- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- e2-1070-277/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00034-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cocos LT“
- Atsakovas
- G. B., S. J.
- Trečiasis asmuo
- N. J.
- Advokatai
- Jonas Zarons
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cocos LT“ atstovams advokatui Jonui Zaronskiui ir advokato padėjėjai Justinai Žemaitytei,
atsakovų G. B. ir S. J. bei trečiojo asmens N. J. atstovei advokato padėjėjai Renardai Daubarienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Cocos LT“ ieškinį G. B. ir S. J. dėl sutarties nutraukimo, pinigų už parduotus netinkamos kokybės daiktus priteisimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje N. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1) nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cocos LT“ ir atsakovų G. B. ir S. J., taikant vienašalę restituciją;
2) ieškovui priteisti solidariai iš G. B. ir S. J. 592 Eur, sumokėtus už netinkamos kokybės daiktus;
Šalies argumentai
3) ieškovui priteisti solidariai iš G. B. ir S. J. 1800 Eur nuostolių už patirtas transportavimo išlaidas atlyginti;
4) ieškovui priteisti solidariai iš G. B. ir S. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 metų liepos mėnesį internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt pamatė viešą ofertą ir kreipėsi į atsakovą S. J., norėdamas nupirkti po 37 šieno rulonus po 16 Eur už ruloną. S. J. informavo, kad šienas bus naudojamas šerti žirgus. Ieškovas buvo patikintas, kad šienas šiam tikslui yra tinkamos kokybės. 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. ieškovo atstovas, neardydamas sukrautų rulonų krūvos ar kiekvieno rulono, apžiūrėjęs atitinkančiu protingumo kriterijus metodu – vizualiai, iš išorės į didelę krūvą vienas ant kito sukrautus rulonus, nepastebėjo akivaizdžių išorinių kokybės trūkumų, priėmė ofertą. Buvo sudaryta žodinė sutartis. 2018 m. rugsėjo 4 d. Barkuškės kaime į ieškovo užsakytą transportą buvo pakrautas šalių sutartas kiekis šieno rulonų. Ieškovo atstovas pasitikėjo pardavėju, todėl kraunant šieno rulonus nedalyvavo ir pakartotinai jų netikrino, nes buvo sutarta dėl rūšiniais požymiais apibūdinamų, tinkamos kokybės daiktų įgijimo. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 5 d. už įgytą šieną į S. J. sąskaitą pervedė 592 Eur. Po mokėjimo atlikimo ieškovui buvo išrašyta PVM sąskaita–faktūra 592 Eur sumai ir pardavėju nurodyta G. B.. Šieno rulonus 2018 m. rugsėjo 7 d. atvežus ieškovo klientui Švedijoje, buvo įvertinta šieno kokybė. Išvyniojus kelis rulonus, paaiškėjo, kad šienas rulonų viduje supuvęs. Patikrinus likusius rulonus situacija buvo tokia pati – šienas sugedęs tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus, neatitinkantis net minimalių kokybės reikalavimų ir akivaizdžiai netinkamas naudoti žirgų šėrimui. Tikėtina, kad ieškovui parduotas šienas buvo ruošiamas nesilaikant gamybos technologijos ir tai lėmė šieno rulonų gedimą. Ieškovas, žinodamas apie jam parduodamų daiktų kokybę, tokios prekės nebūtų pirkęs. Šieno rulonai buvo nupirkti už rinkoje vyravusią 16 Eur už ruloną kainą, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi kokybiškos prekės ir negalėjo numatyti, kad parduodami visiškai pagal paskirtį nenaudotini daiktai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Atsakovai verčiasi žemės ūkio veikla, todėl turėjo įvertinti, kad parduodami šieno rulonai netinkami naudoti numatytam tikslui ir apie tai pranešti ieškovui. Šios prievolės atsakovai neįvykdė, todėl turi