Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. gruodžio 1 d., apie 08.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodama automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiuodama iš kairės pusės, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 126 punktų reikalavimus, todėl jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Teismo posėdyje R. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016-12-16 jai paskambino iš policijos ir pasakė atvykti į kelių policiją. Atvykus į policiją ji sužinojo, neva ji pasišalino iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį ir nuvažiavo. Pareigūnas fotografavo jos automobilį, įteikė protokolą ir pasakė, kad reikės eiti į teismą. Jai buvo šokas. Ant jos automobilio yra ne vienas įbrėžimas, nes keturis metus vykdo statybos darbus. Ji kaltinama, kad neva kliudė ir nubrėžė kito automobilio bamperį. Kitas automobilis buvo tamsus, įbrėžimas paviršinis, neryškus. Policininkai gretino, lygino, rodė ir kitus ant jos automobilio esančius įbrėžimus. Jos automobilis yra senas, 9 metų. Anksčiau ji savo automobiliu lietėsi prie grublėtos sienos, bet tada ji pajuto atsitrenkimą. Neįmanoma užkabinti kitą automobilį ir to nepajusti. (duomenys neskelbtini) gatvėje ji dirba 9 metus, ten nuomojasi patalpas, važiuoja kiekvieną dieną. Toje vietoje yra trys perėjos, daug žmonių, automobilių, greičio negali būti. Negalima pasišalinti, nuvažiuoti ir būti nepastebėtam, tai tiesiog neįmanoma. Kad užkabinti ir nepajusti, tai nesąmonė, nepripažįsta abiejų pažeidimų. Vairuoja automobilį 25 metus, yra patyrusi vairuotoja. Pajutęs susidūrimą vairuotojas stabdo automatiškai. Buvo pasakyta, kad ji nepristabdė ir nuvažiavo. Jei būtų pajutusi, tai būtų tikrai stabdžiusi. Neturėjo priežasčių pasitraukti iš įvykio vietos, automobilis draustas, ji dirba ir uždirba, jai nėra finansinės problemos atlyginti žalą. Ji dirba nuo pusės devynių, tą dieną klientų užrašymų nebuvo. Jeigu būtų pajutusi atsitrenkimą, nebūtų nuvažiavusi, todėl nesutinka su šiuo kaltinimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Virgilijus Kaupas teisme paaiškino, kad bylos medžiaga patvirtina, jog byla turi būti nutraukta dviem pagrindais. Pirma, ne teismo pareiga pildyti protokolą ir nustatinėti aplinkybes, nes įvykio vieta protokole nurodyta – (duomenys neskelbtini) sankryža, tačiau vadovaujantis savivaldybės tinklalapiu, tokios vietos, kur susikerta šios gatvės nėra. Eismo įvykio vietos schemoje nurodoma, (duomenys neskelbtini), schemoje automobilis stovi stovėjimo aikštelėje (parkinge) 2 a., taip pat nurodomi atstumai tarp kolonų. Schemos, kur galimai buvo įvykis sankryžoje, nėra. Nukentėjusysis K. B. paaiškino, kad paties įvykio nematė, tik matė automobilį, kuris galėjo kliudyti jo „BMW“, net automobilio numeris yra taisytas paaiškinime. K. B. nurodo, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), apie jokią sankryžą nekalbama. Byloje pateikiami dveji duomenys apie eismo įvykį, kurie skiriasi nuo protokole nurodytų duomenų. Atkreipia dėmesį, kad apgadintas automobilio „BMW“ užpakalinis bamperis, informacija ir duomenys skiriasi nuo protokole nurodytų duomenų. Kitame lape su duomenimis apie eismo įvykį, jau nurodomas jo atstovaujamos automobilis „Mazda“, atsiranda ir automobilio „BMW“ galinio bamperio, užpakalinio sparno pažeidimai. Nuo įvykio iki apžiūros atsiranda papildomi sužalojimai. K. B. paaiškinime (b. l. 12) užfiksuota, kad surašymo data 2016-11-31, tačiau pažeidimo data yra 2016-12-01. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paaiškinime yra taisymai. K. B. nurodo, kad važiavo į PC „Europa“, kad stovėjo važiuojamoje dalyje, o Mazda bandė lenkti per ištisinę juostą ir kliudė jo automobilį. Jis pats ta gatve važinėja kasdien, pabandė nustatyti, kur yra ištisinė juosta, kuri eitų nuo sankryžos – tokios vietos nėra. Policijos pareigūnai neištyrė visų faktinių aplinkybių. Byloje yra tariamos liudytojos V. 2016-12-01 paaiškinimas (b. l. 13), kuriame nurodoma, kad juos kliudė automobilis „Mazda“ ir buvo apgadintas automobilio „BMW“ vairuotojo pusės galinis bamperis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka galiojusio ATPK 260 str. nuostatų, teisės aktų ir Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuriais vadovaujantis surašant protokolą turi būti nustatytas pažeidimo faktas, vieta, laikas. Byloje Nr. 2AT-97-942/2016, nurodoma, kas turi būti surašoma protokole. Mano, kad yra pagrindas bylą nutraukti. Naujai įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), nurodoma, kad nusižengimai, kurie buvo kvalifikuoti pagal ATPK, turi būti perkvalifikuojami. Teismas neturi galimybės perkvalifikuoti veikos, kuri inkriminuota R. S., t. y. kad ji pažeidė kelių eismo taisykles ir sugadino svetimą turtą, tokio nusižengimo ANK nėra likę. Papildomai aiškintis aplinkybes byloje nėra pagrindo, todėl byla nutrauktina. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo inkriminuota veika pagal ATPK 130 str. 1 d. – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – naujajame ANK yra nurodyta, kad pasitraukimui iš įvykio vietos turi būti nustatyta žala. Pagal surinktą bylos medžiagą yra pagrindas konstatuoti, kad byloje žala nenustatyta, tai akivaizdus pagrindas nutraukti bylą. Iš to, kas ištirta byloje, vadovaujantis ATPK 9, 264, 257 str., mano, jog bylą reikia nutraukti, nes sutikti su protokolu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, jis priimtas neteisėtai su esminiais teisės normų pažeidimais, surinkti įrodymai kelia abejonių. Šioje byloje neatskleista bylos esmė, pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo objektyvių požymių visuma. Pasitraukimas iš įvykio vietos padaromas tik tiesiogine tyčia, byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. siekė išvengti pažeidimo padarinių, stengėsi paslėpti įvykį. Liudytojų K. B. ir K. V. raštiški paaiškinimai yra objektyviausi, nes teisme duotų paaiškinimų kai kurios aplinkybės skiriasi. R. S. tiek rašytiname paaiškinime, tiek teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, ir jos paaiškinimai nepaneigti liudytojų parodymais, nei kitais bylos duomenimis. LAT išplėstinė kolegija byloje Nr. 2AT-7-3/2013 nurodė, kad asmuo turi suvokti, kad jis dalyvavo įvykyje, ir nesant byloje jokių įrodymų, asmeniui taikoma nekaltumo prezumpcija, jis laikomas nepadariusiu tos veikos, kuria kaltinamas. LAT nurodo, kad ne asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą, o jam turi būti pateikti įrodymai, kad asmuo padarė pažeidimą.

