- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 1-47-966/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19386-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- G. D., A. P., M. N.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Kilminė“
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Andrejui Znamenskiui, Sigitai Vaičiulytei, Salomėjai Muralienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2005-11-25 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamjojo kodekso (toliau tekste - BK) 284 str. 1 d. - 5 MGL (625 Lt) bauda;
Žemesnės instancijos teismas
2) 2006-04-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 16 MGL (2000 Lt) bauda;
3) 2008-11-19 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 5 MGL (650 Lt) bauda;
4) 2012-05-22 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 60 parų arešto;
5) 2013-11-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė 60 parų arešto;
6) 2013-12-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 146 str. 1 d. - 9 MGL (1170 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-10-06 nuo 14.00 val. iki 2013-10-08 10.10 val. (dvi paras) ir nustatyta galutinė bausmė - 2 MGL (260 Lt) bauda;
7) 2014-01-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2013-12-23 paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda;
8) 2014-05-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 4 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie 2014-01-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 mėn. laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda.
Žemesnės instancijos teismas
9) 2014-06-12 pagal BK 178 str. 1 d. - areštu 60 parų;
10) 2014-08-13 pagal BK 145 str. 1 d., 165 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. – laisvės atėmimu 1 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2014-05-30 nuosprendžiu – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir bauda 2 MGL dydžio;
2014-11-10 nutartimi 2014-08-13 nuosprendžiu ir 2014-06-12 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 2 MG bauda;
11) 2016-01-25 pagal BK 284 str. 1 d. - 40 parų arešto, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-08-13 paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 40 (keturiasdešimt) parų areštas ir 2 MGL dydžio (75 (septyniasdešimt penki) eurų) bauda. 2016-03-23 pritaikius amnestiją, 2016-03-23 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., 2016-01-25 baudžiamasis įsakymas subendrintas su 2014-08-13 nuosprendžiu, pakeistu 2016-03-04 nutartimi ir paskirta galutinė bausmė 41 para arešto, teistumas neišnykęs,
12) 2016-11-16 pagal BK 284 str. 1 d. - 44 paros arešto, bausmę atliekant areštinėje;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2016-04-17 apie 19.12 val. viešoje vietoje, UAB „Kilminė“ prekybos centre „Express Market“, esančiame Veiverių g. 112, Kaune, tarpusavio konflikto su G. D. metu, nukentėjusiųjų M. N. ir A. P. akivaizdoje, sudavė rankomis ir kojomis smūgius G. D. į galvos sritį, tuo sukeldamas M. N. ir A. P. neigiamus išgyvenimus, stresą bei sutrikdė įprastą prekybos centro darbą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
be to, jis 2016-06-24 apie 16.00 val. prie Lampėdžių karjero, Raudondvario plente, ties namu Nr. 205, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, trenkė rankos kumščiu vieną kartą savo sugyventinei G. D. į veido sritį ir tempė ją už plaukų, tokiu būdu savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį vakare, apie 19.00 val. parduotuvėje „Express Market“ sukonfliktavo su drauge G. D., susistumdė, nukrito ant žemės. Šį įvykį matė pardavėjos, jos niekaip nereagavo, jos yra pažįstamos. Įvykio metu buvo neblaivus. Nepamena, ar sudavė G. D.. Tada buvo iškviesta policija ir apsauga. Žino, kad parduotuvei buvo padaryta 22 ar 23 Eur turtinė žala dėl sugadintų skardinių, žalą parduotuvei atlygino. Pripažįsta, kad jo veiksmais galėjo būti pažeista viešoji tvarka. Įvykio metu klientų parduotuvėje nebuvo. Konfliktas truko apie vieną minutę, parduotuvė dėl įvykio buvo uždaryta apie pusvalandį. Nurodė, kad vartoja alkoholį, tuomet prisidaro problemų, bet niekur nesigydo, jam reikia medikų pagalbos. Kodėl smurtauja G. D. atžvilgiu, paaiškinti negali. Tiesiog kartu geria, o tada pykstasi. Šiuo metu niekur nedirba, pragyventi padeda tėvai. UAB „Kilminė“ pareikšto civilinio ieškinio dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta.
Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai žinomas kaip parduotuvės klientas, nes ateidavo į parduotuvę apsipirkti. Įvykio dieną kaltinamasis atėjo į parduotuvę vieną kartą, o vėliau grįžo dar kartą. Tą dieną buvo jo sugyventinės G. D. gimtadienis. Ji tuo metu dirbo kasininke. Atėjusi G. D. pasakė, kad šiandien jos gimtadienis. Pirmą kartą jie atėję tik apsipirko, o antrą kartą matė, kad G. D. įbėgo į parduotuvę, iš paskos atbėgo Vitalijus ir ją puolė. Tai įvyko vakare. Jie buvo dviese. Bėgdama G. D. rėkė, kad kviestume policiją, Vitalijus prispaudė ją ranka prie lentynos su alumi. Jie ten spardėsi, tada nukrito ant žemės, daugiau nieko nematė, nes užstojo viską alus. Ji tiesiog stovėjo, nes bijojo, kad jai ko nors nepadarytų. Dar buvo atėjusi G. D. motina, ji šaukė, kad „mano dukros neskriausi“. G. D. vaikai išėjo, konflikto metu jų parduotuvėje nebuvo, ar jie ką nors matė, nežino. Jos nuomone, kaltinamasis nebuvo blaivus, apie tai sprendžia iš jo kalbos. Kolegė M. N. užrakino parduotuvės duris, iškvietė apsaugą. Parduotuvėje buvo išmėtytas ir sugadintas alus. Kuomet kaltinamasis stvėrė G. D. dalį skardinių sulankstė, dalis suskilo. Daugiau tos prekės negalėjo būti panaudotos. Kai jie baigė stumdytis, kaltinamasis nuėjo link durų, bet jos buvo užrakintos, A. P. pasakė, kad atrakinti negali, tuomet jis nusiramino ir jie su G. D. aiškinosi santykius. Policiją iškvietė apsauga, ji išvežė kaltinamąjį. Parduotuvė buvo užrakinta apie 20 minučių, gal vieną valandą, klientai laukė kieme. Ji patyrė stresą.
Nukentėjusioji M. N. (Rudinskienė) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo „Express Market“ parduotuvėje, šiuo metu perkelta dirbti į kitą parduotuvę. Paprastą dieną atėjo moteris, kuri buvo pažįstama kaip pirkėja, o iš paskos atbėgo kaltinamasis ir pradėjo ją mušti. Koks buvo paros laikas, nepamena, bet buvo šviesu. Kaltinamasis buvo žinomas kaip pirkėjas, vardą ir pavardę sužinojo, kuomet jį sulaikė. Ji su kolege tvarkė parduotuvę, jis įbėgo, sudavė G. D. kelis smūgius, jie nukrito, dar buvo jos motina, kuri puolė juos skirti. Jis tiesiog mušė G. D.. G. D. buvo atremta į lentyną, kaltinamasis stūmė ją už kaklo. Pradėjo byrėti alus. Kai G. D. gulėjo ant žemės, kaltinamasis spardė ją kojomis, mušė ir rankomis. G. D. motina buvo ten, bandė apginti dukrą, kažką sakė, bet, ką, nepamena. Ji pati šaukė, ką jis daro. Daugiau žmonių parduotuvėje nebuvo. Ji užrakino parduotuvės duris, kad kaltinamasis nepabėgtų. Durys buvo užrakintos apie 20 minučių. Bijojo dėl G. D. ir dėl savęs, nes vienu metu manė, kad ši negyva. Kaltinamasis kaip pirkėjas neprognozuojamas – dažnai būna neblaivus, prašo parduoti į skolą. Jos nuomone, tą vakarą abu buvo neblaivūs. Pirkėjai negalėjo užeiti į parduotuvę. Buvo sugadintos alaus skardinės. G. D. buvo kruvina burna, plaukai ištaršyti. Iškvietus apsaugą, G. D. paprašė, kad ją išleistų iš parduotuvės, sakė, kad parašys pareiškimą. Be to, kaltinamasis buvo ir apsivogęs anksčiau parduotuvėje, policiją informavo ir apie tai. Šiuo metu dirba kitoje parduotuvėje, toje parduotuvėje apyvarta būdavo apie 2500 Eur – 3000 Eur per dieną.
