Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cocos LT“ atstovo apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1070-277-2019 pagal ieškovės UAB „Cocos LT“ ieškinį atsakovams G. B. ir S. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje N. J., dėl sutarties nutraukimo, pinigų už parduotus netinkamos kokybės daiktus priteisimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

3. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti nutraukti sutartį, taikyti restituciją ir atlyginti patirtus nuostolius. Netinkamų naudoti šieno rulonų transportavimo iš Švedijos kaštai būtų neproporcingai dideli, todėl pirkto šieno negali grąžinti atsakovams.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad šieno rulonai apžiūros metu buvo supresuoti ir sukrauti į krūvą, todėl protingumo kriterijus atitinkanti šieno rulonų apžiūra buvo atlikta tik iš išorės apžiūrėjus bendrai visą krūvą, neardant ir neapžiūrint kiekvieno rulono, nes tai net teoriškai būtų sunku padaryti – reikėtų ardyti visą krūvą, siekiant įsitikinti tik rulonų išorės atitiktimi kokybės reikalavimams bei išardyti kiekvieną šieno ruloną, siekiant įsitikinti rulonų vidaus kokybe.

13. Tokia apžiūra neatitiktų protingumo reikalavimų, nes: 1) būtų reikalinga papildoma technika rulonams nukrauti, kas būtų kainavę papildomus pinigus ir laiką, juo labiau, kad tokios procedūros atlikimas yra netikslingas, nes ieškovė ir pardavėjai susitarė dėl 37 vnt. šieno rulonų, kurie būtų tinkami žirgams šerti pirkimo - pardavimo, o ne konkrečių šieno rulonų įgijimo; 2) šienas buvo stipriai suspaustas, todėl vienintelis būdas patikrinti rulonus buvo juos (kiekvieną) išardyti; 3) išardžius rulonus ženkliai pasunkėtų šieno transportavimas – ne tik būtų sunku tokį šieną pakrauti, tačiau jis užimtų ženkliai daugiau vietos, nes rulone, specialios technikos pagalba šienas yra suspaudžiamas, todėl reikėtų didesnio skaičiaus transporto šieno gabenimui.

14. Atsakovai buvo informuoti, kam bus naudojamas šienas, jiems patvirtinus, kad šienas yra kokybiškas, pagamintas šiais metais, perteklinių kokybės tikrinimo metodų nebuvo imtasi. Būtent dėl šių priežasčių nebuvo ardomas ir tikrinamas kiekvienas įgyjamas rulonas, buvo pasitikima atsakovų sąžiningumu, juo labiau, kad jie šia veikla užsiima kaip verslininkai (ieškovė, tuo tarpu, užsiima medžio anglies gamyba ir didmenine prekyba).

15. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 str. įtvirtina tik pirkėjo teisę, bet ne pareigą patikrinti daiktą. Nurodytas straipsnis reglamentuoja tik pirkėjo teisę įsitikinti perkamo daikto kokybe, tačiau ne pareigą tai padaryti, jei nėra imperatyviai nustatyto daikto kokybės patikrinimo reikalavimo (CK 6.337 str.)

16. Nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo (CK 6.337 str.), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 str.). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.).

17. Minėto straipsnio nesilaikymas neatleidžia netinkamos kokybės daiktą pardavusio pardavėjo nuo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą, tinkamą naudoti pagal paskirtį (CK 6.333 str.) ar pardavėjo pareigos užtikrinti netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises (CK 6.334 str.) Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009).

18. Teismas, vertindamas šieno rulonų patikrinimo ir perėmimo faktą, koncentravosi išimtinai į aplinkybę, kad ieškovė paėmė mėginius ir nedalyvavo šieno rulonų krovos darbuose, todėl, neva, jis pats prisiėmė atsakomybę už netinkamos kokybės daiktų perėmimą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė atliko patikrinimą kaip buvo minėta aukščiau, patikrino šieno rulonus protingu būdu, tuo tarpu atsakovai nesilaikė pareigos perduoti tinkamos kokybės, pagal paskirtį naudotinus daiktus. Ieškovė jokiomis aplinkybėmis, jam dalyvaujant/nedalyvaujant krovos darbuose, niekada nepraranda teisės gauti tinkamos kokybės daiktą.

19. Teismas net nevertino aplinkybės, kad ieškovė šieno rulonus įgijo už tuometinę rinkos kainą, todėl be abejonės tikėjosi, kad gauta prekė atitiks kokybės reikalavimus ir bus tinkama naudoti pagal paskirtį. Juo labiau, kad šienas buvo skirtas žirgų šėrimui (kad šią aplinkybę žinojo pripažino ir pardavėjai buvo pasisakyta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu), todėl šienas turėjo būti tokios kokybės, kad būtų tinkamas maitinti žirgus per žiemą.

20. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad atsakovė yra verslininkė, profesionaliai užsiimanti augalininkystės produktų, įskaitant šieno rulonus pardavimą, veikla, todėl jai yra taikomi padidinti rūpestingumo ir atsakomybės kriterijai (CK 6.38 str.). Akcentuotina, kad atsakovė turėjo įvertinti produkcijos kokybę prieš ją parduodant ir neparduoti tokios kokybės pašarų, kurie netinkami naudoti pagal ieškovo nurodytą paskirtį, t.y. žirgams šerti, tačiau to padaryta nebuvo. Visa atsakomybė yra perkelta ieškovei – pirkėjui, neįsitikinusiam, kad jam yra pakrautas tinkamos kokybės daiktas ir sumokėjusiam už įgytus daiktus rinkos kainą

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis sprendimu daroma išvada, kad pardavėjas yra neatsakingas už parduodamos prekės kokybę tuo atveju, jei jam pavyko perduoti nekokybišką prekę pirkėjui, šiam detaliai neįvertinus perkamo daikto, nepamačius perkamos prekės trūkumų.

22. Teismas neanalizavo įstatyminio reguliavimo, pirkėjo ir pardavėjo teisių ir pareigų, priimdamas sprendimą ir tirdamas ieškinio aplinkybes, vadovavosi tik ta aplinkybe (ir ją laikė esmine) – ieškovo nedalyvavimas perimant šieno rulonus. Toks situacijos vertinimas laikytinas ydingu, netinkamu, sprendime net nebuvo užsiminta apie pardavėjo pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą pirkėjui, netgi nepriklausomai nuo to, jis pasinaudojo teise įvertinti daikto kokybę, ar ne, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

23. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai perdavė tinkamos kokybės daiktus. Akcentuoja, kad su dubliku buvo pateiktas susirašinėjimas su pardavėju, kuriame ieškovei iš karto apžiūrėjus pargabentą daiktą (daiktas gautas 2018 m. rugsėjo 7 d. (penktadienį), į pardavėją buvo kreiptasi 2018 m. rugsėjo 10 d. (pirmadienį) diskutuojama apie šieno kokybę, tiksliau jo nekokybiškumą. Taip pat su ieškiniu pridėtas susirašinėjimas su pardavėju, kuriame pakartotinai kreipusis į pardavėją ir išreiškus pretenzijas dėl netinkamos kokybės daikto, pardavėjas sutinka grąžinti dalį (t.y. 200 Eur iš 592 Eur, t.y. daugiau kaip trečdalį) ieškovės sumokėtos už šieno rulonus sumos. Nors pardavėjo siūlymas atlyginti dalį ieškovo sumokėtos sumos yra laikytinas neproporcingu ieškovės patirtiems nuostoliams, tačiau vertintinas kaip pripažinimas, jog prekės buvo pateiktos netinkamos kokybės .

25. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje apklaustas liudytojas patvirtino, jog ieškovei šienas buvo pakrautas iš kitos krūvos, esančios laukuose, o ne iš tos, kurią ieškovė tikrino. Kas dar labiau leidžia abejoti atsakovų pakrauto šieno kokybe ir paaiškina, kodėl atsakovė iš dalies patvirtino ir sutiko gražinti dalį sumokėtos pinigų sumos.

26. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad šieno rulonai buvo eksportuoti į užsienį (Švediją), vien transportavimo kaštai į vieną pusę (tiek pat būtų kainavę nekokybiškas prekes parvežti atgal į Lietuvą) sudarė daugiau nei 3 kartus didesnę kainą nei visa šieno rulonų vertė - 1800 Eur, sutarties pažeidimas buvo esminis, buvo kreiptasi į pardavėjus dėl pinigų už netinkamos kokybės daiktą grąžinimo ir sutarties nutraukimo (CK 6.334 str. 4 d.).

27. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas – jame nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ieškovei buvo perduotas nekokybiškas daiktas, ką pagrindžia ir pardavėjų pripažinimas „apie galbūt tikėtina dalinai nekokybiškus šieno rulonus“.

28. Pažymi, kad elektroniniame laiške pardavėjas net neneigia aplinkybės, kad šieno rulonai galėjo būti nekokybiški, tik nurodo, kad tai yra normali praktika ir atsižvelgiant į tai, dėl „savo sąžiningumo“ siūlo ieškovei dalinai kompensuoti jo sumokėtus pinigus.

29. Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei pardavėjas būtų buvęs įsitikinęs, kad parduoti šieno rulonai yra neabejotinai kokybiški, nebūtų sutikęs grąžinti jokios, juo labiau, daugiau nei trečdalio visos prekių vertės sumos.

