Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Prime Leasing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo (buvusio Vilniaus rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kuria atsisakyta priimti teismo įsakymą, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Prime Leasing“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Prime Leasing“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 250,92 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, 8 Eur žyminio mokesčio ir 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko E. S..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.) ir išaiškino kreditoriui teisę ištaisius trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.Teismas nustatė, kad nors kreditorius pateikė su advokate R. G. sudarytą atstovavimo sutartį, tačiau pateikta 2017 m. liepos 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2017/476 ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 57 patvirtina aplinkybę, jog už teisines paslaugas advokatei apmokėjo ne kreditorius, bet UAB „Sergel“.Teismas padarė išvadas, kad kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininko 60,50 Eur išlaidų, kurias advokatei sumokėjo UAB „Sergel“, o ne kreditorius, yra aiškiai nepagrįstas, todėl pateiktas pareiškimas negali būti visiškai tenkinamas visu mastu, o įstatymas nunumato galimybės priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorius UAB „Prime Leasing“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Kreditoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti jam priteistos. Pažymi, kad advokatė per tarpininką suteikė klientui teisines paslaugas po to, kai iš kliento gavo visus reikiamus dokumentus, procesiniams dokumentams parengti.

5.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 15 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodė, kad ieškovo teisės reikalauti procesinių dokumentų rengimo, advokato atstovavimo išlaidų priteisimo nepaneigia aplinkybė, jog pinigai už advokato pagalbą sumokėti per tarpininką.

5.3. Aplinkybę, kad teisines paslaugas klientui šioje byloje suteikė advokatė patvirtina ir tai, kad advokatė savo el. parašu pasirašė procesinį dokumentą ir pateikė jį per savo paskyrą EPP.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių šiuo atveju nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius UAB „Prime Leasing“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 250,92 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, 8 Eur žyminio mokesčio ir 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko E. S.. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą pagal CPK 435 str. 2 d. Šioje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tuo pagrindu, kad vienas iš pareiškime nurodytų reikalavimų – dėl bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, yra aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). CPK 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, t. y. tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino aiškiai nepagrįsta reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nes kreditorius 60,50 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas, kurias prašo priteisti teismo įsakymo išdavimo tvarka, sumokėjo per tarpininką (UAB „Sergel“). Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo egzistuoja tada, kai pareiškimu yra reiškiami aiškiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Apelianto reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino aiškiai nepagrįstu, yra procesinis reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje nutartyje aiškiai pasisakė, jog teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepaneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad pinigus už advokato pagalbą kreditorius mokėjo per tarpininką. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius su pareiškimu teismui pateikė: UAB „Sergel“ ir UAB „Prime Leasing“ 2017 m. vasario 20 d. sudarytą Bendradarbiavimo sutarties Nr. ST12/10/03 Priedą Nr. 33 dėl teisinių paslaugų, 2017 metų vasario 21 d. UAB „Sergel“ sąskaitą, išrašytą už pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą minėtame priede Nr. 33 nurodytiems skolininkams (tarp jų ir E. S.), UAB „Sergel“ sąskaitos išrašą, patvirtinantį atsiskaitymą pagal minėtą sąskaitą, advokatės R. G. 2017 m. liepos 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas, išrašytą UAB „Sergel“ už pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo konkrečiose bylose (tarp jų ir E. S.), advokatės 2017 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad kreditorius UAB „Prime Leasing“ už teisines paslaugas šioje byloje atsiskaitė per tarpininką UAB „Sergel“, taip pat 2014 m. spalio 20 d. kreditoriaus su advokate sudarytą Atstovavimo sutartį. Sutiktina su kreditoriumi, kad aplinkybę, jog teisines paslaugas kreditoriui šioje byloje suteikė advokatė patvirtina ir tai, jog advokatė R. G. elektroniniu parašu pasirašė procesinį dokumentą ir pateikė jį per savo paskyrą EPP. Vadovaujanti teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad atsiskaitymo būdas per tarpininką yra teisėtas ir galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Todėl spręsti, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra aiškiai nepagrįstas, nes už atstovavimo paslaugas sumokėjo kreditorius per tarpininką, nebuvo pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.