prisiimti su sutarties nevykdymu susijusias pasekmes. Ieškovas pranešė S. J. apie netinkamos kokybės šieno rulonus, pateikė nuotraukas, patvirtinančias, kad šienas negali būti naudojamas pagal paskirtį, ir paprašė grąžinti sumokėtus pinigus, neprašydamas padengti transportavimo kaštų, bet N. J., veikdamas S. J. vardu, pasiūlė sumokėti tik 200 Eur. Toks siūlymas, atsižvelgiant į sumokėtą už prekes 592 Eur kainą, laikomas neproporcingu ieškovo patirtiems nuostoliams, bet vertinamas kaip pripažinimas, kad prekės buvo pateiktos netinkamos kokybės. Atsakovų veiksmų visuma sąlygojo tai, kad ieškovas klientui Švedijoje pristatė nekokybišką daiktą, visiškai netinkamą naudoti pagal paskirtį ir tokiu būdu pažeidė pirkėjui duotą įsipareigojimą, dėl ko klientas su ieškovu nutraukė verslo santykius. Atsakovai sutartį įvykdė netinkamai – ieškovui perdavė visiškai supuvusio šieno rulonus, kurie netinkami naudoti pagal paskirtį, o tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti nutraukti sutartį, taikyti restituciją ir atlyginti patirtus nuostolius. Netinkamų naudoti šieno rulonų transportavimo iš Švedijos kaštai būtų neproporcingai dideli, todėl ieškovas prašo nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti solidariai iš atsakovų už netinkamos kokybės prekę sumokėtus 592 Eur. Ieškovas patyrė ir papildomus 1800 Eur nuostolius – išlaidas už netinkamos kokybės daiktų transportavimą į Švediją, todėl prašo priteisti solidariai iš atsakovų ir 1800 Eur nuostolių atlyginimą už patirtas transportavimo išlaidas.
Atsakovė G. B. ieškinio nepripažįsta.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė yra ūkininkė ir turi teisę gaminti tiekimui į apyvartą augalininkystės produktus bei auginti maisto pramonei gyvulius. Gyvena ir veda bendrą ūkį su partneriu N. J., kartu dirba ūkyje. 2018 metais pagamino daug šieno rulonų, todėl nusprendė dalį panaudoti ūkyje, o kitą dalį parduoti. 2018 metų liepos mėnesį internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt paskelbė, kad parduoda šieno rulonus. Skelbimu susidomėjo ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Cocos LT“. Netrukus ieškovo atstovas atvyko apžiūrėti parduodamų šieno rulonų. Jis matė, kad šieno rulonai sudėti lauke ir apdengti. Atstovas apžiūrėjo abi krūvas. Apžiūrint šieną dalyvavo N. J. ir jos tėvas V. B.. Ieškovo atstovas N. J. paaiškino, kad šienas bus naudojamas žirgams šerti, teiravosi, ar šiene nėra dobilų, ar nedrėgnas, nes drėgno šieno neleidžia gabenti keltu. Atstovui paaiškinta, kad šienas šviežias, sausas ir jame nėra dobilų. Buvo paimti mėginiai ir konstatuota, kad šienas tinkamas. Ieškovas nusprendė įsigyti 37 šieno rulonus už 592 Eur. Susitarė, kad šieno rulonus paims 2018 m. liepos 31 d. N. J. elektroniniu laišku išsiuntė apmokėjimui reikalingus duomenis, pinigų gavėju nurodydamas brolį S. J. ir jo banko sąskaitą. Sutartu laiku ieškovas šieno rulonų nepaėmė. N. J. pranešė, kad šieną paims po dviejų savaičių. Ieškovo transportas šieną atvažiavo paimti tik 2018 m. rugsėjo 4 d. Paimdamas šieną ieškovas pakartotinai jo kokybės nevertino. Sekančią dieną išrašė sąskaitą–faktūrą 592 Eur sumai. Ieškovas tą pačią dieną į S. J. sąskaitą pervedė 592 Eur. S. J. 2018 m. rugsėjo 21 d. 515 Eur grąžino į jos sąskaitą, o 77 Eur atidavė asmeniškai. Vėliau ieškovas N. J. pranešė, kad šieno rulonus nuvežė į Švediją galutiniam prekių gavėjui, bet paaiškėjo, kad šienas nekokybiškas, visiškai supuvęs ir netinkamas žirgų šėrimui. Pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. N. J. pareikalavus grąžinti