Utenos apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė ir atsakovės atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė yra ūkininkė ir turi teisę gaminti tiekimui į apyvartą augalininkystės produktus bei auginti maisto pramonei gyvulius. Gyvena ir veda bendrą ūkį su partneriu N. J., kartu dirba ūkyje. 2018 metais pagamino daug šieno rulonų, todėl nusprendė dalį panaudoti ūkyje, o kitą dalį parduoti. 2018 metų liepos mėnesį internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt paskelbė, kad parduoda šieno rulonus. Skelbimu susidomėjo ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Cocos LT“. Netrukus ieškovo atstovas atvyko apžiūrėti parduodamų šieno rulonų. Jis matė, kad šieno rulonai sudėti lauke ir apdengti. Atstovas apžiūrėjo abi krūvas. Apžiūrint šieną dalyvavo N. J. ir jos tėvas V. B.. Ieškovo atstovas N. J. paaiškino, kad šienas bus naudojamas žirgams šerti, teiravosi, ar šiene nėra dobilų, ar nedrėgnas, nes drėgno šieno neleidžia gabenti keltu. Atstovui paaiškinta, kad šienas šviežias, sausas ir jame nėra dobilų. Buvo paimti mėginiai ir konstatuota, kad šienas tinkamas. Ieškovas nusprendė įsigyti 37 šieno rulonus už 592 Eur. Susitarė, kad šieno rulonus paims 2018 m. liepos 31 d. N. J. elektroniniu laišku išsiuntė apmokėjimui reikalingus duomenis, pinigų gavėju nurodydamas brolį S. J. ir jo banko sąskaitą. Sutartu laiku ieškovas šieno rulonų nepaėmė. N. J. pranešė, kad šieną paims po dviejų savaičių. Ieškovo transportas šieną atvažiavo paimti tik 2018 m. rugsėjo 4 d. Paimdamas šieną ieškovas pakartotinai jo kokybės nevertino. Sekančią dieną išrašė sąskaitą–faktūrą 592 Eur sumai. Ieškovas tą pačią dieną į S. J. sąskaitą pervedė 592 Eur. S. J. 2018 m. rugsėjo 21 d. 515 Eur grąžino į jos sąskaitą, o 77 Eur atidavė asmeniškai. Vėliau ieškovas N. J. pranešė, kad šieno rulonus nuvežė į Švediją galutiniam prekių gavėjui, bet paaiškėjo, kad šienas nekokybiškas, visiškai supuvęs ir netinkamas žirgų šėrimui. Pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. N. J. pareikalavus grąžinti šieną, ieškovas tai daryti atsisakė. Ji ir N. J. nesutiko, kad visas šienas supuvęs, nes tuo pačiu šienu maitino gyvulius ir matė, kad šienas nesupuvęs. Padarė prielaidą, kad šienas nuo ilgo laikymo lauke galėjo vietomis būti sudrėkęs, todėl N. J. pasiūlė sumokėti 200 Eur, bet ieškovas siūlymą atmetė. Nesutinka su reikalavimu nutraukti sutartį ir taikyti vienašalę restituciją, nes sutartis buvo sudaryta ieškovui įsitikinus, kad šienas yra tinkamos kokybės, o įrodymų, kad šienas turėjo trūkumų po perdavimo, ieškovas nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad nufotografuoti šieno rulonai yra būtent atsakovų parduoti. Pažymi, kad ji ir N. J. tinkamai vykdė savo prievoles pagal profesinę veiklą, nes šienas buvo tinkamos kokybės. Ieškovas nuolat užsiima šieno prekyba, todėl turėjo sugebėti įvertint šieno tinkamumą konkrečiam tikslui. Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovai elgėsi netinkamai, nes ieškovas vertindamas šieno kokybę pripažino jį tinkamu. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad N. J. sutikimas kompensuoti 200 Eur yra vertinamas kaip pripažinimas, kad šienas buvo netinkamos kokybės. N. J. buvo įsitikinęs, kad šienas kokybiškas, todėl sutiko atsisakyti sutarties, prašė grąžinti šieną ir būtų ieškovui grąžinęs sumokėtus pinigus. Nesutinka su teiginiu, kad dėl atsakovų veiksmų galutinis pirkėjas su ieškovu nutraukė sutartį, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo sudaryta tokia sutartis, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl galutinio pirkėjo pretenzijų. Mano, kad reikalavimas atlyginti dėl šieno rulonų transportavimo į Švediją patirtus 1800 Eur nuostolius yra nepagrįstas, nes visą atsakomybę ieškovas siekia perkelti pardavėjams. Šieno rulonai buvo parduoti ieškovui ir pardavėjai neturėjo tikslo jų vežti į Švediją, todėl mano, kad ir įrodžius nekokybiškų prekių faktą, pardavėjai turėtų atlyginti tik tas transportavimo išlaidas, kurios patirtos krovinį gabenat iš pardavėjų ieškovui. Jei buvo ieškovo sudaryta sutartis su galutiniu pirkėju, tai jis galutiniam pirkėjui ir yra atsakingas už pateikiamų prekių kokybę, t. y. prieš parduodamas šieno rulonus privalėjo juos patikrinti ir įsitikinti jų kokybe. Mano, kad ieškovas, išsiųsdamas nepatikrintas prekes galutiniam pirkėjui, prisiėmė riziką dėl nepagrįstų transportavimo išlaidų. Be to, priteisiant reikalaujamas 1800 Eur transportavimo išlaidas, būtų neproporcingai pažeisti pardavėjų interesai, nes ieškovas reikalauja priteisti tris kartus už prekes didesnę sumą. Tokiu atveju pardavėjai netektų ne tik jiems tinkamo naudoti šieno, bet patirtų ir papildomų 1800 Eur išlaidų. Prašo ieškinio netenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas su ieškovu neturėjo jokių sutartinių santykių, su ieškovo atstovais nebuvo susitikęs ir nevedė derybų dėl šieno rulonų pirkimo–pardavimo. Brolis N. J. gyvena ir veda bendrą ūkį su atsakove G. B., kartu dirba ūkyje. 2018 metų liepos mėnesio pabaigoje paskambino brolis ir pasiteiravo, ar neprieštarautų, jei į jo banko sąskaitą laikinai būtų pervestos broliui priklausančios lėšos. Jis sutiko. 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovas pervedė 592 Eur. Broliui pageidaujant, 2018 m. rugsėjo 20 d. 515 Eur pervedė į G. B. banko sąskaitą, o 77 Eur atidavė jai asmeniškai. Jokios turtinės naudos neturėjo. Naudos gavėjai – brolis ir G. B.. Ieškinyje nurodytos kitos aplinkybės jam nežinomos. Mano, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Prašo ieškinio netenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ir trečiojo asmens atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su atsakovės G. B. ir S. J. nurodytu faktu, kad S. J. su ieškovu neturėjo jokių sutartinių santykių, su ieškovu nebendravo ir neturėjo turtinės naudos. S. J. nebuvo žinomos šieno rulonų pirkimo–pardavimo aplinkybės, į jo banko sąskaitą buvo tik pervesti 592 Eur pagal susitarimą tarp ieškovo, G. B. ir jo. Gyvena su G. B. ir veda bendrą ūkį. G. B. yra ūkininkė, turi teisę gaminti tiekimui į apyvartą augalininkystės produktus bei auginti maisto pramonei gyvulius, bet ūkio darbai yra fiziškai sunkūs, todėl jis atlieka didžiąją dalį ūkio darbų. 