33. Įrodymų visuma pagrindžia ieškovo poziciją, kas atsižvelgiant į išdėstytą, sukuria mažesnę priešingų prielaidų tikimybę. Tuo tarpu teismas nurodė, kad ieškovės pateiktos nuotraukos – netinkami įrodymai, nes nors iš pirmosios nuotraukos galima teigti, kad šienas yra netinkamos kokybės, iš antrosios negalima spręsti, kad visi šieno rulonai neatitinka kokybės.

34. Mano, kad sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas S. J. nebuvo nagrinėjamo šieno rulonų pirkimo-pardavimo sandorio šalis, nes sudarant sandorį nedalyvavo, o ta aplinkybė, kad už nusipirktus daiktus jam buvo sumokėti pinigai, S. J. nesukūrė teisių ir pareigų pagal atsakovės G. B. ir trečiojo asmens N. J. sudarytą sandorį.

35. Nors susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės G. B. bei trečiojo asmens (susitarimas perduoti daiktą), tačiau pagrindas manyti, kad S. J. taip pat yra solidariai atsakingas yra, nes būtent į jo sąskaitą ieškovė pervedė sumas už įgytą šieną. Fakto, kad pinigai už šieną buvo pervesti ne kam kitam, o S. J., neneigia ir atsakovai. Taigi, S. J. gavo tiesioginę naudą iš šieno rulonų pardavimo – į jo sąskaitą buvo pervesta 537 Eur.

36. Atkreipia dėmesį, kad nors susirašinėjimas el. paštu vyko su adresatu pasivadinusiu „N. J.“, realiai sąskaitą už įgytą šieną ieškovei išrašė atsakovė, o pinigai pervesti į S. J. sąskaitą. Atsižvelgiant į išdėstytą, S. J. taip pat yra trauktinas atsakovu byloje ir kartu su atsakove yra solidariai atsakingas ieškovei.

39. Tarp ieškovės pateiktų foto nuotraukų ir apeliantės įsigyto šieno nėra nustatytas tiesioginis ryšys. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji dėl galimai netinkamo šieno patyrė kokius nors nuostolius.

40. Trečiasis asmuo N. J. sandorio sudarymo metu neturėjo savo asmeninės sąskaitos, o G. B. buvo išvykusi į užsienį, todėl buvo pasinaudota jo, S. J., banko sąskaita. Pinigus jis perdavė G. B. ir N. J.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra solidariai atsakingas ieškovei.

41. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad būtent atsakovų parduoto šieno nekokybiškumą, nuotraukos šių aplinkybių nepatvirtina, nes iš jų negalima nustatyti, ar tai yra būtent tas šienas, kurį pardavė atsakovė ir trečiasis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

44. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.)

45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

46. Byloje kilo ginčas iš pirkimo-pardavimo santykių dėl parduotos prekės kokybės tinkamumo.

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. liepos mėnesį sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti ir sumokėti sutartą kainą 592 Eur, o atsakovai parduoti - šieno rulonus. Ieškovė prieš įsigydama prekę ją apžiūrėjo ir trūkumų nenustatė. Susitarė, kad daiktus ieškovė paims 2019 m. liepos 31 d., faktiškai ieškovė šieno ritinius pasiėmė ir išsivežė tik 2019 m. rugsėjo 4 d.

48. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 5 d. išrašė sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė apmokėjo pinigus pervesdama S. J.. Pagal ieškovės tvirtinimus, šieno ritiniai buvo išgabenti į Švedijos Karalystę. Krovinys buvo pristatytas 2019 m. rugsėjo 7 d., ieškovė 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškė N. J. pretenziją dėl netinkamos daikto kokybės, t.y. neva supuvusio šieno. N. J. pripažino, kad dalis šieno gali būti „padrėkęs“ ir sutiko sumokėti 200 Eur ieškovei. Dėl nustatytų aplinkybių ginčo nėra.

49. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių pateiktus ir byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė pirkimo-pardavimo sutarties šalių teises ir pareigas bei atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Ieškovės teigimu, jos nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima konstatuoti, kad atsakovai pardavė netinkamos kokybės daiktą.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl parduoto šieno kokybės, įvertino šalių pateiktus įrodymus, atsižvelgė į visus šalių paaiškinimus.

51. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti - įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

52. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

53. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, teigdama, kad parduotas šienas buvo nekokybiškas, nepateikė tai patvirtinančių abejones nekeliančių įrodymų. Kaip nustatyta byloje, ieškovė, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, šieną apžiūrėjo, paėmė mėginius ir jokių šieno trūkumų nenustatė. Taigi pirkdama daiktą atsakovė turėjo galimybę jį apžiūrėti, įsitikinti jo kokybe, tai atlikus, jokių pastabų dėl kokybės neturėjo.

54. Ieškovė nors ir teigia, kad šienas buvo netinkamas arkliams šerti ir Švedijoje esantis klientas dėl pristatyto netinkamos kokybės šieno nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais: byloje nėra pateikta nei kliento pretenzija, nei krovinio važtaraštyje (CMR) užfiksuoti krovinio (šieno) trūkumai, jį pakraunant ar pristačius krovinį į iškrovimo vietą. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovės klientas už šieną neatsiskaitė.