šieną, ieškovas tai daryti atsisakė. Ji ir N. J. nesutiko, kad visas šienas supuvęs, nes tuo pačiu šienu maitino gyvulius ir matė, kad šienas nesupuvęs. Padarė prielaidą, kad šienas nuo ilgo laikymo lauke galėjo vietomis būti sudrėkęs, todėl N. J. pasiūlė sumokėti 200 Eur, bet ieškovas siūlymą atmetė. Nesutinka su reikalavimu nutraukti sutartį ir taikyti vienašalę restituciją, nes sutartis buvo sudaryta ieškovui įsitikinus, kad šienas yra tinkamos kokybės, o įrodymų, kad šienas turėjo trūkumų po perdavimo, ieškovas nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad nufotografuoti šieno rulonai yra būtent atsakovų parduoti. Pažymi, kad ji ir N. J. tinkamai vykdė savo prievoles pagal profesinę veiklą, nes šienas buvo tinkamos kokybės. Ieškovas nuolat užsiima šieno prekyba, todėl turėjo sugebėti įvertint šieno tinkamumą konkrečiam tikslui. Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovai elgėsi netinkamai, nes ieškovas vertindamas šieno kokybę pripažino jį tinkamu. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad N. J. sutikimas kompensuoti 200 Eur yra vertinamas kaip pripažinimas, kad šienas buvo netinkamos kokybės. N. J. buvo įsitikinęs, kad šienas kokybiškas, todėl sutiko atsisakyti sutarties, prašė grąžinti šieną ir būtų ieškovui grąžinęs sumokėtus pinigus. Nesutinka su teiginiu, kad dėl atsakovų veiksmų galutinis pirkėjas su ieškovu nutraukė sutartį, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo sudaryta tokia sutartis, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl galutinio pirkėjo pretenzijų. Mano, kad reikalavimas atlyginti dėl šieno rulonų transportavimo į Švediją patirtus 1800 Eur nuostolius yra nepagrįstas, nes visą atsakomybę ieškovas siekia perkelti pardavėjams. Šieno rulonai buvo parduoti ieškovui ir pardavėjai neturėjo tikslo jų vežti į Švediją, todėl mano, kad ir įrodžius nekokybiškų prekių faktą, pardavėjai turėtų atlyginti tik tas transportavimo išlaidas, kurios patirtos krovinį gabenat iš pardavėjų ieškovui. Jei buvo ieškovo sudaryta sutartis su galutiniu pirkėju, tai jis galutiniam pirkėjui ir yra atsakingas už pateikiamų prekių kokybę, t. y. prieš parduodamas šieno rulonus privalėjo juos patikrinti ir įsitikinti jų kokybe. Mano, kad ieškovas, išsiųsdamas nepatikrintas prekes galutiniam pirkėjui, prisiėmė riziką dėl nepagrįstų transportavimo išlaidų. Be to, priteisiant reikalaujamas 1800 Eur transportavimo išlaidas, būtų neproporcingai pažeisti pardavėjų interesai, nes ieškovas reikalauja priteisti tris kartus už prekes didesnę sumą. Tokiu atveju pardavėjai netektų ne tik jiems tinkamo naudoti šieno, bet patirtų ir papildomų 1800 Eur išlaidų. Prašo ieškinio netenkinti.
Atsakovas S. J. ieškinio nepripažįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas su ieškovu neturėjo jokių sutartinių santykių, su ieškovo atstovais nebuvo susitikęs ir nevedė derybų dėl šieno rulonų pirkimo–pardavimo. Brolis N. J. gyvena ir veda bendrą ūkį su atsakove G. B., kartu dirba ūkyje. 2018 metų liepos mėnesio pabaigoje paskambino brolis ir pasiteiravo, ar neprieštarautų, jei į jo banko sąskaitą laikinai būtų pervestos broliui priklausančios lėšos. Jis sutiko. 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovas pervedė 592 Eur. Broliui pageidaujant, 2018 m. rugsėjo 20 d. 515 Eur pervedė į G. B. banko sąskaitą, o 77 Eur atidavė jai asmeniškai. Jokios turtinės naudos neturėjo. Naudos gavėjai – brolis ir G. B.. Ieškinyje nurodytos kitos aplinkybės jam nežinomos. Mano, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Prašo ieškinio netenkinti.
