo įvykio, negali pasakyti. O ji prisimena tik tiek, jog sėdi šalikelėje, susiėmusi už galvos, nes jai ją skaudėjo ir jautė labai didelį guzą galvos srityje. Kaip įvyko susidūrimas, taip pat nurodyti ar autobusas slydo, čiuožė, negali pasakyti. Po eismo įvykio ji neprisimena kas šalia jos buvo. Taip pat negali pasakyti kas iškvietė greitąją pagalbą. (t.1, b. l. 147-155).

Liudytoja O. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 9 d. suplanavo vaikams ekskursiją į (duomenys neskelbtini) esantį „(duomenys neskelbtini). Jie užsisakė autobusą iš (duomenys neskelbtini). 07:30 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini) kartu su trimis (duomenys neskelbtini)ir 56 (duomenys neskelbtini) vaikais (duomenys neskelbtini) metų. Ji sėdėjo autobuso priekyje, dešinėje pusėje, arčiau vairuotojo, kitos (duomenys neskelbtini) sėdėjo už vairuotojo. Apie 11:10 val. jie vyko pro (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), (ji nematė kokiu greičiu važiavo vairuotojas, buvo truputėli debesuota, nelijo lietus) ir pravažiavus dešinėje pusėje esančias kapines, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pajuto, kad autobusas lėtai ėmė stabdyti, tuomet pakėlė akis į kelią ir pamatė, kad nuo kairėje pusėje esančios salelės per pėsčiųjų perėją, link dešinėje pusėje esančio pėsčiųjų tako, bėga senyvo amžiaus moteris, kuri net neatsisuko į autobuso pusę (nesidairė į šonus). Kol autobusas stabdė, ji vis tiek bėgo ir baigus sustoti autobusui ant pėsčiųjų perėjos, ji atsisuko veidu į juos ir tuo metu galimai autobusas ją kliudė, tačiau smūgis nebuvo stiprus, autobusas vos prilietė ją (autobuso prisilietimas buvo į jos dešinę pusę), po prisilietimo ji virto ant dešinio šono bei ant nugaros. Po įvykio pirmas išlipo autobuso vairuotojas, kuris pribėgęs prie nukentėjusios moters, klausė kaip ji jaučiasi. Tada ji išlipo iš autobuso, kartu su ja išlipo ir kitos trys (duomenys neskelbtini), kurios buvo išsigandusios, klausė kas čia nutiko, kadangi jos nieko nematė. Taip pat gali pridurti, kad vaikai įvykio nematė ir nesuprato, kodėl jie čia sustojo. Pagalbą iškvietė kartu su ja važiavusi (duomenys neskelbtini) N. K.. Taip pat nurodo, kad kai vyko autobusu ir artėjo link perėjos, šalia jokių kitų automobilių kelyje nematė (t.1, b. l. 156-163).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) km., įvykio vietoje - tiesus horizontalus kelio ruožas su nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Minėtas kelias susideda iš dviejų eismo juostų kiekviena kryptimi, atskirtas siaura brūkšnine linija. Prieš pažymėtą pėsčiųjų perėją - siaura ištisinė linija (t. 1, b. l. 34-48).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint autobusą Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad autobuso kėbulas yra baltos spalvos. Priekyje ir galinėje dalyje tam skirtoje vietose yra pritvirtinti valstybinio numerio ženklai. Ant autobuso kairės ir dešinės pusės yra oranžinės spalvos atšvaitai įmontuoti. Autobuso kėbulas turiu kosmetinių pabraižymų. Apgadinimų ar kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta (t. 1, b. l. 50-58).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad autobusas „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63).

Iš privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad autobusas „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo techniškai tvarkingas (t. 1, b. l. 64).

Iš įprastinės transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties matyti, kad autobusas „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo draustas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 65).

Iš Emprekis pažymos matyti, kad analogiško autobuso „Mercedes Benz“ kaina yra 23600 Eur. (t. 1, b. l. 66).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. G. padaryti kūno sužalojimai: kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, dešinės mentės kūno skeveldrinis lūžis. P. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu kontaktuojant su bukais kietais paviršiais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2023 m. spalio 9 d.). P. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų ir dešinės mentės kūno skeveldrinio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. P. G. tolimesnis gydymasis dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio ir dešinės mentės kūno skeveldrinio lūžio neturės įtakos nustatytam sveikatos sutrikdymo mastui (t. 1, b. l. 76-77).

