Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutarimo M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir institucija) Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2021 m. kovo 17 d. surašė M. K. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį bei 506 straipsnio 4¹ dalį už tai, kad jis 2021 m. kovo 17 d. apie 16.57 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius, įkyriai kibo prie aplinkinių žmonių ir juos įžeidinėjo. Vėliau M. K. buvo pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą, kur nevykdė teisėto policijos pareigūnų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. D. ir vyr. patrulių V. P. ir V. B. reikalavimo nusistatyti girtumą matuoklio prietaisu, nors iš jo paraudusių akių, nerišlios kalbos ir jam iš burnos sklindančio stipraus alkoholio kvapo, matėsi, kad jis yra neblaivus.

2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutarimu M. K. pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje bei 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir jam pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį paskirta 50 Eur bauda, pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį – 200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. K. paskirta galutinė nuobauda – 200 Eur bauda. Teismas konstatavo, kad M. K. kaltė padarius administracinius nusižengimus visiškai įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnų V. B. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo A. V. parodymais, kita bylos medžiaga.

3. Apeliaciniame skunde M. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė jo procesines teises, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį (neįteiktas teismo šaukimas ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis buvo įteiktas), taip pat buvo atimta jo teisė turėti advokatą (pagal jo turtinę padėtį jam galėjo būti paskirta nemokama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, bet prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo išnagrinėjimas ir advokato paskyrimas užtrunka iki dviejų savaičių). Be to, nutarime, pažeidžiant ANK 636 straipsnio 3 dalį, nenurodyta kaip nusižengimų faktą ir aplinkybes aiškina jis (t. y. apeliantas). Teismas neįdėmiai skaitė policijos pateiktą medžiagą, nes daiktų išėmimo protokole/akte nurodytas „invalidumo pažymėjimas“, kas yra aiški policininko klaida, nes dabar toks dokumentas vadinamas neįgaliojo pažymėjimu. Be to, apylinkės teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose. Taip pat skunde M. K. prašo atkreipti dėmesį, kad būtent jis kvietė policijos pareigūnus dėl mergaites tvirkinančio nepažįstamo asmens veiksmų, po ko buvo neteisėtai sulaikytas.

4. Atsiliepime į M. K. skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas prašo palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog M. K. niekuo nepagrįstų samprotavimų vertinti teisiniu aspektu nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat institucijos viršininkas pažymi, jog M. K. buvo žinoma apie tai, kada byla bus nagrinėjama apylinkės teisme, kadangi jos nagrinėjimo data ir vieta buvo aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo protokole.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

M. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju M. K. apeliaciniame skunde nepateikiama nei vieno argumento ir motyvo, kuriais būtų ginčijami byloje surinkti jo kaltę dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje bei 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytų administracinių nusižengimų patvirtinantys įrodymai ar jam inkriminuotų veikų kvalifikavimas. Apeliantas apskritai tiesiogiai nenurodo, jog buvo nepagrįstai nubaustas dėl šių administracinių nusižengimų padarymo, apeliaciniame skunde jis iš esmės kelia klausimus tik dėl apylinkės teismo neva tai padarytų ANK pažeidimų, dėl kurių, jo įsitikinimu, buvo pažeistos jo teisės, bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnio 1 dalies 5, 7 punkte bei 9 punktuose, nepripažinimo. Tačiau, įvertinęs tai, jog M. K., skunde, be kita ko, prašo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, apygardos teismas pasisako ne tik dėl skundo argumentų, susijusių su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių pažeidimu bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo išsprendimu, bet ir dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį pagrįstumo.

Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

7. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. ANK 481 straipsnio 1dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, bei veikos padarymo vietos specifiką. Taip pat pažymėtina, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Kitaip tariant, norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nėra privaloma nustatyti ar dėl jo neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su M. K. administracinio nusižengimo bylos medžiaga, dar kartą įvertinęs joje surinktus ir pirmosios instancijos teismui institucijos pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad apelianto kaltė padarius aptariamą administracinį nusižengimą yra neginčytinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma – A. V. pareiškimu ir jo apklausos protokolu, Policijos registruojamų įvykio registro (toliau - PRĮR) atspausdintos įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis bei į bylą pateiktu vaizdo įrašu.

11. Šiuo konkrečiu atveju M. K. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas tiek už necenzūrinių žodžių viešoje vietoje vartojimą, tiek už įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kuris pasireiškė A. V. įžeidinėjimu. Tai, kad tokius veiksmus M. K. atliko vietoje, kuri atitinka viešosios vietos sąvoką, o būtent – miesto gatvėje, kurioje bet kokie pašaliniai žmonės gali atsirasti bet kuriuo metu, abejonių nekyla. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai į administracinio nusižengimo padarymo vietą atvyko po to, kai asmuo, prisistatęs A. V., 2021 m. kovo 17 d. 16.59 val. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir nurodė, kad gatvėje neadekvatus vyras grasino jam susidorojimu, kabinėjasi prie praeivių (b. l. 9-11). Tą pačią dieną A. V. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2021 m. kovo 17 d. apie 16.55 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), jam (A. V.) stovint prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prie jo priėjo ir ant suoliuko atsisėdo pagal tarnybos pobūdį pažįstamas M. K., kuris iš pažiūros atrodė neblaivus, ir be jokios priežasties įžeidžiančiai pradėjo kibti, sakydamas „ko čia stovi, gaidy?“, vartojo necenzūrinius žodžius (eik nachui, nupisiu nuo vaizdo), įžeidinėjo, sakydamas, kad jam (A. V.) negerai su smegenim, kad jis urodas, grasino susidoroti (b. l. 7). 2021 m. kovo 17 d. A. V. taip pat buvo apklaustas liudytoju. Apklausos metu jis nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir pareiškime (b. l. 8). Liudytojo teiginius, kad M. K. viešoje vietoje – gatvėje, vartojo necenzūrinius žodžius bei įžeidinėjo netoliese jo stovintį asmenį, patvirtina ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuris, kaip galima suprasti, įvykio vietoje buvo padarytas A. V. priklausančiomis vaizdą ir garsą fiksuojančiomis priemonėmis (vaizdo įrašas įdėtas į voką, b. l. 14). Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad M. K. sėdi ant suoliuko, esančio prie gatvės, ir atsisukęs į netoliese stovintį ir jį filmuojantį vyrą vartoja jo atžvilgiu tokius necenzūrinius žodžius ir įžeidžiančio pobūdžio frazes: „surogatas blet“, „kas tau, su smegenim negerai kažkas?“, „kas tau blogai?“, o, šiam asmeniui niekaip nereaguojant, provokuoja jį, sakydamas „alio“. Toliau M. K. asmeniui sako „jūs man nepatinkant šitoj vietoj, jūs čia ne vietoj“, „jūs man nepatinkat, aš jus tuoj nuo vaizdo nupisiu, nes jūs esat nešvarus kažkoks, jūs esat urodas kažkoks, išsigimėlis“. Taip pat M. K. vyrui pasako, kad jis yra „kurviška sėkla, kurios čia nereikia“ Po šio jo pasisakymo vaizdo įrašas baigiamas. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti ar nesivadovauti liudytojo A. V. parodymais bei juos patvirtinančiu bei papildančiu vaizdo įrašu, nenustatyta. Be to, ir pats M. K. apeliaciniame skunde neneigia administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku vartojęs necenzūrinius žodžius bei įžeidinėjęs A. V., kibęs prie jo dėl neaiškių, jam vienam suvokiamų priežasčių. Šių aplinkybių jis neginčijo ir 2021 m. kovo 17 d. teikdamas paaiškinimą institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą (b. l. 12).

12. Iš aptartų liudytojo parodymų bei vaizdinės medžiagos yra akivaizdu, kad apeliantas suvokė, jog viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo šalia buvusį praeivį. Siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei noras taip veikti šioje byloje nustatytas pagal objektyvią apelianto veiksmų išraišką. Savo elgesiu, t. y. necenzūriniais žodžiais ir A. V. įžeidinėjimu, kabinėjimusi prie jo, jis neabejotinai nedideliu mastu, kurį numato ANK 481 straipsnis, pažeidė viešąją tvarką. Teismo įsitikinimu, tokie veiksmai peržengia normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas teisėto bendravimo ribas, jie nepriimtini bet kokiam žmogui, už tokius veiksmus ir numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Todėl dėl šio administracinio nusižengimo jis skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu visiškai pagrįstai ir teisėtai.

Dėl ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo

13. Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4¹ dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis rėžimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo. Policijos pareigūnai šių administracinių nusižengimų kontekste priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Iš šios teisės normos pažodinio aiškinimo darytina išvada, kad asmenims privalomi vykdyti ne bet kokie, o tik teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai. Reikalavimų pagrįstumas įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, o teisėtumas – remiantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios pareigūnų teisės.

14. Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, kad 2021 m. kovo 17 d., t. y. dieną, kuomet buvo padarytas apeliantui inkriminuotas ANK 506 straipsnio 41 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvestas pakartotinis karantinas. Taigi, apelianto atžvilgiu buvo pagrįstai taikoma būtent ši ANK 506 straipsnio dalis. M. K. taip pat neneigia, kad jis atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą alkoholio matuoklio prietaisu nusistatyti girtumą. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra nustatyta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. B. 2021 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo“. Jame V. B. nurodė, jog jis 2021 m. kovo 17 d., dirbdamas ekipaže A-(duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu V. P. ir tyrėju R. D., apie 16 val. 57 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą nuvykti prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadangi gatvėje neadekvatus vyras kabinėjasi prie praeivių, grasino pranešėjui, kad susidoros su juo. Nuvykus į nurodytą vietą juos pasitiko pranešėjas A. V., kuris paaiškino, kad jam, stovint prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, galimai neblaivus vyriškis ant jo, bei kitų ėjusių pro šalį asmenų, be jokios priežasties pradėjo kabinėtis, vartoti necenzūrinius žodžius ir nurodė vyriškį, kuris sėdėjo ant suoliuko. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą. Pristačius vyriškį į komisariatą paaiškėjo, kad tai M. K.. Jo buvo pareikalauta alkoholio kiekio matuokliu nusistatyti girtumą, tačiau jis atsisakė. M. K. buvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę dėl policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymo, tačiau jis į perspėjimą nereagavo. Iš jo nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos, paraudusių akių ir iš burnos sklindančio stipraus alkoholio kvapo matėsi, kad jis yra girtas (b. l. 4). Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti vaizdo įrašai. Be to, ir pats M. K. pateiktame savo paaiškinime patvirtino, kad policijos pareigūnams pareikalavus pūsti į alkotesterį, jis tai atsisakė padaryti, nes nevairavo jokios transporto priemonės (b. l. 12).

15. Tačiau, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, M. K. mano, kad jis buvo sulaikytas be teisėto pagrindo, dėl ko atitinkamai ir jam policijos pareigūno išreikštas reikalavimas pasitikrinti girtumą buvo neteisėtas. Apelianto skundo argumentas dėl neteisėto jo sulaikymo yra akivaizdžiai paneigtas jau aptartais įrodymais, kuriai grindžiama jo kaltė dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Jais nustatyta, kad 2021 m. kovo 17 d. 17.35 val. M. K. buvo laikinai sulaikytas jau po to, kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, reaguodami į A. V. pranešimą apie galimą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pasitvirtino. Policijos pareigūnas V. B. administracinio sulaikymo protokole nurodė, kad sulaikymas šiuo atveju buvo būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kad asmuo yra neblaivus, neadekvatus, neįmanoma su juo bendrauti, jis atsisako nusistatyti girtumą (b. l. 5). Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti administracinio sulaikymo protokole nurodytu M. K. sulaikymo pagrindo ir motyvų objektyvumu, kadangi apie neadekvatų ir netgi agresyvų jo elgesį įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau ir policijos komisariate, byloja ne tik policijos pareigūno surašytuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės, bet ir A. V. parodymai bei vaizdo įrašų turinys. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. M. K., kaip asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, nebendradarbiaujant su policijos pareigūnais, esant neblaiviam, netgi nenustačius jo tapatybės, policijos pareigūnai neturėjo galimybės įvykio vietoje surašyti administracinio nusižengimo protokolą, jį apklausti bei atlikti kitus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, tyrimui reikšmingus procesinius veiksmus. Taigi, iš aptartų aplinkybių akivaizdu, jog buvusioje situacijoje policijos pareigūnai elgėsi visiškai teisėtai, jie turėjo teisę sulaikyti pažeidėją bei pristatyti jį į policijos komisariatą. Todėl sutikti su apeliantu, kad jo sulaikymas buvo neteisėtas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

16. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas taip pat numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę. Iš šios teisės normos seka, kad policijos pareigūnas, pastebėjęs girtumo požymių, turi teisę tikrinti visų nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamų asmenų neblaivumą, nepriklausomai nuo to kokio administracinio nusižengimo ar nusikaltimo padarymu jie yra įtariami. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, kad M. K. buvo įtariamas administracinio nusižengimo, susijusio su viešąja tvarka, o ne transportu ir kelių ūkiu (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam), padarymu, policijos pareigūnų teisės patikrinti jo neblaivumą nepaneigia. M. K. buvo įtariamas padaręs nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, taip pat policijos pareigūnai turėjo pagrindo manyti, kad jis gali būti neblaivus, kadangi nuo pažeidėjo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akys raudonos, jis elgėsi neadekvačiai tiek įvykio vietoje, tiek policijos komisariate, todėl sutinkamai su Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktu, policijos pareigūnų jam pareikštas reikalavimas pasitikrinti girtumą alkoholio matuoklio prietaisu buvo visiškai teisėtas.

17. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis apygardos teismui yra pakankamas pagrindas teigti, kad policijos pareigūnai, kurių veiksmais apeliantas savo skunde reiškia nepasitenkinimą, veikė jiems suteiktų įgaliojimų ir savo kompetencijos ribose, t. y. šiuo konkrečiu atveju buvo laikomasi Policijos įstatymo nuostatų. Policijos pareigūnų veiksmai ne tik buvo numatyti ir leidžiami įstatymo, bet buvo ir proporcingi susidariusiai situacijai, tad jų reikalavimus vykdyti M. K. buvo privalu. Pagrįstai nustačius, kad M. K. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį.

18. Įvertinus visa, kas išdėstyta šios nutarties 7-17 punktuose, konstatuojama, kad nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį nėra jokio pagrindo, todėl M. K. apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl procesinių pažeidimų

19. Apeliantas taip pat teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką ir vietą bei nebuvo užtikrinta jo teisė pasinaudoti advokato pagalba. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Nors M. K. šaukimas į teismo posėdį iš tiesų nebuvo siųstas, tačiau jis buvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokolo turiniu, o protokole, be kita ko, buvo nurodyta visa informacija apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą (2021 m. kovo 22 d. 14.00 val. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai, Druskininkų 43, Druskininkai). Taip pat protokole buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, tame tarpe ir teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tą faktinę aplinkybę, kad M. K. buvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokolu, ir kad protokolas buvo surašytas jam dalyvaujant, patvirtina administracinio nusižengimo protokole padarytas pažeidėjo elektroninio pašto pataisymas bei įrašas apie tai, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliantas administracinio nusižengimo protokole atsisakė pasirašyti, tačiau ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsisakymas priimti procesinį dokumentą (taip pat ir administracinio nusižengimo protokolą) arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Todėl darytina išvada, kad M. K. apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai.

20. Kartu pažymėtina, jog ANK 629 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimo M. K. teismui nepateikė. Jis taip pat neatvyko į bylos nagrinėjimą administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų išreiškęs norą, jog teisme jį atstovautų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas. Iš apygardos teismui pateikto M. K. prašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui matyti, kad dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam suteikimo apeliantas kreipėsi jau po skundžiamo nutarimo priėmimo, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog M. K. ir neketino naudotis advokato pagalba jo bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, apygardos teismas neįžvelgia jokio pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam pirmosios instancijos teisme bei pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Šiuo atveju pats pažeidėjas laiku nepasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis - nesikreipė į teismą prašydamas atidėti 2021 m. kovo 22 d. 14.00 val. vykusį jo bylos nagrinėjimą, apie kurį jis buvo tinkamai informuotas, nei žodžiu, nei raštu neinformavo teismo, jog planuoja kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, kad jam būtų paskirtas nemokamą teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje suteiksiantis advokatas. Todėl apylinkės teismas, į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, kaip tai numatyta ANK 630 straipsnio 2 dalyje, nedalyvaujant M. K. ir (ar) jo atstovui, procesinių ANK įtvirtintų normų ir kartu apelianto teisės į gynybą nepažeidė.

21. Apygardos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad apylinkės teismas paviršutiniškai vertino byloje surinktus duomenis. Tokį argumentą apeliantas grindžia vien tuo, jog M. K. apžiūros protokolo grafoje, kurioje išvardinti apžiūros metu rasti ir paimti daiktai, nurodyta, kad, be kita ko, buvo paimtas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens invalido pažymėjimas, kai šiuo metu toks dokumentas vadinamas neįgaliojo pažymėjimu, tačiau nepaaiškina kaip tai susiję su netinkamu pirmosios instancijos teismo byloje surinktos rašytinės medžiagos ištyrimu ir jos įvertinimu.

