Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui R. M., jo atstovui advokato padėjėjui Vadimui Makušinui, dalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK atstovui Irmantui Gudui, išnagrinėjęs bylą pagal R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2013-12-05 Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 71P-4126842-13 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2013-12-05 nutarimu ( b. l. 4) nubaustas už tai, kad 2013-08-09 apie 0 val. 30 min., Biržų gatvėje Subačiuje, taip pat Kupiškio rajone, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo iš galo apie 1 m atstumu iki priekyje važiuojančio automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo paskui jį su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis, taip akindamas automobilio Audi 80 vairuotoją. Automobilio Audi 80 vairuotojui išvažiavus ant kelio Daugpilis-Rokiškis –Panevėžys, automobilio Audi 100 vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir važiavo prisigretinęs prie automobilio Audi 80 kairiojo šono minimaliu atstumu, taip keldamas pavojų automobilio Audi 80 vairuotojui ir automobilyje buvusiai keleivei, nes automobilio Audi 80 vairuotojas, stengdamasis išvengti susidūrimo, traukėsi kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto ir viena automobilio puse važiavo žvyruotu kelkraščiu. Po to, pavažiavęs kurį laiką, aplenkė automobilį Audi 80 ir pradėjo staigiai stabdyti, dėl ko automobilio Audi 80 vairuotojas turėjo taip pat staigiai stabdyti stengdamasis išvengti atsitrenkimo į staigiai priekyje sustojusį automobilį. Tokie automobilio Audi 100 vairuotojo veiksmai ir chuliganiškas vairavimas tęsėsi apie 15 km, kol priekyje pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį vairuotojas padidinęs greitį nuvažiavo.

Dar nutarime nurodyta, kad automobilį Audi 100 policijos pareigūnai persekiojo su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos šviesos švyturėliais, tačiau automobilio vairuotojas važiavo tolyn pro Puponių kaimą ir ten nestojo prie „STOP“ ženklo, esančio prieš geležinkelio pervažą, atvykęs į policijos komisariatą 2013-11-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, nepateikė policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimo.

Nurodyta, kad R. M. pažeidė KET 9, 16, 28, 96, 105, 125, 175 punktų reikalavimus.

R. M. nutarimu, remiantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda – 1500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn. laikotarpiui. Pagal atskirus ATPK straipsnius R. M. nubaustas - pagal ATPK 124² str. 2 d. (chuliganiškas vairavimas) - 1500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn. laikotarpiui; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. (vairuotojo pažymėjimo nepateikimas 2013-11-27) - 30 Lt bauda; du kartus pagal ATPK 125 str. (kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymas) - 750 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn. laikotarpiui.

Teismas patikslino pažeidimo esmę ir nustatė, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą, suklydo įvardydama automobilio, paskui kurį važiavo R. M., markę – tas automobilis yra ne VW Golf ( kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime), bet Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. K..

Kupiškio rajono PK atstovas I. Gudas nurodė, kad R. M. pagal ATPK 125 str. du kartus nubaustas per klaidą, norėta nubausti vieną kartą.

Kupiškio rajono PK atstovas I. Gudas prašė atmesti R. M. skundą ir nurodė, kad R. M., norint tik pasišnekėti su kito automobilio vairuotoju, nebūtina jį persekioti.

Persekiojamam automobiliui nestojant, kartojo fabuloje nurodytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vieną sykį automobilis sustojo, tačiau jam išlipus pradėjo važiuoti, taip sukeldamas dar didesnius įtarimus. Netrukus pastebėjo dar vieną automobilį, ant kurio nepastebėjo skiriamųjų ženklų. Pamanė, kad tai gali būti persekiojamo automobilio pastiprinimas, todėl atsisakė savo prevencinių užmačių ir padidinęs greitį nuvažiavo tolyn, nepastebėjo, kad jį kas vytųsi.

Mano, kad jo elgesys atitinka ATPK 124² str. 1 d. numatytus požymius. Pareigūnas motyvuotai nenurodė, kodėl jo elgesį persekiojant E. K. kvalifikuoja kaip padarytą iš chuliganiškų paskatų.