Trečiasis asmuo N. J. ieškinio nepripažįsta.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ir trečiojo asmens atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su atsakovės G. B. ir S. J. nurodytu faktu, kad S. J. su ieškovu neturėjo jokių sutartinių santykių, su ieškovu nebendravo ir neturėjo turtinės naudos. S. J. nebuvo žinomos šieno rulonų pirkimo–pardavimo aplinkybės, į jo banko sąskaitą buvo tik pervesti 592 Eur pagal susitarimą tarp ieškovo, G. B. ir jo. Gyvena su G. B. ir veda bendrą ūkį. G. B. yra ūkininkė, turi teisę gaminti tiekimui į apyvartą augalininkystės produktus bei auginti maisto pramonei gyvulius, bet ūkio darbai yra fiziškai sunkūs, todėl jis atlieka didžiąją dalį ūkio darbų. 2018 metais pagamino daug šieno rulonų, todėl nusprendė dalį parduoti. Internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt paskelbė, kad parduoda šieno rulonus. Ieškovas susidomėjo skelbimu ir 2018 metų liepos viduryje ieškovo atstovas atvyko apžiūrėti parduodamų šieno rulonų. Atstovas paaiškino, kad šienas bus naudojamas žirgams šerti. Šieną ruošė gyvuliams šerti, juo šėrė savo gyvulius, todėl jokių abejonių dėl šieno kokybės neturėjo. Atstovas teiravosi, ar šiene nėra dobilų, ar nedrėgnas, nes drėgno šieno neleidžia gabenti keltu. Tuo metu nebuvo lietinga, šienas šviežias ir sausas, todėl atstovą patikino, kad šienas nėra drėgnas ir jame nėra dobilų – prekė atitinka keliamus reikalavimus. Atstovas matė, kad šieno rulonai sudėti į stirtą lauke ir apdengti apsauginiu tentu. Buvo net paimti šieno mėginiai ir konstatuota, kad šienas tinkamas. Atstovas jokių nei išorinių, nei vidinių šieno nekokybiškumo požymių nenustatė. Apžiūrint šieną dalyvavo jis ir G. B. tėvas V. B.. Ieškovas nutarė įsigyti 37 vienetus šieno rulonų už 592 Eur. Susitarė, kad šieno rulonus paims 2018 m. liepos 31 d. Elektroniniu laišku išsiuntė ieškovui apmokėjimui reikalingus duomenis, pinigų gavėju nurodydamas brolį S. J. ir jo banko sąskaitą, nes tuo metu savo sąskaitos banke neturėjo, o G. B. buvo išvykusi. Laiške taip pat buvo aptartos ir ieškovo transporto atvykimo kitą dieną aplinkybės. S. J. nebuvo nei sandorio dalyvis nei naudos gavėjas, todėl 2018 m. rugsėjo 21 d. 515 Eur grąžino G. B. į sąskaitą, o likusius 77 Eur atidavė asmeniškai. Sutartu laiku ieškovas šieno rulonų nepaėmė. Ieškovo atstovai pranešė, kad šieną paims po dviejų savaičių, bet nepaėmė. Ieškovo transportas šieną atvažiavo paimti tik 2018 m. rugsėjo 4 d. Kitą dieną G. B. išrašė sąskaitą–faktūrą 592 Eur sumai, o ieškovas tą pačią dieną į S. J. sąskaitą pervedė 592 Eur. Po kurio laiko ieškovas pareiškė, kad įsigytus šieno rulonus nuvežė į Švediją galutiniam prekių gavėjui, bet šienas nekokybiškas, visiškai supuvęs ir netinkamas žirgų šėrimui. Reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, bet jam pareikalavus grąžinti šieno rulonus, ieškovas atsisakė tai daryti. Jis ir G. B. nesutiko, kad visas šienas gali būti supuvęs, nes tuo pačiu šienu šėrė savo gyvulius ir matė, kad šienas sausas, nesupuvęs ir tinkamas gyvulių šėrimui. Tikėdamas ieškovo sąžiningumu, padarė prielaidą, kad dalis