Nukentėjusysis K. B. teisme paaiškino, kad su savo drauge K. V. važiavo į PC „Europa“, sustojo spūstyje. Gale išgirdo signalą ir pajuto smūgį, jį lenkė ir užkabino. Buvo dvi eismo juostos, jis buvo pirmoje juostoje, planavo už sankryžos sukti į stovėjimo aikštelę. Šviesoforo nebuvo, buvo tik kelio ženklai. Jį lenkė mėlyna „Mazda“ iš kairės pusės, ten buvo ištisinė juosta. Po atsitrenkimo jis nepasiliko vietoje, kad neužblokuotų sankryžos, todėl nuvažiavo į aikštelę ir iškvietė policiją. „Mazda“ nuvažiavo tiesiai, nebuvo sustojusi. Jis ir K. V. įsidėmėjo valstybinius numerius. Jo automobilis nuo smūgio susvyravo, smūgis buvo jaučiamas. Policija nufotografavo, gavo kvietimą apžiūrai, apgadinimai sutapo. Jis kreipėsi į ERGO dėl žalos atlyginimo, ten viską nufotografavo. Jis nematė kas vairavo automobilį „Mazda“. Policiją iškvietė iš karto, pareigūnai atvyko maždaug po pusės valandos. Jis neprašė braižyti įvykio schemos. Įvykio metu K. V. buvo kartu, jos prašymu vežė pas advokatą. Ji iš pradžių buvo išėjusi, po to policininkai palaukė ir kai ji sugrįžo davė parodymus. Jo automobiliui nubrauktas užpakalinis bamperis, slenkstis ir sugadinta apdailos juosta. Iki to įvykio ant automobilio apgadinimų nebuvo, automobiliu naudojasi tris keturis metus. Kada tiksliai buvo įvykis nepamena. Draudimo išmokos negavo, nes laukia teismo sprendimo. Byloje pateiktoje schemoje tiksliai nurodė vietą, kur įvyko eismo įvykis (b. l. 34). Nori, kad jam būtų atlyginta žala.

Liudytojas D. N. teisme paaiškino, kad tyrė šį įvykį. Buvo apžiūrėti automobiliai – atitiko aukštis, pobūdis, spalva. Jam liudytojai nurodė, kad kliudė pravažiuojantis automobilis. Jis pats atliko matavimus ir apgadinimai sutapo. Žino, kad schema buvo nubraižyta, bet neatsimena, kas joje yra. Tiksliai pasakyti negali, nes apklausinėja patruliai. Jis nevyko į įvykio vietą, ten vyko patruliai. Išvadas padaro iš liudininkų ir apgadinimų. Jeigu nepasiliko eismo įvykio vietoje, vadinasi pasitraukė iš įvykio vietos. K. B. pranešė apie eismo įvykį. Pati schema esmės nesudaro. Esmė yra ta, kad abu automobiliai buvo sugretinti ir apgadinimai sutapo. Įvykio vietą nurodė nukentėjusysis iš Konstitucijos pr. į Lvovo g.

Liudytoja K. V. teisme paaiškino, kad 2016-12-01 su savo draugu K. B. ji vyko susitikti su notaru į PC „Europa“. Privažiavus, norėjo sukti į parkingą, tačiau prieš įvažiavimą buvo kamštis. Sustojo prieš sankryžą (nes už jos stovėjo kiti automobiliai) ir tiesiog laukė, tada kažkas pradėjo pypsėti. Ji pamatė pravažiuojantį automobilį, pajautė smūgį, atkreipė dėmesį į numerius. Tada jie nusprendė įvažiuoti į parkingą ir pasižiūrėti ar kliudė. Matė pažeidimus, ji skubėjo pas notarą. Ji matė kliudžiusį automobilį, kuris jai atrodė violetiniai mėlynos spalvos. Numerių dabar tiksliai neatsimena CNM ir skaičiai. Po susitikimo su notaru rašė policijai paaiškinimą parkinge. Jie iškvietė policiją, nes vidury gatvės nenorėjo dar didesnio kamščio sudaryti, nežinojo ar yra pažeidimų. Ji nuėjo pas notarą, tada gavo SMS žinutę. Automobilis buvo „Mazda“. Ji nelabai supranta, buvo liestas vairuotojo pusės šonas gale. Kiek žino K. B. kreipėsi dėl žalos atlyginimo, jam sakė, kad reikia palaukti kol baigsis teismai. Jai sakė, kad pinigų negavo. Ji nedalyvavo automobilį apžiūrint draudimo kompanijoje. Po įvykio atvyko apie 10 val. Mano, kad užtruko apie 20-30 min. Pas notarą ėjo iš parkingo. Ji turi vairuotojo teises, žino Kelių eismo taisykles. Jie abu nusprendė pasitraukti iš įvykio vietos, ji sakė, kad pasižiūrės parkingo vietoje. Kitas vairuotojas taip pat turėjo likti vietoje. Mašina kiek susiūbavo, smūgis jautėsi. Ji pirma pasakė, kad jai atrodo, kažkas pataikė, atsisuko ir matė numerius. Tiksliai nematė kas vairavo. Garso smūgio nebuvo, stovint pasijautė susiūbavimas. Jai atrodo, kad kitas automobilis kaip važiavo, taip ir nuvažiavo, mano, kad smūgį turėjo pajausti. Po atsitrnkimo vietoje išlipę nebuvo, nuvažiavo į parkingą, kad nesudaryti gatvėje kamščio. Pateiktoje schemoje teisėjui nurodė vietą, kurioje įvyko eismo įvykis (b. l. 34) bei paaiškino, kad čia yra ta sankryža. Jie sustojo, nes prieš parkingą buvo kamštis.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame paaiškinime R. S. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. jai paskambino iš kelių policijos pareigūnas prisistatęs N., kuris pasakė, kad ji turi atvykti į policiją. Suderino laiką 2016-12-19 14.30 val. Atvykus sutartu laiku N. paaiškino, kad ji 2016-12-01 važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve galėjo kliudyti automobilio „BMW“ galinį bamperį. Tačiau ji tokio įvykio neatsimena. (duomenys neskelbtini) gatve kasdien važiuoja į darbą (duomenys neskelbtini), kur yra didelis automobilių srautas, daug perėjų. Bet nė karto nėra pajutusi, kad būtų į ką nors atsitrenkusi, todėl jai ši informacija buvo didelis netikėtumas. Pareigūnas surašė abiejų automobilių apžiūros protokolą, kur nustatė automobilio įbrėžimus. Įbrėžimą ant savo automobilio galinio dešinio rato keleivio pusės pastebėjo 2016-12-18, kai plovykloje nusiplovė automobilį. Jai nebuvo atėjusi net tokia mintis, kad galėjo kliudyti svetimą automobilį. Vairuojant automobilį ji negirdėjo jokių atsitrenkimo ar kokių panašių garsų dėl kurių reikėtų sustabdyti automobilį, nepajuto jokių automobilių susilietimų ženklų (b. l. 16).