Dėl kaltinimo pagal ATPK 125 str. nurodė, kad nustojęs persekioti E. K. vairuojamą automobilį nuvažiavo į namus nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Geležinkelio pervažą, kurią tarnybiniuose pranešimuose mini pareigūnai, pravažiavo, tačiau buvo sustojęs prie „STOP“ ženklo. Jam taip pat nesuprantama, kodėl pažeidimas, jog jis nebuvo sustojęs prie „STIOP“ ženklo, inkriminuotas du kartus.

Dėl kaltinimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nurodė, kad nubaustas už tai, jog 2013-11-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui nepateikė policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimo. Kaip šio pažeidimo pagrindas nurodomas KET 16 punktas, įpareigojantis vairuotoją su savimi, be kitų dokumentų, turėti ir vairuotojo pažymėjimą bei pateikti vairuotojo pažymėjimą patikrinimui. Tačiau ši pareiga privaloma tik valdant transporto priemonę, tai yra privaloma pateikti vairuotojo pažymėjimą sustabdytos transporto priemonės vairuotojui. Kai jis buvo kviečiamas 2013-11-27 pas pareigūnę, šaukimo šaknelėje nebuvo nurodyta, kad privaloma turėti vairuotojo pažymėjimą.

Liudytojas L. S., policijos pareigūnas, paaiškino, kad rugpjūčio 9 d. buvo gautas pranešimas, jog Kupiškio link važiuoja automobilis, kurį taranuoja kitas automobilis. Važiuodami link Noriūnų pastebėjo tuos du automobilius ir pristabdė. Antrasis automobilis aplenkė pirmąjį ir padidinęs greitį nuvažiavo link Kupiškio. Pareigūnai tą automobilį, pasukusį link Puponių, pradėjo vytis, ir atstumas tarp automobilių prieš Puponis galėjo būti apie 150-300 m. Prieš R. M. įvažiuojant į Puponis įsijungė švyturėlius. Kai R. M. vairuojamas automobilis kirto geležinkelio pervažą, iki to automobilio galėjo būti apie 100 m, todėl jis matė, tas automobilis kirto pervažą nesustojęs, nors yra „STOP“ ženklas. Už pervažos yra žvyrkelis, todėl jie dėl dulkių persekiojamą automobilį pametė. Automobilį vairavo jis, automobilio plafonas, skiriamasis policijos automobilio ženklas, visą laiką šveitė. R. M. persekiojo viršydami greitį, bet atstumas iki persekiojamo automobilio mažėjo minimaliai. Mano, kad nuo pagrindinio kelio Panevėžys-Kupiškis įjungti policijos švyturėliai turėjo būti matomi.