Iš 2024 m. kovo 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad autobuso „Mercedes Benz“ vairuotojas V. T., važiuodamas jo paties nurodytu 50 km/h greičiu, reaguodamas vairuojamo autobuso stabdymui kliūties jo judėjimui sudarymo momentu ir stabdydamas autobusą antroje eismo juostoje, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu pastaroji kelio važiuojamąja dalimi per pėsčiųjų perėją ėjo ir, tikėtina, jeigu pėsčioji kelio važiuojamąja dalimi per pėsčiųjų perėją bėgtų ramiu tempu. Jeigu pėsčioji kelio važiuojamąja dalimi per pėsčiųjų perėją bėgo greitu tempu, tai autobuso „Mercedes Benz“ vairuotojas V. T., važiuodamas jo paties nurodytu 50 km/h greičiu, reaguodamas vairuojamo autobuso stabdymui kliūties jo judėjimui sudarymo momentu ir stabdydamas autobusą antroje eismo juostoje, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamos transporto priemonės iki pėsčiosios partrenkimo, nes tokiu atveju autobusui priartėjus iki pėsčiosios partrenkimo vietos, pėsčioji jau būtų pasitraukusi iš autobuso judėjimo juostos. Bylos medžiagoje esančių duomenų ir atlikto tyrimo pagrindu, autobuso „Mercedes Benz“ vairuotojo V. T. veiksmai - antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuria jam iš kairės judėjo pėsčioji P. G., laiku nestabdė vairuojamo autobuso bei vengdamas pėsčiosios partrenkimo nusuko į dešinę, į pirmą eismo juostą, dėl to kliudė minėtą pėsčiąją, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Pėsčiosios P. G. veiksmai, - kirsdama kelio važiuojamąją dalį nereguliuojama pėsčiųjų perėja, nesustojo saugumo salelėje ir tęsė judėjimą neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 95-102).

Galimas laiduotojas J. T. apklaustas teisiamajame posėdyje, prašo paskirti jį savo tėvo laiduotoju, nėra baustas, yra dirbantis, dirbo (duomenys neskelbtini), žino, kad tėvas nepadarys tokių eismo įvykių. Paaiškino, kad su tėvu dažnai bendrauja, prie namų kartu dirba. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena, tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Jis atvažiuoju pas tėvą dirbti. Mano, kad gali tėvui daryti įtaką ir laiduoti už tėtį. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Dabar pagal (duomenys neskelbtini). Tėtis yra atsakingas (duomenys neskelbtini). Pasižada, kad darys teigiamą įtaką V. T., kad nedarytų nusikalstamos veikos ir vykdytų kelių eismo taisyklių sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. T. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, liudytoja, taip pat tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog V. T., vairuodamas kelių transporto priemonę - autobusą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 127 punktuose numatytus reikalavimus, važiuodamas keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusią pėsčiąją bei kliudė į pėsčiųjų perėją jam iš kairės įžengusią P. G., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu P. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys - nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Nukentėjusioji P. G. buvo pareiškusi civilinį ieškinį 7000,00 Eur neturtinei žalai ir 248,70 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios atstovas advokatas T. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad draudimas išmokėjo 5280,59 Eur, nukentėjusioji nusprendė dėl likusios dalies civilinio ieškinio atsisakyti, tenkina iš draudimo gauta suma ir civilinio ieškinio nebereiškia, atsisako ieškinio. Atsižvelgiant į tai, atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (LR CPK 293 str. 4 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. T. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas (t. 2, b. l. 94-94), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 96-102), dirbantis (t. 2, b. l. 104-107). Teisiamajame posėdyje kaltinamojo V. T. atstovas V. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas kaltinamojo sūnaus J. T. prašymas perduoti jam V. T. pagal laidavimą. Jis yra vertas teismo pasitikėjimo – neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju V. T. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, be to, draudimo įmonė atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos ir visą prašomą atlyginti turtinę žalą.

Baudžiamojo poveikio priemonės - tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. T. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo V. T. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. T. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausią straipsnio dalį už tokios rūšies nusikaltimo padarymą, į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, t. y. tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl jis netaikytinas. Tačiau, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga taikyti kitą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. T. skirtina 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).

Kadangi prieš nukentėjusiąją buvo padaryta nusikalstama veika, pastaroji turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai P. G. atstovavo advokatas T. K., kuris prašo priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas, kurios atsirado rengiant civilinį ieškinį ir dalyvaujant posėdžiuose, t. y. 998,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog advokato darbo sąnaudos nedidelės, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusiosios atstovas ieškinio dalies atsisakė, pačios nukentėjusiosios veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (Lietuvos ekspertizės centro specialisto išvada, t. 1, b. l. 95-102), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, prašymas dėl 998,55 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo mažintinas iki 500 Eur (BPK 105 straipsnis).

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2024-07-09 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 158,76 Eur išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos priteisimo, patirtų advokatui V. S. teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. T..

Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes bei tai, jog gynėjo dalyvavimas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu būtinas, todėl išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteisia.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - autobusas „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas savininkui (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, perduodant jį laiduotojo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. T. 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios P. G. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios P. G. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. T. nukentėjusiajai 500 Eur (penkis šimtų eurų).

Nepriteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - autobusą „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininkui (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. T., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė