Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P., būdamas UAB „L.“ direktoriumi iki 2016 m. gegužės 26 d., esant darbo sutarties požymiams A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gegužės 18 iki 19 d. leido dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. savo kaltę padarius pažeidimą pripažino ir paaiškino, kad jis buvo UAB „L.“ vadovas, jis kaip vadovas pasirašinėdavo darbo sutartis, tačiau įdarbinimo klausimais rūpinosi jo pavaduotoja. Pagal savo pareigas jis buvo įgaliotas pasirašyti darbo sutartis su darbuotojais. Duomenys apie A. S. įdarbinimą nebuvo pateikti SODRAI, tiesiog laiku nesužiūrėjo. Jis sutartį pasirašė gegužės 17 d., kada sutartį pasirašė kita pusė, jis nežino, gali būti, kad sutartį ji pasirašė vėliau, jau po pažeidimo nustatymo. Šiuo metu pažeidimas pašalintas, jis gailisi, paliko užimamas pareigas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už nelegalų darbą. Ši norma yra blanketinė, remiantis DK 98 str. nelegaliu darbu, be kita ko, yra laikomas darbas, kai yra darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, taip pat darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Pagal ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys.

Motyvuojamoji dalis

T. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Teismo posėdžio metu T. P. savo kaltę visiškai pripažino. Be to, byloje esančiuose T. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad jis sutinka, gailisi, jis UAB „L.“ vadovu buvo iki 2016 m. gegužės 26 d., pasirašinėdavo darbo sutartis, darbo sutartį su A. S. pasirašė 2016 m. gegužės 17 d., ji pradėjo dirbti 2016 m. gegužės 18 d., kada informacija pateikta SODRAI, jis nežino (b. l. 2, 10). Be visiško jo prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą įrodo kiti byloje esantys įrodymai: 2016 m. birželio 13 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA0801-0980, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. gegužės 20 d., apie 00.30 val. buvo atliktas patikrinimas naktiniame klube „M.“, patikrinus turimus Sodra IS duomenis nustatyta, kad barmenės – administratorės A. S. ir šokėjos A. S. nėra įmonės apdraustųjų sąrašuose. A. S. nurodė, kad dirba pagal autorinę darbo sutartį, A. S. – dirba antrą dieną, dėl darbo tarėsi su vadovais, darbo sutarties nespėjo pasirašyti (b. l. 3); A. S. 2016 m. gegužės 20 d. paaiškinimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad darbo sutartis nepasirašyta (b. l. 4); duomenys iš VSDFV informacinės sistemos, kuriuose užfiksuota, kad A. S. socialinio draudimo pradžia 2016 m. gegužės 21 d. (b. l. 6-7); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vidaus skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame užfiksuota, kad pranešimas dėl A. S. pateiktas 2016 m. gegužės 20 d. (b. l. 24); darbo sutartis (b. l. 11, 12); UAB „L.“ darbo grafikas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 13-15). Šių įrodymų pagrindu nustatyta, kad A. S. dirbo, nesudarius darbo sutarties, ši faktinė aplinkybė įrodyta pačios A. S. parodymais duotais tyrimo metu, be to, tai, kad A. S. nebuvo pasirašiusi darbo sutarties, iš dalies patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris nurodė, kad tik jis 2016 m. gegužės 17 d. pasirašė darbo sutartį, tuo tarpu, kada A. S. pasirašė darbo sutartį, jis nežino. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartį privalo pasirašyti abi šalys – tiek darbuotojas, tiek darbdavys, tik esant abiejų šalių parašams galima daryti išvadą, kad įstatymuose numatyti reikalavimai yra tinkamai įgyvendinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad A. S. dirbo, nepasirašiusi rašytinės darbo sutarties. Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jos priėmimą į darbą. T. P. pažeidimo padarymo metu buvo UAB „L.“ direktorius, todėl jis atitinka specialaus subjekto požymius, numatytus ATPK 41³ str. 1 d.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad T. P., būdamas įmonės direktorius, neužtikrino, kad A. S. dirbtų sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie jos įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas įvertina pažeidimo pobūdį – T. P. pažeidimą padarė dėl aplaidumo, jis nepatikrino, ar laiku yra pasirašyta darbo sutartis, įgyvendinti visi teisės aktuose numatyti reikalavimai, nors privalėjo tai padaryti, pažeidimas truko labai trumpą laiko tarpą – tik kelias dienas, po patikrinimo pažeidimas buvo iš karto pašalintas – pasirašyta darbo sutartis, pranešta apie A. S. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taigi, teismo vertinimu, pažeidimas buvo trumpalaikis, vienkartinio pobūdžio, todėl vertintina, kad padarytas pažeidimas nepadarė realios žalos valstybei. Įvertinama taip pat T. P. asmenybė – dirbantis, remiantis paties T. P. parodymais, jis yra anksčiau pažeidęs Kelių eismo taisykles, tuo tarpu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas už analogiškų ar panašių pažeidimų padarymą, ar už kitos rūšies pažeidimų padarymą. T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent tokių aplinkybių visuma vertinama teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-1244-211/2015, ATP-225-851/2016, ATP-534-851/2016). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti mažesnį baudos dydį nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus. Teismo vertinimu tokios nuobaudos paskyrimas, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, yra pakankamas nuobaudos tikslams pasiekti šiuo konkrečiu atveju – tiek nubausti, tiek auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² str., 41³ str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

T. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., dėl nelegalaus A. S. darbo, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16058906146.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str.1 d.).