Liudytojas V. B., policijos pareigūnas, paaiškino, kad tą naktį dirbo su L. S.. Važiuodami pagal pranešimą pamatė abu atvažiuojančius automobilius, jų automobilio plafonas švietė. Sustojo kelkraštyje, apsisuko ir pradėjo vytis antrąjį automobilį Audi 100, kuris, pagal pranešimą, taranavo pirmąjį automobilį. Kai policijos automobilis apsisuko, iki R. M. vairuojamo automobilio Audi 100 galėjo būti kokie 500 m. Pasukę link Puponių įsijungė žiburėlius ir garsinį signalą. Kai R. M. įvažiavo į Puponis, atstumas nuo policijos automobilio iki R. M. vairuojamo galėjo būti apie 800-900 metrų, gal ir galėjo priekyje važiuojantis automobilis švyturėlių nepastebėti. Važiuodami per Puponis R. M. vairuojamą automobilį truputį prisivijo. Kai R. M. kirto geležinkelio pervažą, atstumas nuo policijos automobilio iki R. M. vairuojamo galėjo būti 600-700 metrų. Matė, kad R. M. nebuvo sustojęs prie pervažos, nes nebuvo įsijungę „stop“ žibintai. Puponių gyvenvietėje ne visą laiką matė R. M. vairuojamą automobilį, nes yra posūkiai.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad tą naktį po 24 val. su M. P. važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pravažiuodamas pro vieną sodybą, prie kurios pristabdė, kieme pamatė automobilį su įjungtais gabaritais. Važiavo neskubėdamas, nes kelias duobėtas, turėjo laiko, be to, važiavo su mergina, ir netrukus pamatė, kad tas automobilis, kuris stovėjo kieme su gabaritais, važiuoja jam iš paskos. Subačiuje važiavo prisigretinęs prie jo automobilio galo ir įjungęs tolimuosius žibintus, mirksėjo perjunginėdamas šviesas. Jis nestojo, nes nesijautė, kad ką nors būtų neleistino padaręs, jautėsi atsakingu už keleivę. Kai išvažiavo į kelią Panevėžys –Kupiškis, R. M. pradėjo važiuoti lygiagrečiai prisigretinęs prie jo automobilio, tarp veidrodėlių buvo kokie 20 cm atstumas. Kai sutikdavo priešpriešais atvažiuojantį automobilį, grįždavo į savo juostą. Pravažiavus automobiliui važiuodavo su tolimosiomis šviesomis apie 1-1,5 m atstumu nuo jo automobilio, kol prisigretindavo. Jis važiavo 90-100 km/h greičiu, prisigretinęs R. M. važiuodavo 100-200 metrų atstumą, taip važiavo 2-3 kartus. Prisigretinęs R. M. du kartus bandė jį spausti į kelkraštį, vieną kartą jo vairuojamo automobilio ratai važiavo kelkraščiu. R. M. jį aplenkdavo ir, užvažiuodamas į priekį, staigiai ir rizikingai stabdydavo, tai darė 3-4 kartus. Jis spėdavo sustabdyti, toks priekyje stabdančio automobilio vairuotojo elgesys jam atrodė pavojingu. Telefonu pranešė policijai, kad automobilis Audi 100 taranuoja jo automobilį. Važiuodamas už Noriūnų pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, kuris buvo su įjungtu plafonu. R. M. pristabdė, tačiau greitai nuvažiavo link Kupiškio. Policijos pareigūnai apsisuko ir nusivijo automobilį Audi 100, prieš gaudynes atstumas tarp automobilių tikrai buvo didelis - 1,5-2 kilometrai. Matė, kaip iš pradžių R. M., o vėliau ir policijos automobilis pasuko į Puponis. Kai policijos automobilis atsisuko į Puponis, iki R. M. automobilio galėjo būti apie 1 km atstumas. Kelią iki Puponių gyvenvietės matė, nematė, kad policijos automobilis būtų įsijungęs švyturėlius. Prieš įvažiuojant R. M. į Puponis, atstumas tarp jo ir policijos automobilio nesumažėjo.

Liudytoja M. P. paaiškino, kad ji kaip keleivė su E. K. lėtai, pristabdant važiavo pro R. M. namus, nes ginčijosi spręsdami kur važiuoti. Prie fermų apsisukę grįžo vėl pro R. M. namus. Subačiaus gel. stotyje E. K. pamatė už jo labai arti važiuojančio automobilio šviesas. Neprisimena, ar tas automobilis signalizavo šviesomis. Ji suprato, kad tas automobilis norėjo, kad E. K. sustotų, tačiau pastarasis atsisakė sustoti. Išvažiavus į kelią Panevėžys-Kupiškis tas automobilis aplenkdavo E. K. vairuojamą automobilį ir priekyje staigiai stabdydavo, taip darė 3-5 kartus, ji buvo išsigandusi. R. M. 1-2 kartus važiavo lygiagrečiai E. K. automobiliui, atstumai tarp veidrodėlių buvo 10-15 cm. Taip pat R. M., kai buvo prisigretinęs, 1 ar 2 kartus spaudė E. K. automobilį link kelkraščio. Kai pamatė policijos automobilį pastebėjo, kad švietė plafonas. Policijos automobilis apsisuko ir pradėjo vytis R. M., atstumas tarp automobilių galėjo būti apie 1 km. Matė, kaip policijos automobilis, kuris nebuvo įsijungęs švyturėlių ir garsinio signalo, įvažiavo į Puponių gyvenvietę. Įvažiuojant į Puponių kaimą atstumas tarp policijos automobilio ir R. M. vairuojamo automobilio buvo dar padidėjęs. Jai atrodė, kad policijos pareigūnai nesistengė vytis R. M.. Duodama paaiškinimus policijos pareigūnams neteisingai nurodė, kad jog iš karto buvo įjungti švyturėliai. Iki Puponių kaimo policijos automobilyje nebuvo įjungti švyturėliai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

Dėl nutarimo dalies R. M. atžvilgiu pagal ATPK 124² str. 2 d.

Teismo nuomone, R. M. veikoje yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d. – chuliganiškas vairavimas. R. M. neneigia atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nurodo, kad tai padarė ne dėl chuliganiškų paskatų.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ar elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus – tai yra kaltės forma turi būti tik tyčia.

R. M. padarė keletą kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie, teismo nuomone, turi būti vertinami ne kaip pavojingas vairavimas, o kaip chuliganiškas vairavimas.

KET 96 p. nurodo, kad draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį). R. M. pažeidė šį reikalavimą, nes mirksėjo ir švietė tolimosiomis šviesomis važiuodamas paskui E. K. gana ilgą laiką. Šią aplinkybę patvirtino E. K. ir M. P. parodymai, taip pat R. M.. KET 105 p. nurodo, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, 125 p. nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. R. M. pažeidė šiuos reikalavimus, nes keletą kartų važiavo prisigretinęs prie E. K. vairuojamo automobilio kairiosios pusės itin mažu atstumu, tai yra važiavo priešpriešine eismo juosta– E. K. parodė, kad atstumas tarp veidrodėlių galėjo būti apie 20 cm, M. P. parodė, kad atstumas tarp veidrodėlių galėjo būti 10-15 cm, taip prisigretinęs R. M. važiuodavo 100-200 metrų ir tą darė 2-3 kartus, grįždavo į savo eismo juostą tik sutikęs atvažiuojantį automobilį. Be to, važiuodamas prisigretinęs, R. M. E. K. du kartus bandė spausti į dešinį kelkraštį.

R. M. netinkamu vairavimu sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė E. K. staigiai keisti judėjimo greitį. Liudytojai E. K. ir M. P. parodė, kad R. M. 3-5 kartus, aplenkęs E. K., užvažiuodavo į priekį ir staigiai stabdydavo, taip stengdamasis sustabdyti E. K.. KET 28 p. nurodo, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Nors R. M. neinkriminuotas KET 140.4 p. pažeidimas, tačiau šis punktas draudžia vairuotojui staigiai stabdyti, jei tai nebūtina eismo saugumui. Be to, R. M. gana ilgą kelio tarpą važiavo paskui E. K. 1-1,5 m atstumu iki automobilio. Toks elgesys itin pavojingas, nes prieš E. K. automobilį bet kada galėjo atsirasti kliūtis, dėl kurios E. K. būtų reikėję stabdyti automobilį. KET 133 p. reikalavimai įpareigoja vairuotoją pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Chuliganiškas vairavimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 p., numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Toks R. M. vairavimas negali būti kvalifikuojamas vien tik kaip pavojingas ( ATPK 124² str. 1 d. ), taip pat negali būti laikomas būtinu reikalingumu ( ATPK 17 str.). R. M. nuosavybei pavojus, kurį reikėjo šalinti tokiomis priemonėmis, nebuvo kilęs. Naktį lėtai pravažiuojantis automobilis gal ir galėjo R. M. sukelti tam tikrus įtarimus, bet galimas pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. R. M. automobilio markę ir numerį išsiaiškino iš karto, prisivijęs E. K. automobilį dar Subačiuje. Kai E. K. vairuojamo automobilio mažiau pavojingais būdais ( signalizuojant šviesomis, garsiniu signalu ar panašiai) nepavyko sustabdyti, R. M. privalėjo baigti gaudynes, o grįžęs namo ir pastebėjęs turto vagystės pėdsakus, informuoti policiją apie vagystę ir nurodyti įtarimus kėlusio automobilio valstybinį numerį.