Liudytoja G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, jie nėra ir įvykio metu nebuvo sugyventiniai. Parodė, kad 2016 metų balandžio 17 d. buvo jos gimtadienis, jie kartu šventė, tada apsipyko, ji nuėjo į parduotuvę, ir jis atbėgo, ten apsistumdė ir viskas. Įvykio metu buvo neblaivi, kaltinamasis bandė jai suduoti, bet nepataikė. Ji nekreipė dėmesio, ar įvykį kas nors mato. Parduotuvėje prie kasos buvo pardavėjos, nematė, ar jos reagavo į konfliktą. Viskas vyko apie dvi minutes. Po konflikto pardavėjos ją išleido ir ji išėjo namo, o kaltinamasis liko parduotuvėje. Teigia, kad kaltinamasis smūgių jai nesudavė, nepataikė. Tuo metu jų su kaltinamuoju santykiai buvo draugiški. Kaltinamasis parduotuvėje „Express Market“ ją tik pastūmė, bet jai nepataikė.
Liudytoja Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, bet nelabai su juo bendrauja. G. D. yra jos dukra. Žino, kad yra pakviesta dėl susistumdymo parduotuvėje. Susistumdė dukra su V. E. parduotuvėje Aleksote. Jos su dukra grįžo iš Kauno, užėjo pas V., paskui ėjo su V. K. ir dukra į parduotuvę. Ji rinkosi prekes ir išgirdo triukšmą. Nematė, kaip jie susistumdė. Išgirdo, kad kažkas krito nuo lentynų, nuėjo pažiūrėti ir pamatė juos nukritusius ant grindų. Jie stumdėsi ir nukrito. Gal susiėmę buvo. Nematė, kad suduotų smūgius. Ji pradėjo skirti, pati nukrito. Viena pardavėja stovėjo prie durų, kad neišleisti, kita kvietė policiją. Buvo pirkėjų parduotuvėje. Parduotuvėje nuo lentynų buvo skardinės išbyrėję. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Jie tada buvo ne visai blaivūs. Šiaip jų santykiai buvo geri, buvo kaip draugai. Tą dieną buvo dukters gimtadienis – balandžio 17 d., ši irgi nebuvo blaivi. Dukra nepasakojo, dėl ko susistumdė. Kaltinamasis yra buvęs pas jas atvažiavęs, ir ji buvusi jų namuose. Daugiau nieko neatsimena.
Liudytoja Ž. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus (2 t., b. l. 24). Papildomai nurodė, kad nežino, ar G. D. sieja artimi santykiai su kaltinamuoju.
Civilinio ieškovo UAB „Kilminė“ įgaliotas atstovas Kastytis Barvainis teisiamajame posėdyje parodė, kad civilinis ieškinys yra 500 Eur. Tai yra neatlyginta dalis. Tai yra padaryta žala įmonės reputacijai. Materialinė dalis yra atlyginta pilnai, ją atlygino kaltinamasis, todėl toje dalyje civilinio ieškinio nepalaiko. Neturtinė žalą paskaičiuota, nes įvykis sutrikdė įmonės darbą, padarė žalą įmonės reputacijai dėl saugios aplinkos. Darbuotojai yra nesaugūs, kaip liudytojos minėjo, kad gyvendamos šalia prekybos centro, dabar turi dirbti kitame centre. Todėl buvo priimtas sprendimas taikyti tokią sumą, pagal tai, kiek laiko buvo sugaišta. Nevertino to, kiek apyvartos galėjo netekti tuo metu. Negauto pelno, negautos apyvartos nekėlė. Ši parduotuvė yra eilinė parduotuvė, ji neišsiskiria prekių pasiūla, joje gali lankytis bet kuris pilietis. Dėl šio įvykio pirkėjai tiesiogiai nenukentėjo, tačiau atvykę klientai nepatenkino savo lūkesčių iš prekybos centro, prie prekybos centro stovėjo policija, apsauga, tai klientus išgąsdino ir kitą kartą jie gali pasirinkti kitą prekybos centrą.