rulonų, turėjusių sąlytį su žeme, galėjo būti tam tikrose vietose natūraliai papilkėję dėl ilgo stovėjimo lauke. Tokiam faktui pasitvirtinus, dar nereikštų, kad šienas supuvęs ir absoliučiai nenaudotinas. Tai reikštų tik tai, kad vos kelių šieno rulonų išorinis sluoksnis papilkėjęs, bet nesupuvęs ir visas šienas pilna apimtimi būtų vartotinas. Pasitikėdamas ieškovo sąžiningumu ir būdamas pats sąžiningas, pasiūlė ieškovui sumokėti 200 Eur kaip kompensaciją už ieškovo neįrodytus neva esančius trūkumus, bet ieškovas siūlymą atmetė. Visiškai nesutinka su reikalavimu nutraukti sutartį ir taikyti vienašalę restituciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Ieškovas tvirtina, kad informavo S. J., kam bus naudojamas šienas, todėl atsakovui turėjo būti aišku, kad šienas turi būti tokios kokybės, jog tiktų pašarams. Ieškovas pagrįstai tikėjosi kokybiškos prekės, nes, jei būtų žinojęs apie parduodamo šieno kokybę, jo būtų nepirkęs. Pateikti argumentai prieštarauja ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovas pripažįsta, kad atstovui apžiūrėjus į krūvą sukrautus šieno rulonus, akivaizdžių išorinių kokybės trūkumų nepastebėta, todėl nesuprantamas vėlesnis teiginys, kad ieškovas nežinojo, jog šienas nekokybiškas. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų galima spręsti, kad tam tikrose vietose išorėje galima pamatyti šieno pažeidimus, todėl neaišku kaip ieškovas nusprendė, kad prekė yra tinkama ir nėra išorinių kokybės trūkumų, įsigytą prekę nugabeno į Švediją, o dabar įrodinėja, kad išoriškai buvo akivaizdūs nekokybiškumo požymiai. Mano, kad ši aplinkybė rodo ieškovo nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti atsakovų sąskaita. Neabejoja, kad tinkamai vykdė savo prievoles pagal profesinę veiklą, nes šienas buvo tinkamos kokybės. Ieškovas, nuolat užsiimantis šieno prekyba, turėjo sugebėti įvertinti šieno tinkamumą konkrečiam tikslui. Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovai elgėsi netinkamai, nes ieškovas vertindamas šieno kokybę pripažino jį tinkamu. Nemano, kad nuo šieno apžiūros iki jo išgabenimo šieno kokybė galėjo iš esmės pablogėti. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad jo sutikimas kompensuoti 200 Eur yra vertinamas kaip pripažinimas, kad šienas buvo netinkamos kokybės. Neabejodamas, kad šienas kokybiškas, sutiko atsisakyti sutarties, susigrąžinti šieną ir grąžinti ieškovui sumokėtus pinigus. Nesutinka su teiginiu, kad dėl atsakovų veiksmų galutinis pirkėjas su ieškovu nutraukė sutartį, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo sudaryta tokia sutartis, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl galutinio pirkėjo pretenzijų. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jo parduotas šienas buvo nekokybiškas, nes nėra patvirtinančių įrodymų, kad nufotografuotas šienas yra būtent tas, kurį jis pardavė ieškovui. Mano, kad vienašalė restitucija neproporcingai pažeistų pardavėjų teises, nes neturėdami objektyvių šieno rulonų nekokybiškumo įrodymų, pardavėjai dar ir negalėtų jų susigrąžinti, bet privalėtų ieškovui grąžinti sumokėtus pinigus. Nepagrįstas yra ir reikalavimas atlyginti dėl šieno rulonų transportavimo į Švediją patirtus 1800 Eur nuostolius, nes visą atsakomybę ieškovas siekia perkelti pardavėjams. Mano, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas jam perdavė netinkamos kokybės daiktus, todėl nėra sąlygų kilti civilinei atsakomybei. Be to, priteisiant reikalaujamus nuostolius, būtų neproporcingai pažeisti pardavėjų interesai, nes ieškovas reikalauja priteisti tris kartus už prekes didesnę sumą. Tokiu atveju pardavėjai netektų ne tik jiems tinkamo naudoti šieno, bet patirtų ir papildomų 1800 Eur išlaidų, kurios atsižvelgiant į šieno rulonų kainą, yra visiškai neproporcingos. Prašo ieškinio netenkinti.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad G. B. yra jo dukra, o N. J. jos gyvenimo draugas. Jie gyvena atskirai. Pernai vasarą buvo prie šieno rulonų ir matė, kai atvažiavo vyras ir N.. Šieno rulonai sukrauti lauke eilėmis vienas ant kito. Vienas šienas buvo prie namų, o kitas dvejose vietose link Merkmenų. Visas šienas tų pačių metų gamybos. Buvo labai palanki vasara šienui paruošti. Vyriškis žiūrėjo šieną, įkišęs ranką iš kelių rulonų išsipešė šieno, nusinešė į mašiną ir išvažiavo. V. N. pasakė, kad parduos šieną. Žino, kad pardavė šieną, kuris buvo pakelėj. Tuo šienu ir jis šėrė gyvulius, ir jį gyvuliai ėdė kaip medų. Šieno dar liko, tai likučiais šers ir šiais metais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, pateikti dokumentai (elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir N. J. laiškų kopijos) rodo, kad atsakovas S. J. nebuvo nagrinėjamo šieno rulonų pirkimo–pardavimo sandorio šalis, nes sudarant šį sandorį nedalyvavo. Aplinkybė, kad pardavėjo N. J. nurodymu pirkėjas už nusipirktus daiktus pinigus sumokėjo į S. J. sąskaitą banke, nesukūrė S. J. teisių ir pareigų pagal ieškovo su atsakove G. B. ir trečiuoju asmeniu N. J. sudarytą sandorį, todėl S. J. pareikštas reikalavimas atmetamas.
Ieškovas su atsakove G. B. ir trečiuoju asmeniu N. J. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią G. B. ir N. J. pardavė, o ieškovas nupirko 37 rulonus šieno už 592 Eur.
Ginčas kilo dėl parduotų daiktų kokybės ir jų netinkamą kokybę patvirtinančių įrodymų.
Ieškovas teigia, kad buvo perduotas netinkamos kokybės šienas. Ieškovo atstovas vizualiai apžiūrėjo ir paėmė šieno mėginius tik iš netoli namų esančios šieno rulonų krūvos, o ieškovui buvo pakrauti ir perduoti laukuose buvę šieno rulonai. Šienas buvo sugedęs tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus, todėl mano, kad trečiasis asmuo galėjo pažeisti šieno ruošimo technologiją.
Atsakovė G. B. ir trečiasis asmuo N. J. nesutinka su ieškovo teiginiais. Aiškina, kad ieškovo atstovas apžiūrėjo abi šieno rulonų krūvas ir iš abiejų krūvų paėmė šieno mėginius. Pardavėjai tinkamai vykdė savo prievoles pagal profesinę veiklą, nes šienas buvo tinkamos kokybės ir ieškovui perduotas kokybiškas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį šienas.
Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Civilinio kodekso 6.328 straipsnis nustato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.