Teismas laiko, kad R. M. chuliganiškai vairavo, tai yra pažeidinėjo kelių eismo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas kaip pretekstą mažareikšmę dingstį. Ta dingstis-bet kokiu būdu išsiaiškinti įtartiname automobilyje buvusių asmenų tapatybes. Įstatymai nesuteikia teisės R. M. pačiam vykdyti teisingumą, tai yra jam nesuteikta teisė bet kokiomis priemonėmis stengtis sustabdyti įtarimą sukėlusį automobilį. Nors E. K. ir lėtai važiavo pro R. M. sodybą vėlyvu metu (naktį), jis važiavo bendro naudojimo keliu, nepažeidė kelių eismo taisyklių, nebuvo išlipęs iš automobilio, nebandė savo automobilio šviesomis apšviesti R. M. sodybos, neprivalėjo reaguoti į paskui važiuojančio automobilio signalus, neprivalėjo sustoti. Remiantis R. M. paaiškinimais ir skundo argumentais, E. K. įtartinas elgesys R. M. buvo- lėtas važiavimas keliu vasaros nakties metu. Tačiau toks elgesys nedraudžiamas, todėl teismas R. M. motyvus dėl netinkamo elgesio –„ketinimas...buvo sustabdyti šį automobilį, pažiūrėti į jame esančių asmenų veidus, įsidėmėti juos, paklausti, ką jie veikia prie mano valdos, kodėl ją apžiūrinėja“- laiko mažareikšme dingstimi.

Pažymėtina, kad toks R. M. vairavimas –kito automobilio persekiojimas - kėlė didelį pavojų eismo saugumui, jo paties, E. K. ir M. P. saugumui. Kelias Panevėžys –Kupiškis yra valstybinės reikšmės, judėjimas gana intensyvus, gaudynės vyko naktį. Praktiškai visi R. M. daromi KET pažeidimai kėlė didelį pavojų – E. K. automobilio persekiojimas vyko apie 15 km ( nurodyta ginčijamame nutarime, faktinės aplinkybės neginčijamos); R. M. važiavo paskui E. K. automobilį prisiartinęs iš galo 1-1,5 m atstumu ir švietė tolimosiomis šviesomis, kai E. K. nurodė važiavęs 90-100 km/h greičiu; keletą kartų važiavo prisigretinęs prie E. K. vairuojamo automobilio kairiojo šono itin mažu atstumu (liudytojų parodymais remiantis, atstumas tarp veidrodėlių galėjo būti 10-20 cm); keletą kartų R. M. savo vairuojamu automobiliu spaudė E. K. vairuojamą automobilį į kelkraštį; keletą kartų R. M., aplenkęs E. K., užvažiuodavo į priekį ir staigiai stabdydavo, taip priversdamas E. K. rizikingai stabdyti savo automobilį.

Tai, kad R. M., vydamasis E. K., nesiekė prevencinių tikslų, o elgėsi gana įžūliai ir chuliganiškai, patvirtina ir R. M. elgesys, kai E. K. apie persekiojimą informavo policiją. Liudytojai L. S. ir V. B. patvirtino, kad jie pagal pranešimą į įvykio vietą atvažiavo policijos automobiliu įjungtu plafonu – tai policijos automobilio skiriamasis ženklas, kuris gerai matyti ir naktį. Kai netoli priešpriešais atvažiuojančio policijos automobilio sustojo E. K., pristabdė ir R. M.. E. K. ir M. P. nurodė matę, kad sustojo policijos automobilis su įjungtu plafonu. Teismas kritiškai vertina R. M. parodymus, kad jis nematė, jog tai policijos automobilis, o manė, kad tai persekiojamo automobilio pastiprinimas. Kadangi R. M. pravažiavo visai netoli kitoje eismo juostoje sustojusio policijos automobilio, negalėjo nematyti policijos automobilio su skiriamuoju ženklu. Nenoras pranešti policijai apie jam įtarimus sukėlusį automobilį verčia abejoti gaudynių prevenciniais tikslais. Lieka retorinis kausimas – kokia galėjo būti persekiojimo baigtis, jei nebūtų atvažiavęs policijos automobilis.

Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK R. M. veiką dalyje pagal ATPK 124² str. 2 d. kvalifikavo teisingai, skundas šioje dalyje dėl veikos perkvalifikavimo nepagrįstas ir netenkinamas.

Dėl nutarimo dalies R. M. atžvilgiu pagal ATPK 124¹ str. 7 d.

R. M. veikoje yra nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d. R. M. 30 Lt bauda paskirta už tai, kad atvykęs į policijos komisariatą 2013-11-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, nepateikė policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimo, kaip pagrindas nurodomas KET 16 p. nuostatų pažeidimas. Paminėtas KET punktas nurodo - Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

KET 16 p. nurodo vairuotojo pareigas valdant transporto priemonę, tai yra vairuojant, todėl kvalifikuoti pažeidimą pagal paminėtą nuostatą galima tada, kai eismo metu sustabdytos transporto priemonės vairuotojas nepateikia vairuotojo pažymėjimo. R. M. policijos pareigūnai nebuvo sustabdę, todėl jam KET 16 p. pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai. KET 32¹ p. nurodo, kad gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus. R. M. KET 32¹ p. pažeidimas neinkriminuotas, be to, iš byloje esančios šaukimo šaknelės ( b. l. 32) nematyti, kad R. M. buvo įpareigotas su savimi turėti ir pateikti policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimą. Institucija, surašiusi nutarimą nubausti R. M. pagal ATPK 124¹ str. 7 d., nepateikė įrodymų, kad R. M. buvo įpareigotas turėti vairuotojo pažymėjimą 2013-11-27. Institucijos atstovas I. Gudas nurodė, kad šaukimai įteikiami standartiniai, kuriame nurodyti pagrindiniai privalomi turėti dokumentai – tai vairuotojo pažymėjimas, civilinės atsakomybės draudimas ir techninis pasas. Tačiau iš šaukimo šaknelės, kuri atlieka grąžinamojo pranešimo funkciją, nematyti apie jokius įpareigojimus kviečiamam asmeniui. Be to, iš šaukimo šaknelės ( b. l. 32) nematyti - kas įteikė šaukimą R. M., nėra R. M. parašo apie šaukimo gavimą ir duomenų gavimo datą.

R. M. skundas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d. pagrįstas, todėl 2013-12-05 nutarimas dalyje dėl R. M. nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d. naikintinas.

Dėl nutarimo dalies R. M. atžvilgiu pagal ATPK 125 str.

R. M. veikoje yra nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 str. R. M. du kartus paskirta 750 Lt bauda ir 4 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis nestojo prie „STOP“ ženklo, esančio prieš geležinkelio pervažą, kaip pagrindas nurodomas KET 175 p. nuostatų pažeidimas. Paminėtas KET punktas nurodo - duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio.

R. M. teigia sustojęs prieš geležinkelio pervažą, liudytojai L. S. ir V. B. nurodo matę, jog R. M., kirsdamas geležinkelio pervažą, nesustojo prie „STOP“ ženklo.

Institucijos, surašiusios nutarimą R. M. atžvilgiu, atstovas nurodė, kad R. M. per klaidą du kartus inkriminuotas pažeidimas pagal ATPK 125 str. Teismas laiko, kad R. M. pagal ATPK 125 str. kaltinamas vieną kartą.

Teismo nuomone, nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad R. M. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis, visos abejonės, jei jų nepavyksta pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, vertinamos apkaltintojo asmens naudai.

Apie policijos pareigūnų bandymą prisivyti R. M. parodymai tiek liudytojų, tiek R. M. yra gana prieštaringi ir neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad policijos pareigūnai galėjo matyti R. M. vairuojamą automobilį, kertantį geležinkelio pervažą.