2016-04-22 UAB „Kilminė“ pareiškime nurodyta, kad 2016-04-17, apie 19.12 val., buvo sulaikytas ir perduotas policijai V. K., kuris prekybos centre, darbuotojų ir mažamečių vaikų akivaizdoje žiauriai smurtavo prieš nukentėjusiąją moterį. V. K. veiksmai sukėlė stresą darbuotojoms M. N. ir A. P.. Siekiant apsaugoti mušamą moterį ir sulaikyti nusikalstamą veiką darantį asmenį, kurį laiką buvo uždarytas prekybos centras, neįleidžiami klientai, sutrikdytas prekybos centro darbas, sugandinta įmonės dalykinė reputacija, sugadintas turtas - 23 vnt. alaus skardinių, 20,47 Eur vertės (2 t., b. l. 4).
Iš 2016-05-20 apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su 2016-04-17 įvykio parduotuvėje „Express Market“, adresu Veiverių g. 112, Kaune, vaizdo įrašu, iš kurios matyti, jog V. K. parduotuvėje panaudojo fizinį smurtą G. D. atžvilgiu - rankomis ir kojomis smūgiavo G. D. į galvą. Ž. K. imdama rankomis už V. K. kaklo stumia jį nuo G. D.. Visi nukrenta ant žemės, pažyra alaus skardinės. V. K. suima rankomis G. D. už kaklo, suduoda du smūgius ranka į galvos sritį, paėmęs už plaukų ją tampo. Ž. K. atitraukia V. K. nuo G. D., kuri tada suduoda jam septynis kartus ranka į galvos sritį ir nueina prie pardavėjų ir stovi kitapus prekystalio, dar meta į V. K. telefoną, kuris sudūžta, jis jį susideda į kišenę. Tada atsidaro duris, įeina apsauga ir klientai (2 t., b. l. 24-30).
Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: „tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų, liudytojos parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas teisingai laikoma vieša vieta.
Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
Kaip matyti iš BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime V. K. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.
Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, V. K. smurtavo parduotuvės darbuotojų akivaizdoje, sudavė rankomis ir kojomis smūgius G. D. į galvos sritį, t. y. elgėsi įžūliai ir rodė aiškų visuomenės negerbimą, tuo sukėlė parduotuvės darbuotojoms M. N. ir A. P. neigiamus išgyvenimus, stresą, baimę, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kadangi buvo sutrikdytas tiek parduotuvės darbuotojų darbas, tiek pačios parduotuvės darbas.
Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Nors nurodė, kad neprisimena, ar sudavė smūgius G. D., tačiau pripažino, kas susistumdė su ja, kartu nukrito ant žemės, sugadino dalį alaus skardinių, įvykį matė pardavėjos. Jo parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi jie dėl esminių veikos aplinkybių buvo nuoseklūs, sutampa su kitais ištirtais įrodymais byloje. Nors kaltinamasis nurodė, kad neatsimena, ar sudavė smūgius G. D., tačiau jis nurodė, kad buvo neblaivus, todėl tikėtina, kad kai kurių savo veikos aplinkybių neprisimena. Nukentėjusios A. P. bei M. N. patvirtino, kad V. K. smurtavo G. D. atžvilgiu, jo nurodė, kad matė, kaip jis griebęs už kaklo G. D. stūmė ją, parvertė ant žemės, M. N. matė, kaip parverstai spardė bei smūgiavo rankomis. Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad buvo išvartytos parduotuvės prekės – alus, sugadinta dalis skardinių. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jos išsigando tokio kaltinamojo agresyvumo smurto, bijojo pačios patirti jo smurtą, buvo sutrikdytas jų darbas, nes jos turėjo imtis priemonių, kad sulaikyti kaltinamąjį, turėjo kviesti apsaugą, policiją, buvo sustabdytas parduotuvės darbas, nes laikinai buvo uždarytos parduotuvės durys, kad neišeitų kaltinamasis. Nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutampa su kaltinamojo parodymais, yra nuoseklūs, todėl teismas jais tiki ir vadovaujasi. Jokių duomenų byloje apie tai, kad nukentėjusiosios turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nenustatyta. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Liudytoja Ž. K. taip pat patvirtino, kad parduotuvėje tarp kaltinamojo ir jos dukters G. D. kilo konfliktas, jie stumdėsi, nukrito, ji juos skyrė, pardavėja kvietė policiją, kita pardavėja stovėjo prie durų, kad neišleisti. Liudytoja G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad smūgius V. K. jai bandė suduoti, bet nepataikė, tačiau teismas, įvertinęs liudytojos ir kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdį, sprendžia, kad liudytojos parodymai yra šališki, duoti siekiant minimizuoti kaltinamojo elgesį, galimai sušvelninti jo atsakomybę, šie parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems įrodymams byloje – nukentėjusiųjų parodymams, vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotai informacijai, todėl liudytojos parodymais nesiremia. Nors kaltinamasis smurtą vartojo susipykęs su savo drauge G. D., t. y. tokiu būdu sprendė tarpusavio konfliktą, kurio nei vienas iš jų negalėjo įvardinti nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, tačiau V. K. elgėsi ne pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko tokią vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. savo veiksmus suvokė kaip nepagarbos aplinkai demonstravimą, suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 2016-06-24
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad 2016-06-24 kartu su G. D. bei dar keliais draugais maudėsi prie Lampėdžių, gėrė alkoholį. Jie su G. D. apsipyko, susistumdė, ši išsigando ir pabėgo. Be pastūmimo jokio kito smurto G. D. atžvilgiu nenaudojo. G. D. jam nebuvo sugyventinė tuo metu, tik šiaip draugė, atvažiuoja į svečius, pabūna, juos sieja meilė. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 22), jų nepatvirtino, parodė, kad įvykio metu tikrai nebuvo sugyventiniai su G. D., nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes jam buvo pasakyta, kad byla bus greičiau pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nukentėjusioji G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-06-24 ji su V. K. bei draugais maudėsi Lampėdžiuose. Su V. K. apsistumdė, ji nubėgo į parduotuvę, paprašė, kad iškviestų policiją. V. K. jai smūgių nesudavė, nes nespėjo, fizinio skausmo jai nesukėlė. Tuo metu su V. K. siejo draugiški santykiai, tačiau jie tuo metu negyveno, bendro ūkio nevedė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 4), kad sugyventinis V. K. sudavė kumščiu jai į dešinę akį ir tuo sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusioji jų nepatvirtino, nurodė, kad ji apklausiama buvo neblaivi, norėjo atkeršyti V. K., todėl taip pasakė pareigūnams. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 13), nukentėjusioji jų nepatvirtino, nurodė, kad tokius parodymus davė, nes pyko ant kaltinamojo. Su kaltinamuoju draugauja, kartais pas jį namuose „užbaliavoja“ kelias dienas, bet negyveno ir negyvena.
Liudytoja Laura Mikalauskienė parodė, kad dirba Kauno AVPK viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriuje, V. K. pažįsta nuo 2009 metų iš darbinės veiklos. Atsimena įvykį kai V. K. smurtavo prieš G. D.. Pagal gautą pranešimą kartu su pareigūnų J. Griniumi nuvyko į tų asmenų gyvenamąją vietą, bendravo su G. D., kuri parašė pareiškimą. G. D. pasakojo, kad su V. K. sukonfliktavo prie Lampėdžių karjero, V. K. jai sudavė smūgius. Kiek atsimena, matėsi G. D. sužalojimai, kolega išdavė siuntimą į teismo medicinos ekspertizę. Siuntimas neišduodamas, jei nesimato sužalojimų. G. D. buvo adekvati, tik susinervavusi, norėjo kuo greičiau susirinkti daiktus ir iš ten išsikraustyti, nenorėjo daugiau likti tuose namuose. Jos neblaivumo netikrino.
