- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- A-1337-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05611-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 20.2.2Priežastinis ryšys
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), kurį vėliau patikslinto (b. l. 12–13), prašydamas priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) netinkamai išnagrinėto pareiškėjo skundo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, pateikdamas skundą dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus neteisėtos veiklos (pareiškėjo pasigamintų nardų pasisavinimo), tačiau iš Kalėjimų departamento atsakymo suprato, kad pareiškėjo skundas buvo visiškai nenagrinėtas. Atsakyme buvo nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta teisėtai, t. y. atsakymas buvo visiškai nesusijęs su pareiškėjo skundu, todėl buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad neneigia, jog nardus pasigamino be leidimo, tačiau Alytaus pataisos namų direktorius neturėjo jų pasisavinti, o turėjo juos padėti į sandėlį saugoti arba sunaikinti prie pareiškėjo akių.
Atsiliepimas
4. Kalėjimų departamentas, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–29).
Šalies argumentai
5. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 28 d. skunde nurodė, jog Alytaus pataisos namų direktorius 2015 m. rugsėjo 8 d. neteisėtai pareiškėjui paskyrė nuobaudą. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Kalėjimų departamentas nustatė, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai, o pareiškėjo skundo teiginiai nepagrįsti.
6. Pasak Kalėjimų departamento, pareiškėjas nenurodė, kuo grindžia prašomos priteisti žalos dydį ir kaip konkrečiai pareiškėjui pasireiškė neturtinė žala.
7. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas tinkamai.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 60–62).
9. Teismas konstatavo, kad visas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas (valstybės institucijos ar pareigūno neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų) privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą.
Šalies argumentai
10. Įvertinęs Kalėjimų departamentui pateikto pareiškėjo skundo turinį ir dėl jo priimtą Kalėjimų departamento 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 2S-5038, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl neobjektyvaus ir nenuodugnaus skundo išnagrinėjimo yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas atsakė į visus pareiškėjo skunde iškeltus klausimus, o priimtas sprendimas yra pagrįstas ne tik objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir teisės aktų nuostatomis.
12. Iš bylos dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjo minimi nardai buvo sunaikinti, todėl darė išvadą, kad Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad Alytaus pataisos namų direktorius pasisavino iš pareiškėjo konfiskuotus daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas išsamiai ir objektyviai, laikantis nustatytų terminų, dėl skundo priimtas sprendimas yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas, nes nėra nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Kalėjimų departamento veiksmai.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 66).
15. Pasak pareiškėjo, Alytaus pataisos namų direktorius, sunaikindamas pareiškėjo nardus, turėjo surašyti protokolą, kurį turėjo duoti pareiškėjui pasirašyti. Be to, turėjo sunaikinti nardus prie pareiškėjo akių.
16. Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamentas jo skundo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus neteisėtų veiksmų nenagrinėjo, o pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
17. Kalėjimų departamentas, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 70–71).
Žemesnės instancijos teismas
18. Pasak Kalėjimų departamento, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas išsamiai ir objektyviai.
19. Nesant valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo skundo dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamai išnagrinėto skundo, priteisimo.
22. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus galimai neteisėtų veiksmų (b. l. 30–31). Nurodė, kad Alytaus pataisos namų direktorius, skirdamas pareiškėjui nuobaudą už nardų turėjimą, pažeidė įstatymą, nes nardai nėra įtraukti į draudžiamų daiktų sąrašą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareigūnas turėjo surašyti nardų paėmimo aktą, nardai turėjo būti perduoti saugoti arba sunaikinti prie pareiškėjo akių. Pareiškėjas skunde taip pat pateikė bendro pobūdžio informacijos, kodėl, pareiškėjo nuomone, Alytaus pataisos namų direktorius negalėtų eiti savo pareigų (nesuteikia reikiamos informacijos, neatsako į skundus, nesirūpina parduotuvėje parduodamų prekių kainomis ir kt.).
23. Kalėjimų departamentas 2015 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 2S-5038 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 2–4) (toliau – Atsakymas) atsakė pareiškėjui, kad Alytaus pataisos namų direktorius teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėjui nuobaudą, nes pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 136 punkto reikalavimus. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą.
24. Kalėjimų departamentas Atsakyme taip pat suteikė bendro pobūdžio informaciją dėl pareiškėjo skunde nurodytų kitų aplinkybių, susijusių su Alytaus pataisos namų direktoriaus, pareiškėjo nuomone, netinkamu veikimu. Pareiškėjui buvo nurodyta Atsakymo apskundimo tvarka ir terminai, tačiau pareiškėjas Atsakymo neskundė.
25. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, minėto Kalėjimų departamento Atsakymo neprašė panaikinti, taip pat neprašė įpareigoti Kalėjimų departamentą jo skundą išnagrinėti iš naujo.
26. Pareiškėjas tvirtina, kad Kalėjimų departamentas netinkamai išnagrinėjo jo skundą (atsakymas buvo visiškai nesusijęs su skundu) ir taip pažeidė pareiškėjo orumą.
27. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
29. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, remdamasis dispozityvumo principu, jis pateiktu skundu, be kita ko, įvardintais neteisėtais veiksmais, žalos grindimu, nurodo aspektus, su kuriais yra siejama konkreti prašoma priteisti žala. Šie pareiškėjo įvardinti aspektai apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas, vertinimą, ar būtent įvardintais aspektais kyla atsakovo deliktinė atsakomybė. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovo atstovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2016 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-222-858/2016).
32. Pagal BVK (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) 183 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 straipsnio 3 dalis).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. skundo turinį, daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas tinkamai identifikavo skundo esmę, t. y., kad skundas yra dėl neteisėtai pareiškėjui skirtos nuobaudos. Tai patvirtina pareiškėjo skundo teiginys, kad „Direktorius skirdamas man nuobaudą pažeidė įstatymą pagal LR BVK 112 str. 4 d., nes žaidybiniai nardai nėra draudžiamų daiktų sąraše“. Taigi, pareiškėjas nesutiko su konstatuotu pažeidimu ir už jį paskirta nuobauda. Kalėjimų departamentas pagrįstai šiuos skundo argumentus vertino kaip esminius, o visas kitas aplinkybes (dėl pareigūno neišduoto nardų paėmimo akto, nardų nesunaikinimo prie pareiškėjo akių ir kt.) vertino kaip papildomą skundo informaciją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, kad Kalėjimų departamento Atsakymas yra visiškai nesusijęs su pareiškėjo skundu, atmeta kaip nepagrįstus bylos duomenimis.
34. Kalėjimų departamentas Atsakyme nurodė, kad pažeidimas buvo tinkamai užfiksuotas, o nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Atsakymas buvo priimtas BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, jame išaiškinta Atsakymo apskundimo tvarka, nustatyta BVK 183 straipsnio 3 dalyje.
35. Teisėjų kolegija, nenustačiusi Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisinį reglamentavimą dėl valstybės civilinės atsakomybės, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.