R. M. parodė, kad kai paskui jį pradėjo važiuoti automobilis ( R. M. teigia nematęs, kad tai policijos automobilis), nuo to automobilio iki jo vairuojamo galėjo būti apie 1 km atstumas. Kai Puponyse sustojo prie „STOP“ ženklo, policijos automobilio, besivejančio jį, nematė.

Pareigūnas L. S., vairavęs automobilį, parodė, jog kai apsisukę pradėjo vytis R. M. vairuojamą automobilį, atstumas galėjo būti 200-300 m. Prieš įvažiuojant į Puponių gyvenvietę nuo pareigūnų automobilio iki R. M. vairuojamo galėjo būti 150-200 m, o kai R. M. kirto pervažą, atstumas buvo sumažėjęs iki 100 m. Nurodo, kad jei R. M. būtų sustojęs, pareigūnai būtų jį prisiviję. Matė, kad R. M. kertant pervažą nedegė jo vairuojamo automobilio stabdymo žibintai.

Pareigūnas V. B. parodė, jog kai pradėjo vytis R. M., atstumas iki R. M. automobilio galėjo būti apie 500 m. Kai R. M. įvažinėjo į Puponių gyvenvietę, atstumas iki jo galėjo būti 800-900 metrų, o kai R. M. kirto pervažą atstumas iki jo galėjo būti 600-700 metrų. R. M. pervažiuojant pervažą nebuvo įsijungę „STOP“, todėl mano, kad jis nebuvo sustojęs.

Iš policijos pareigūnų, važiavusių tuo pačiu automobiliu paskui R. M., parodymų matyti, kad jie prieštaringi, nurodomi atstumai skiriasi keletą kartų. Institucijos atstovas I. Gudas nurodė, kad Puponių kaime galima matyti priekyje važiuojantį automobilį bent 300 m atstumu, nes didelė dalis medžių tvarkingai apgenėti.

Teismas remiasi liudytojų E. K. ir M. P., stebėjusių R. M. gaudynes iš šalies, parodymais, ir daro išvadą, kad policijos pareigūnai Puponių kaime buvo gana dideliu atstumu iki R. M., todėl negalėjo neginčijamai nustatyti, kad R. M. nebuvo sustojęs prie „STOP“ pervažos. Kaltinimui pagrįsti nepateikta daugiau jokių įrodymų, teismas išvadą dėl šio kaltinimo daro tik vertindamas liudytojų parodymus.

Liudytojas E. K. parodė, kad kai pareigūnai apsisukę pradėjo vytis R. M. automobilį, atstumas iki jo galėjo būti 1-1,5 km. Kai policijos automobilis atsisuko į Puponis, atstumas iki R. M. galėjo būti apie 1 km ir R. M. įvažiuojant į Puponis nebuvo sumažėjęs.

Liudytoja M. P. parodė, kad policijos automobiliui pradėjus vytis R. M., atstumas iki R. M. automobilio galėjo būti apie 1 km. Įvažiuojant į Puponių kaimą atstumas tarp policijos automobilio ir R. M. automobilio dar buvo padidėjęs, jai atrodė, kad policijos pareigūnai iš viso nesistengė vytis R. M..

Remdamasis liudytojų E. K. ir M. P. parodymais, teismas daro išvadą, kad atstumas tarp R. M. ir policijos automobilio, R. M. įvažiuojant į Puponių kaimą, buvo apie 1 km ( tokį atstumą nurodė ir R. M.). Nėra jokių duomenų, kad atstumas tarp R. M. ir policijos automobilio Puponių gyvenvietėje staigiai galėjo sumažėti. Iš liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad policijos automobilis švyturėlius įsijungė prieš pat įvažiuojant į Puponis. Institucijos atstovas I. Gudas nurodė, kad R. M., važiuodamas per Puponis, įjungtų švyturėlių galėjo ir nepamatyti, nes tame kelyje yra dauba, posūkis, eglutės. Jei manoma, kad R. M. dėl vingiuoto kelio ar kitų kliūčių galėjo nepastebėti policijos automobilio švyturėlių, negalima vertinti policijos pareigūnų parodymų, kad jie matė nesustojantį prie pervažos R. M., kaip visiškai patikimų. Juk policijos pareigūnai važiavo automobiliu, kurio švyturėlių R. M. galėjo nematyti, todėl lygiai taip pat policijos pareigūnai galėjo nematyti ir R. M. vairuojamo automobilio stabdymo žibintų, kurie automobilyje yra žemiau nei švyturėliai ant policijos automobilio.