2018 metais pagamino daug šieno rulonų, todėl nusprendė dalį parduoti. Internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt paskelbė, kad parduoda šieno rulonus. Ieškovas susidomėjo skelbimu ir 2018 metų liepos viduryje ieškovo atstovas atvyko apžiūrėti parduodamų šieno rulonų. Atstovas paaiškino, kad šienas bus naudojamas žirgams šerti. Šieną ruošė gyvuliams šerti, juo šėrė savo gyvulius, todėl jokių abejonių dėl šieno kokybės neturėjo. Atstovas teiravosi, ar šiene nėra dobilų, ar nedrėgnas, nes drėgno šieno neleidžia gabenti keltu. Tuo metu nebuvo lietinga, šienas šviežias ir sausas, todėl atstovą patikino, kad šienas nėra drėgnas ir jame nėra dobilų – prekė atitinka keliamus reikalavimus. Atstovas matė, kad šieno rulonai sudėti į stirtą lauke ir apdengti apsauginiu tentu. Buvo net paimti šieno mėginiai ir konstatuota, kad šienas tinkamas. Atstovas jokių nei išorinių, nei vidinių šieno nekokybiškumo požymių nenustatė. Apžiūrint šieną dalyvavo jis ir G. B. tėvas V. B.. Ieškovas nutarė įsigyti 37 vienetus šieno rulonų už 592 Eur. Susitarė, kad šieno rulonus paims 2018 m. liepos 31 d. Elektroniniu laišku išsiuntė ieškovui apmokėjimui reikalingus duomenis, pinigų gavėju nurodydamas brolį S. J. ir jo banko sąskaitą, nes tuo metu savo sąskaitos banke neturėjo, o G. B. buvo išvykusi. Laiške taip pat buvo aptartos ir ieškovo transporto atvykimo kitą dieną aplinkybės. S. J. nebuvo nei sandorio dalyvis nei naudos gavėjas, todėl 2018 m. rugsėjo 21 d. 515 Eur grąžino G. B. į sąskaitą, o likusius 77 Eur atidavė asmeniškai. Sutartu laiku ieškovas šieno rulonų nepaėmė. Ieškovo atstovai pranešė, kad šieną paims po dviejų savaičių, bet nepaėmė. Ieškovo transportas šieną atvažiavo paimti tik 2018 m. rugsėjo 4 d. Kitą dieną G. B. išrašė sąskaitą–faktūrą 592 Eur sumai, o ieškovas tą pačią dieną į S. J. sąskaitą pervedė 592 Eur. Po kurio laiko ieškovas pareiškė, kad įsigytus šieno rulonus nuvežė į Švediją galutiniam prekių gavėjui, bet šienas nekokybiškas, visiškai supuvęs ir netinkamas žirgų šėrimui. Reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, bet jam pareikalavus grąžinti šieno rulonus, ieškovas atsisakė tai daryti. Jis ir G. B. nesutiko, kad visas šienas gali būti supuvęs, nes tuo pačiu šienu šėrė savo gyvulius ir matė, kad šienas sausas, nesupuvęs ir tinkamas gyvulių šėrimui. Tikėdamas ieškovo sąžiningumu, padarė prielaidą, kad dalis rulonų, turėjusių sąlytį su žeme, galėjo būti tam tikrose vietose natūraliai papilkėję dėl ilgo stovėjimo lauke. Tokiam faktui pasitvirtinus, dar nereikštų, kad šienas supuvęs ir absoliučiai nenaudotinas. Tai reikštų tik tai, kad vos kelių šieno rulonų išorinis sluoksnis papilkėjęs, bet nesupuvęs ir visas šienas pilna apimtimi būtų vartotinas. Pasitikėdamas ieškovo sąžiningumu ir būdamas pats sąžiningas, pasiūlė ieškovui sumokėti 200 Eur kaip kompensaciją už ieškovo neįrodytus neva esančius trūkumus, bet ieškovas siūlymą atmetė. Visiškai nesutinka su reikalavimu nutraukti sutartį ir taikyti vienašalę restituciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Ieškovas tvirtina, kad informavo S. J., kam bus naudojamas šienas, todėl atsakovui turėjo būti aišku, kad šienas turi būti tokios kokybės, jog tiktų pašarams. Ieškovas pagrįstai tikėjosi kokybiškos prekės, nes, jei būtų žinojęs apie parduodamo šieno kokybę, jo būtų nepirkęs. Pateikti argumentai prieštarauja ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovas pripažįsta, kad atstovui apžiūrėjus į krūvą sukrautus šieno rulonus, akivaizdžių išorinių kokybės trūkumų nepastebėta, todėl nesuprantamas vėlesnis teiginys, kad ieškovas nežinojo, jog šienas nekokybiškas. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų galima spręsti, kad tam tikrose vietose išorėje galima pamatyti šieno pažeidimus, todėl neaišku kaip ieškovas nusprendė, kad prekė yra tinkama ir nėra išorinių kokybės trūkumų, įsigytą prekę nugabeno į Švediją, o dabar įrodinėja, kad išoriškai buvo akivaizdūs nekokybiškumo požymiai. Mano, kad ši aplinkybė rodo ieškovo nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti atsakovų sąskaita. Neabejoja, kad tinkamai vykdė savo prievoles pagal profesinę veiklą, nes šienas buvo tinkamos kokybės. Ieškovas, nuolat užsiimantis šieno prekyba, turėjo sugebėti įvertinti šieno tinkamumą konkrečiam tikslui. Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovai elgėsi netinkamai, nes ieškovas vertindamas šieno kokybę pripažino jį tinkamu. Nemano, kad nuo šieno apžiūros iki jo išgabenimo šieno kokybė galėjo iš esmės pablogėti. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad jo sutikimas kompensuoti 200 Eur yra vertinamas kaip pripažinimas, kad šienas buvo netinkamos kokybės. Neabejodamas, kad šienas kokybiškas, sutiko atsisakyti sutarties, susigrąžinti šieną ir grąžinti ieškovui sumokėtus pinigus. Nesutinka su teiginiu, kad dėl atsakovų veiksmų galutinis pirkėjas su ieškovu nutraukė sutartį, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo sudaryta tokia sutartis, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl galutinio pirkėjo pretenzijų. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jo parduotas šienas buvo nekokybiškas, nes nėra patvirtinančių įrodymų, kad nufotografuotas šienas yra būtent tas, kurį jis pardavė ieškovui. Mano, kad vienašalė restitucija neproporcingai pažeistų pardavėjų teises, nes neturėdami objektyvių šieno rulonų nekokybiškumo įrodymų, pardavėjai dar ir negalėtų jų susigrąžinti, bet privalėtų ieškovui grąžinti sumokėtus pinigus. Nepagrįstas yra ir reikalavimas atlyginti dėl šieno rulonų transportavimo į Švediją patirtus 1800 Eur nuostolius, nes visą atsakomybę ieškovas siekia perkelti pardavėjams. Mano, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas jam perdavė netinkamos kokybės daiktus, todėl nėra sąlygų kilti civilinei atsakomybei. Be to, priteisiant reikalaujamus nuostolius, būtų neproporcingai pažeisti pardavėjų interesai, nes ieškovas reikalauja priteisti tris kartus už prekes didesnę sumą. Tokiu atveju pardavėjai netektų ne tik jiems tinkamo naudoti šieno, bet patirtų ir papildomų 1800 Eur išlaidų, kurios atsižvelgiant į šieno rulonų kainą, yra visiškai neproporcingos. Prašo ieškinio netenkinti.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad G. B. yra jo dukra, o N. J. jos gyvenimo draugas. Jie gyvena atskirai. Pernai vasarą buvo prie šieno rulonų ir matė, kai atvažiavo vyras ir N.. Šieno rulonai sukrauti lauke eilėmis vienas ant kito. Vienas šienas buvo prie namų, o kitas dvejose vietose link Merkmenų. Visas šienas tų pačių metų gamybos. Buvo labai palanki vasara šienui paruošti. Vyriškis žiūrėjo šieną, įkišęs ranką iš kelių rulonų išsipešė šieno, nusinešė į mašiną ir išvažiavo. V. N. pasakė, kad parduos šieną. Žino, kad pardavė šieną, kuris buvo pakelėj. Tuo šienu ir jis šėrė gyvulius, ir jį gyvuliai ėdė kaip medų. Šieno dar liko, tai likučiais šers ir šiais metais.