22. Dar skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimas neatitinka ANK 636 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi jame nenurodyta kaip nusižengimų faktą ir aplinkybes aiškina apeliantas. Su šiuo skundo argumentu sutiktina. Nutarimo turinys patvirtina, kad jo aprašomojoje dalyje teismas iš tiesų nenurodė kaip jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų faktą ir aplinkybes aiškina pats M. K., nors byloje yra jo paaiškinimas, kurį apeliantas pateikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatui (b. l. 12). Taigi formaliai ANK 636 straipsnio 3 dalis nagrinėjamu atveju buvo pažeista. Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad formalūs pažeidimai, kurie niekaip neturi įtakos bylos baigčiai ir nesutrukdė teismui priimti teisingo sprendimo išnagrinėjus bylą tinkamo teisinio proceso metu, negali būti pagrindu naikinti ar keisti teisingą teismo sprendimą. Šiuo atveju pažeidėjo paaiškinimo neperrašymas nutarime neturėjo jokios įtakos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jis nepripažintinas esminiu proceso teisės pažeidimu ir vien dėl to nutarimą naikinti nėra pagrindo.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

23. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. M. K. nuomone, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažintos net trys ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: 1) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas); 3) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš M. K. inkriminuotų nusižengimų nebuvo padarytas sulaikant įstatymų uždraustą veiką padariusį asmenį, atliekant profesines pareigas, vykdant teisėsaugos institucijos užduotį ar pažeidžiant pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Todėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas nėra galimas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas buvo padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį M. K. sukėlė A. V. veiksmai, už kurio atžvilgiu naudotus necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius bei kabinėjimąsi prie jo, apeliantas ir buvo nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti duomenys neleidžia daryti bent menkiausios prielaidos, kad M. K. patyrė kokią nors prievartą iš A. V., ar kad kokie nors kiti jo veiksmai galėjo turėti kokios nors įtakos tam, kad apeliantas pradėjo nepagarbiai elgtis su liudytoju, taip pažeisdamas viešąją tvarką. Nors skundo autorius tvirtina, kad A. V. įvykio dieną kabinėjosi prie nepilnamečių mergaičių, dėl ko tarp jų ir įvyko kivirčas, tačiau visų pirma pastebėtina, kad šią apelianto nurodomą aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, o iš anksčiau jau aptarto vaizdo įrašo matyti, kad M. K., filmuojamas A. V., jam pretenzijų dėl nederamo elgesio su nepilnametėmis merginomis nereiškė. Kita vertus, net jei tai ir būtų tiesa, tokia situacija nesudarė pagrindo M. K. elgtis netinkamai - vartoti necenzūrinius žodžius bei įžeidžiamai kibti prie A. V. viešoje vietoje. Be to, ir iš vaizdo įrašo, kuriame M. K. buvo užfiksuotas besikeikiantis bei užgauliojantis A. V., neatrodo, kad jis būtų bent kiek susijaudinęs. Taip pat šis vaizdo įrašas patvirtina, kad A. V. į tokį M. K. elgesį reagavo ramiai, tuo pačiu jam neatsakė, juo labiau, jo neprovokavo konfliktui. Taigi, apelianto veiksmuose nėra ir ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės.

25. Tačiau apygardos teismas sutinka, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvus pagrindas pripažinti kitą apeliaciniame skunde paminėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - administracinius nusižengimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. K. nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki senatvės pensijos sukakties dienos (2037 m. rugpjūčio 14 d.) yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 22). Tai patvirtinanti Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta tik kartu su apeliaciniu skundu. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylos medžiagoje duomenų apie M. K. darbingumo lygį nebuvo, todėl apylinkės teismas ir nekonstatavo šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pateikus netekto darbingumo lygį patvirtinančius dokumentus apygardos teismui, ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina apeliacinės instancijos teismo, keičiant skundžiamą nutarimą ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Tačiau šiuo pagrindu apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos teisinio pagrindo švelninti nėra, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu apeliantui pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį paskyrė ir taip minimalią šioje straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 200 Eur, kuri apima ir jam pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį paskirtą 50 Eur baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinius nusižengimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.