Kritiškai vertinamas argumentas, kad jei R. M. būtų sustojęs prie pervažos, policijos automobilis jį būtų prisivijęs. Teismas konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų R. M. kaltei pagrįsti pagal ATPK 125 str. Institucija, nubaudusi asmenį, turi įrodyti tai padariusi pagrįstai, neginčijamai ir neabejotinai, o ne nubaustasis asmuo privalo įrodinėti esąs nekaltas.

R. M. skundas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 125 str. pagrįstas, todėl 2013-12-05 nutarimas dalyje dėl R. M. nubaudimo du kartus pagal ATPK 125 str. naikintinas.

Dėl nuobaudos dydžio R. M. pagal ATPK 124² str. 2 d.

ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Ginčijamu nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., padarymą R. M. paskirta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių laikotarpiui, tokia pat nuobauda buvo paskirta ir kaip galutinė, paskirta apimant nuobaudas ir už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d. ir ATPK 125 str. Teismas nustatė, kad R. M. pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 7 d. ir ATPK 125 str., nepadarė.

R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors R. M. pripažino atlikęs pažeidimo esmėje nurodytus veiksmus, dėl netinkamo elgesio nesigaili, mano, kad netinkamus veiksmus atliko dėl būtinojo reikalingumo.

R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra, nors ginčijame nutarime tokia aplinkybė nurodyta – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. R. M. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., padarė 2013-08-09. Iš pažymos apie asmens baustumą ( b. l. 10-14) matyti, kad paskutinė nuobauda R. M.- 2011-09-01 pagal administracinį nurodymą paskirta 10 Lt bauda ( už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d.), kuri sumokėta 2011-09-05. Šios nuobaudos galiojimas išnyko 2012-09-04. Dar R. M. 2013-10-25 nubaustas 50 Lt bauda už tai, kad vairavo motociklą neužsidėjęs motociklininko šalmo, tačiau šis pažeidimas jau po 2013-08-09. Iš R. M. pažeidimų sekos galima daryti išvadą, kad 2013-08-09 R. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas negali būti laikomu pakartotinai per metus padarytu tos pačios rūšies teisės pažeidimu, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Šiuo metu R. M. pagal darbo sutartį yra nedirbantis, užsiima automobiliu verslu (remiantis paties parodymais), yra nevedęs, neturi išlaikytinių. Teismo nuomone, nutarimu R. M. paskirta nuobauda yra per griežta. Nutarimu nuobauda buvo paskirta už keletą administracinių teisės pažeidimų ir nurodant vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Išnagrinėjus skundą konstatuojama, kad R. M. padarė vieną administracinį teisės pažeidimą nesant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Paskirta nuobauda mažinama iki minimalios vadovaujantis ATPK 30² str. nuostatomis ir skiriama minimali sankcija, numatyta ATPK 124² str. 2 d. Nors R. M. yra gana nedrausmingas vairuotojas, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Minimali nuobauda skiriama remiantis tuo, kad pirminis R. M. tikslas buvo išsiaiškinti asmenis, lėtai važiavusius pro jo sodybą ir tokiu važiavimo būdu galėjusius sukelti tam tikrą įtarimą. Tačiau vėlesnis R. M. elgesys, kai praktiškai bet kokiomis priemonėmis buvo bandoma sustabdyti E. K. vairuojamą automobilį, laikytinas chuliganišku vairavimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2013-12-05 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 71P-4126842-13 sekančiai:

- R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 2 d., padarymą nubausti 1000,00 (vienas tūkstantis ) Lt bauda su teisės vairuoti visas transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui;

- panaikinti nutarimą dalyje dėl nuobaudų R. M. skyrimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 125 str.

Nutartis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.