Liudytojas Julius Grinius parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus klausinėjo nukentėjusiąją G. D.. Atsimena, kad per Jonines pildė pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykę nurodytu adresu namuose rado G. D., V. K. jau buvo išvežtas. G. D. nurodė, kad ją sumušė jos sugyventinis V. K.. Jis matė sužalojimus, tačiau tiksliai kurioje vietoje, neatsimena. G. D. neblaivumo nematavo, ji buvo pasimetusi, skambino savo mamai, sakė, kad pasiima daiktus, kad grįš pas mamą, kad eilinį kartą ją sumušė, jai nusibodo kentėti. Jis pats tą kartą antrą kartą pas tuos asmenis vyko pagal iškvietimą, pirmas kartas buvo žiemą, bet tada ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
Liudytojas T. D. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje. Atsimena įvykį 2016 metų vasarą, tiksliau laiko neatsimena. Buvo gautas iškvietimas, kad moteris Lampėdžiuose sumušta sugyventinio, pabėgo, laukia prie „Moki-veži“. Atvykę sugyventinio nerado. Ji aiškino, kad ją tampė už plaukų, nurodė, kad bijo grįžti namo, nes jis ją sumuš. Moteris buvo neblaivi, ties akimi matėsi paraudimas. Jis pildė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, nes nukentėjusioji buvo apklausta ir patvirtino, kad veda bendrą ūkį, kad gyvena kartu. Smurtą galinčius rodyti požymius pažymėjo, nes buvo matoma išorinis sužalojimas.
Liudytoja I. P. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. G. D. yra V. K. sugyventinė. Buvo birželio mėnuo. Apklausos metu G. D. parodė, kad prie Lampėdžių karjero kilus konfliktui, V. K. jai tampė už plaukų ir sudavė smūgį veidą kumščiu, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. G. D. parodymus davė užtikrintai, nekilo abejonių, kad būtų duodami melagingi parodymai. Apklausos metu smurto požymių nesimatė. Kiek žino, G. D. po šio konflikto iš V. K. buto išėjo gyventi pas motiną ar pas tėvą.
Kaip matyti iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, pareiškėja G. D. 2016-06-24 pranešė ir parodė, kad 2016-06-24 apie 16.00 val. prie Lampėdžių karjero, Raudondvario pl. 205, Kaune, sugyventinis V. K. sudavė kumščiu vieną smūgį į dešinę akį, tuo sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 4-5).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad policiją kvietė G. D., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad sugyventinis V. K., būdamas girtas su ja sukonfliktavo ir ranka trenkė jai vieną kartą į veido sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, pradėjus jai bėgti tampė už plaukų taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Pranešime nurodyta, kad pranešėja buvo susijaudinusi, užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – paraudimas, nedidelis patinimas ant jos dešinio skruosto po akimi. Nurodyta, kad smurtu įtariamas asmuo smurto fakto neneigė (1 t., b. l. 6-7).
Kaip matyti iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1484, V. K. 2016-06-24 17.08 val. nustatytas 4,48 promilių girtumas (1 t., b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis V. K. smurtavo prieš savo sugyventinę G. D., t. y. 2016-06-24 apie 16.00 val. prie Lampėdžių karjero, Raudondvario plente, ties namu Nr. 205, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, trenkė rankos kumščiu vieną kartą savo sugyventinei G. D. į veido sritį ir tempė ją už plaukų, tokiu būdu savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.
Nors kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl smurto G. D. atžvilgiu teisiamojo posėdžio metu nepripažino, tačiau teismas jo kaltę sprendžia įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad sudavė savo sugyventinei G. D. vieną kartą kumščiu į veidą. Nurodė, kad tuo metu gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini)Teismas sprendžia, kad kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu yra pasirinkta kaltinamojo gynybinė versija, duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl vadovaujasi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa tiek su nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tiek su kitais įrodymais byloje. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu neigė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, kad jis 2016-06-24 sudavė jai smūgį į dešinę akį ar kad tempė už plaukų ir dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis su nukentėjusiąja jau yra susitaikę, ši pakeitė savo parodymus, siekdama palengvinti kaltinamojo padėtį bei padėti jam išvengti atsakomybės, todėl jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nesivadovauja, o vadovaujasi parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nuketėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus, ji nuosekliai teigė, kad jos sugyventinis V. K. jai sudavė į dešinę akį bei tempė už plaukų ir dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors pirmą kartą apklausiama ji buvo neblaivi (1 t., b. l. 24), tačiau jos gebėjimas duoti parodymus liudytojai L. Mikalauskaitei nesukėlė jokių abejonių, be to ji analogiškai nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė pareigūnui T. Dapkevičiui, pildžiusiam tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei antrosios apklausos metu (1 t., b. l. 13). Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys – smurtą galintys rodyti požymiai. Liudytojų T. Dapkevičiaus, L. Mikalauskienės bei J. Griniaus parodymai patvirtina, kad akivaizdžiai matėsi padarytas sužalojimas nukentėjusiajai – paraudimas ir patinimas veide. Liudytoja I. Pyplienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė laisva valia, jokių abejonių jai, apie tai, kad galėtų būti duodami melagingi parodymai, nekilo.
Artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje, remiantis kuriuo, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; šeimos nariai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš esmės analogiškai asmens šeimos narius ar artimuosius giminaičius apibrėžia ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, artimą aplinką sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad jie 2016-06-24 buvo sugyventiniai, gyveno kartu, nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams taip pat nurodė savo gyvenamąją vietą Veiverių g. 29-26A, Kaunas, t. y. pas V. K.. Liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jiems žinomi iš darbinės veiklos kaip sugyventiniai. Liudytoja L. M. patvirtino, kad suprato, jog G. D. įvykio metu gyveno kartu su V. K., nes po įvykio skubėjo susirinkti daiktus ir išsikelti pas mamą. Liudytojas J. G. taip pat parodė, kad pas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją nurodytų adresu 2016-06-24 vyko jau antrą kartą. Esant šioms aplinkybėms, abejoti tuo, jog nukentėjusioji ir nuteistasis analizuojamo įvykio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kas neabejotinai atitinka sugyventinių sąvoką, teisinio pagrindo nėra. Teismas abejoti aukščiau aptartų liudytojų – policijos pareigūnų parodymais neturi pagrindo, jokio liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nenustatyta, liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors liudytoja Ž. K. parodė, kad jos dukra G. D. visą laiką gyveno su ja, tačiau liudytoją su nukentėjusiąja sieja šeimos santykiai, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus siekė sušvelninti kaltinamojo padėtį, padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas liudytojos parodymus taip pat vertina, kaip šališkus ir jais nesivadovauja. Be to, liudytoja negalėjo nurodyti dukters ir V. K. santykių pobūdžio, nurodė, kad yra buvusi „vieną kartą pas juos namuose“, kaltinamasis teisimojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad juos su nukentėjusiąja sieja meilė, kas patvirtina vis dėl to įvykio metu G. D. bei V. K. siejo bendras gyvenimas.
Tai, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad jis smurtą naudojo ne vieną kartą, sudavė kumščiu bei tempė už plaukų nukentėjusiąją, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.
Taigi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo V. K. kaltė dėl smurtavimo prieš G. D., kuri tuo metu buvo jo sugyventinė, yra įrodyta, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo V. K. atsakomybę dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), lengvinančių jo atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nenustatyta. Jo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
V. K. padaryti nusikaltimai priskirti nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), baigti, tyčiniai, padaryta turtinė žala atlyginta savanoriškai, jis, nors ir sveikas, darbingas, bet nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 105-108), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 45, 2 t., b. l. 104), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje registruotas, diagnozė – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (F10.8) (1 t. b. l. 47). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-539/2016 nurodyta, kad atlikti V. K. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 50). Kaltinamasis), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 57-88, 2 t., b. l. 81-102, 151), teistas vienuolika kartų, taip pat ir už nusikaltimus viešajai tvarkai bei smurtinius nusikaltimus, nusikalto teistumui neišnykus, praėjus tik keletui dienų bei porai mėnesių po paskutinės bausmės – arešto atlikimo, ankščiau taip pat yra nuteistas ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis (1 t., b. l. 29-43, 2 t., b. l. 40-80), tačiau net atlikęs bausmes teigiamų išvadų nedaro, vėl nusikalsta, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, kas leidžia kaltinamąjį laikyti linkusia nusikalsti asmenybe.
Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 str.), jos dydį nustatant kiek mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta bausmė subendrintina su 2016-11-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2016-06-24 16.25 val. iki 2016-06-26 12.18 val. (dvi paras, 1 t., b. l. 90-92), šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę. Į bausmės laiką taip pat įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2016-11-16 teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 94, 2 t., b. l. 36), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Byloje civilinis ieškovas UAB „Kilminė“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 20,47 eurų turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra atlygintas kaltinamojo, todėl šioje dalyje ieškinio nebepalaiko, prašė priteisti iš kaltinamojo 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sutinkamai su BPK 110 straipsnio 1 dalimi, civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu būdu akivaizdu, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese gali pateikti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Praktikos, kai neturtinė žala dėl įtariamojo ar kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atlyginama juridiniam asmeniui laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-244/2014, 1A-599/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-243-135/2011 ir kt.). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau kartu tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui. Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Nagrinėjamu atveju būtent UAB „Kilminė“ dalykinės reputacijos pabloginimu dėl neteisėtais pripažintų V. K. veiksmų ir buvo grindžiamas UAB „Kilminė“ civilinis ieškinys. Jame nurodoma, kad V. K. savo neteisėtais veiksmais sutrikdė prekybos centro darbą, prekybos centras buvo kurį laiką uždarytas, tokiu būdu buvo pakenkta įmonės dalykinei reputacijai, kuri vertinama 500 eurų. Civilinio ieškovo atstovas K. Barvainis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. padarė žalą įmonės dalykinei reputacijai dėl saugios aplinkos, t. y. darbuotojai pasijuto nesaugūs, viena darbuotoja, gyvendama šalia prekybos centro, turėjo pereiti dirbti į kitą prekybos centrą. Taip pat nurodė, kad dėl laikinai uždaryto prekybos centro, liko nepatenkinti klientų lūkesčiai, jie buvo išgąsdinti ir kitą kartą gali pasirinkti kitą prekybos centrą.
Be abejonės, V. K. neteisėti veiksmai, kai prekybos centre jis savo įžūliais veiksmais, t. y. smurtavimu G. D. atžvilgiu, sutrikdė juridinio asmens veiklą. Tačiau, kad tokiais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala (duomenys neskelbtini), turi būti įrodyta (BPK 20, 113 straipsniai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas, požiūris visuomenėje ir t. t. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Civilinis ieškovas turi pateikti duomenis, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta, taigi turi būti nurodyti (pateikti) ne deklaratyvūs teiginiai, o realūs faktiniai padariniai, atsiradę dėl neteisėtų, nusikalstamų V. K. veiksmų. Tuo tarpu tokių realių padarinių nei civilinis ieškovas pateiktame ieškinyje, nei civilinio ieškovo atstovas teisiamojo posėdžio metu nenurodė. Nors civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad viena iš darbuotojų, t. y. M. N. buvo perkelta dirbti į kitą prekybos centrą, tačiau tiek iš liudytojos, tiek iš civilinio ieškovo paaiškinimų matyti, kad ji toliau dirba kitame UAB „Kilminė„ priklausančiame prekybos centre, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pačios įmonės dalykinė reputacija būtų sumažėjusi nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų išgąsdinti parduotuvės klientai, kad buvo nuvilti jų lūkesčiai, ar kad jie dėl šios konkrečios V. K. padarytos nusikalstamos veikos būtų pasirinkę kitą prekybos centrą. Tam tikri, neigiami, moralinio pobūdžio padariniai visada lydi bet kokius neteisėtus veiksmus, ypač tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas, tačiau ne bet kokie neteisėti veiksmai sąlygoja neturtinės žalos atsiradimą. Baudžiamojoje byloje nėra jokių realių duomenų, kad dėl paminėtų kaltinamojo veiksmų pasikeitė UAB „Kilminė“ veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į tokią veiklą, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad šios įmonės vertinimas visuomenėje lyginant ją su kitomis tokio pobūdžio įmonėmis sumažėjo ar pasikeitė neigiama linkme. Dėl to kas paminėta pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos atmestinas, o ieškinio teisena dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktina, kadangi žala atlyginta kaltinamojo savanoriškai (BPK 107 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, esantys prie baudžiamosios bylos:
- viena kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu 2016-04-17 parduotuvėje „Express Market“ (2 t., b. l. 30), paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies ir paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo subendrinti su 2016-11-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-24 16.25 val. iki 2016-06-26 12.18 val. (dvi paras) bei atliktą bausmę pagal 2016-11-16 teismo baudžiamąjį įsakymą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Civilinio ieškovo UAB „Kilminė“ civilinį ieškinį dalyje dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Civilinio ieškinio teiseną dalyje dėl 20,47 eurų turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- vieną kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, esančią byloje palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.