Ieškovas šieno rulonus apžiūrėjo ir paėmė šieno mėginius 2018 m. liepos mėnesio viduryje, o sutartą pirkti kiekį rulonų paėmė tik 2018 m. rugsėjo 4 d. Ieškovas nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu. Ieškovas teigia, kad jam buvo perduotas ir galutiniam pirkėjui pristatytas netinkamos kokybės daiktas, bet šie teiginiai konkrečiais įrodymais neparemti. Ieškovas pateikė tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau – CMR važtaraštis), iš kurio matyti, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. 37 šieno rulonai buvo pakrauti į krovininį automobilį Ignalinos Šilaikiškės kaime ir 2018 m. rugsėjo 7 d. atgabenti į Stora Vika, Švedija, kur krovinio gavėjas krovinį gavo, patvirtindamas tai savo parašu CMR važtaraštyje, bet ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl krovinio gavėjų pretenzijų, susijusių su krovinio kokybe. Atsakovė G. B. ir trečiasis asmuo N. J. teigia, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. perdavė ieškovui tinkamos kokybės šieno rulonus, o ieškovas savo teiginį dėl šieno rulonų netinkamos kokybės pagrindžia tik aplinkybe, jog pardavėjas, sutikdamas grąžinti dalį kainos, pripažino, kad perdavė netinkamos kokybės daiktus ir nežinia kada, nežinia kur ir nežinia dėl ko padarytomis fotonuotraukomis, kuriose vaizduojami šieno rulonai (b. l. 16, 22). Pagal vaizdą pirmojoje fotonuotraukoje galima būtų manyti, kad pavaizduotas šienas yra netinkamos kokybės, bet pagal antrojoje fotonuotraukoje matomus kelis šieno rulonus negalima būtų spręsti, kad visi jie netinkamos kokybės. Šių fotonuotraukų teismas nepripažįsta tinkamu ieškovo teiginių apie netinkamą perduoto šieno kokybę įrodymu, nes be ieškovo tvirtinimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo pateiktose fotonuotraukose vaizduojami pardavėjų perduoti šieno rulonai. Atmetamas ir ieškovo teiginys, jog pardavėjas, sutikdamas grąžinti dalį kainos, pripažino, kad perdavė netinkamos kokybės daiktus, nes pagal elektroninio laiško (b. l. 9), kuriame kalbama apie ieškovui žinomas šieno rulonų sandėliavimo sąlygas ir siūloma grąžinti 200 Eur, turinį taip spręsti negalima.
Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal Civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šioje byloje atsakovų ir trečiojo asmens išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tai išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja R. Daubarienė pateikė įrodymus, kad atsakovė G. B. patyrė 220 Eur, atsakovas S. J. – 150 Eur, o trečiasis asmuo N. J. – 200 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. G. B. 2019 m. kovo 6 d. akcinės bendrovės SWEDBANK banko vietiniu mokėjimu sumokėjo advokato padėjėjai R. Daubarienei 220 Eur. G. B. už teisinę konsultaciją sumokėjo 20 Eur ir už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 200 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą maksimalus priteistinas užmokestis už atsiliepimą į ieškinį yra 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio (be individualių įmonių). 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 935,70 Eur. Atsiliepimas į ieškinį (parengtas 2019 m. kovo 12 d.) neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio, todėl priteisiamas prašomas 200 Eur užmokestis už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą maksimalus priteistinas užmokestis už vieną teisinių konsultacijų valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio. Teisinė konsultacija neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio, todėl priteisiamas prašomas 20 Eur užmokestis už teisinę konsultaciją. Iš viso atsakovei G. B. priteisiamos 220 Eur (200+20) Eur bylinėjimosi išlaidos. N. J. už S. J. 2019 m. kovo 28 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1024265 sumokėjo advokato padėjėjai R. Daubarienei 150 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2019 m. kovo 26 d. S. J. ir advokato padėjėjos R. Daubarienės teisinių paslaugų sutartis Nr. 2019/033/78). Atsiliepimas į ieškinį (parengtas 2019 m. balandžio 8 d.) neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio, todėl S. J. priteisiamas prašomas 150 Eur užmokestis už atsiliepimo į ieškinį parengimą. N. J. 2019 m. birželio 11 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1024270 sumokėjo advokato padėjėjai R. Daubarienei 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsiliepimas į ieškinį (parengtas 2019 m. balandžio 24 d.) neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio, todėl N. J. priteisiamas prašomas 200 Eur užmokestis už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 19,65 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Cocos LT“ G. B. naudai bylinėjimosi išlaidas – 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Cocos LT“ S. J. naudai bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Cocos LT“ N. J. naudai bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „Cocos LT į valstybės biudžetą 19,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.