R. S. padarytą administracinį pažeidimą dėl kito automobilio apgadinimo patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 7), įvykio registracijos kortelė (b. l. 8), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 10-11), K. B. ir K. V. paaiškinimai (b. l. 12-13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje su fotolentelėmis (b. l. 17-19), R. S. asmens duomenys ir vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 15, 20), ERGO draudimo pateikta informacija žalos byloje Nr. 3937190-2850_1-001, iš kurios nustatyta, kad 2016-12-01 įvykusio eismo įvykio metu automobiliui „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala sudaro 177,23 eurus be PVM (b. l. 30), kita bylos medžiaga, taip pat R. S., D. N., K. B., K. V. paaiškinimai teisme.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 4 punktais, 5 straipsnio 3 dalimi, R. S. veika, kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį, numatančią švelnesnę administracinę atsakomybę už padarytą veiką, ir teisena vykdytina pagal ANK.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad automobilio „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. S. buvo neatidi ir apvažiuodama iš kairės pusės kliudė stovintį automobilį „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

R. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tiesiogine tyčia, asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai turi suvokti ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalinti iš įvykio vietos. Asmuo turi suprasti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio, pasišalinimo iš įvykio vietos motyvus, tikslus ir kitas aplinkybes.

Iš byloje esančių įrodymų, R. S. paaiškinimų matyti, kad ji nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog nesuvokė atsitrenkusi į kitą automobilį ir nesiekė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Po eismo įvykio, kurio padarymo nesuprato, ji niekur nebėgo, nesislėpė, nesistengė pašalinti po įvykio atsiradusių apgadinimų, sulaukusi skambučio iš kelių policijos atvyko nurodytu laiku ir tik nuplovusi savo automobilį pastebėjo nedidelį įbrėžimą, o policijos komisariate sužinojo, kad padarė pažeidimą. Tai, kad R. S. nesuprato, jog apvažiuodama sustojusį automobilį BMW jį kliudė ir apgadino, lėmė nestiprus kontaktas tarp automobilių, atsitrenkimas įvyko šoninio slydimo būdu, kas švelnino smūgį, tai nebuvo frontalinis susidūrimas. Pagal iš nuotraukų matomą padarytą žalą ji nėra didelė – dažų nubrozdinimai, įbrėžimai. Tai, kad tikrai tarp automobilių buvo kontaktas patvirtina sutampantys apgadinimai ant automobilių, nustatyti jų sugretinimo metu, taip pat liudytojų K. B. ir K. V. paaiškinimai, kurie pajutę smūgį įsiminė juos aplenkusio automobilio valstybinį numerį ir automobilio modelį. Kadangi tuo metu jie nebuvo visiškai tikri, kad jų automobilį kliudė pravažiuojantis automobilis, nuvažiavo į stovėjimo aikštelę patikrinti ar buvo padaryti automobiliui pažeidimai. Kad R. S. nepajuto, jog lenkdama kitą automobilį jį apgadino lėmė tai, kad į darbą važiavo esant intensyviam eismui gatvėje, buvo daug automobilių, atsitrenkimas nebuvo stiprus. R. S. vairuojamas automobilis Mazda net nestabtelėjo ir nuvažiavo tolyn, todėl teismui nėra pagrindo netikėti R. S. paaiškinimais, kad ji nepajuto atsitrenkimo. Įvertinęs šią situaciją, teismas daro išvadą, kad R. S. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes ji pasitraukė iš įvykio vietos ne sąmoningai ignoruodama Kelių eismo taisykles ir vengdama atsakomybės, o sąžiningai klysdama dėl įvykio aplinkybių. R. S. automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo tvarkingas ir tinkamas naudoti, R. S. vairavo turėdama teisę vairuoti, neskubėdama važiavo į darbą (klientų tą rytą neturėjo), todėl nebuvo nei motyvo, nei tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad R. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia ar turėjo tikslą išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant R. S. veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., ANK 591 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad veika dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina, ji neperkvalifikuojama pagal ANK 426 str. 1 d. (LR Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pasekmes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į R. S. asmenybę (dirba, anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos negalioja), todėl teismas sprendžia, kad R. S. skirtina minimali ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, 591 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimt eurų) baudą.

R. S. administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 16064098813. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.).