55. Atsakovams pageidaujant, kad jiems būtų grąžinti šieno ritiniai, ieškovė nurodė, kad neturi galimybės tai padaryti, nes šienas yra utilizuotas. Tačiau jokių ir tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Taigi nėra aišku, ar nupirktas šienas iš tiesų yra utilizuotas ar parduotas, ar jis sugedęs, ar ne.

56. Jeigu iš tiesų ieškovė sunaikino ginčo šieną, tuo pačiu ji sunaikino ir įrodymus, kuriais remiantis egzistuotų reali galimybė įrodyti ginčo šieno netinkamumą naudojimui pagal paskirtį, nes tokių įrodymų byloje nėra.

57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti šieno rulonai, negali būti vertinamos kaip abejones nekeliantys įrodymai šioje byloje, nes, kaip minėta, nėra aišku, ar nuotraukose užfiksuotas atsakovų parduotas šienas, negalima nustatyti datos, vietos, kur ji buvo padaryta.

58. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino N. J. sutikimo kompensuoti ieškovei 200 Eur, kaip pripažinimo apie galimą netinkamą daiktų kokybę.

59. Tačiau iš byloje esančio šalių susirašinėjimo turinio nustatyta, kad atsakovai niekada nepripažino, kad šienas yra netinkamas naudoti. N. J. susirašinėjime su ieškove tik nurodė, kad apatiniai šieno rulonai galėjo būti kažkiek padrėkę, nes jie iki išvežimo buvo sukrauti lauke. Tačiau tai gali būti vertinama, kaip trečiojo asmens išsakyta prielaida, pasvarstymas, gavus ieškovo pretenziją, tačiau negalima laikyti, kad tai yra pripažinimas, kad šienas yra, kaip tvirtina ieškovė, supuvęs ir netinkamas naudojimui. Atsakovai dėl pareikštų pretenzijų galėjo sutikti mažinti parduoto šieno kainą, o ne tenkinti reikalavimą nutraukti sutartį. Išsivežant šieną buvo galima matyti ir įvertinti jo kokybę, nes jis nebuvo įvyniotas į nepermatomą apsaugą. Neaišku, kokiomis aplinkybėmis nustatyta, kad jis tapo netinkamu.

60. Pirminis atsakovų sutikimas grąžinti dalį ieškovės sumokėtos sumos taip pat negali būti laikomas kaip pripažinimas pardavus netinkamą daiktą. J. N. J. sutiko šią sumą grąžinti ieškovei ne sutikdamas su ieškovės pretenzija, o galimai siekdamas gražiuoju išspręsti reiškiamas pretenzijas.

61. Be to, Civilinio kodekso 6.328 straipsnyje įtvirtinta pirkėjui įsigyjamos prekės patikrinimo teisė. Pagal šią nuostatą, pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Šios teisės nerealizavimo pasekmė – rizikos, susijusios su įsigyjamo daikto neatitikimu pirkėjo lūkesčiams, prisiėmimas, arba, pagal Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 5 dalį, teisės reikšti reikalavimus apribojimas vertinant tai kaip galimų prekės trūkumų aptarimą su pardavėju.

62. Pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad ieškovė, prieš pirkdama šieną jį apžiūrėjo ir įsitikino jo kokybe, tačiau jį pasiimdama iš atsakovų daugiau kaip po mėnesio laiko, negu buvo tartasi, šieną perėmė iš atsakovų be jokių pastabų, kas leidžia daryti išvadą, kad jis buvo kokybiškas. Pagal CK 6.327 str.. 2 d. pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Nenustatyta, kad šieno kokybė buvo netinkama nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui metu. Pirkėjas neįrodė, kad šienas sugedo ir dėl priežasčių iki šieno paėmimo.

63. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir atlyginti nuostolius, atmetė kaip nepagrįstą.

64. Byloje ieškovas reiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti (CPK 5 str. 1 d.). Reikalavimas reiškiamas kitai šaliai (atsakovui). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas galį priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes.

65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė už šieną pinigus pervedė į S. J. sąskaitą, dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių: atsakovė G. B. buvo išvykusi į užsienį, o N. J., neturėjo savo vardu atsidaręs banko sąskaitos. Byloje nustatyta, kad S. J. nei derybose su ieškove, nei šieno pirkimo-pardavimo sandoryje nedalyvavo ir priešingai nei teigia ieškovė, jokios naudos iš šio sandorio negavo, nes pinigus, kuriuos gavo iš ieškovės, atidavė atsakovams (CPK 182 str. 3 p.). Dėl to ginčo byloje nėra.

66. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vien tai, kad ieškovė už nusipirktus daiktus pinigus sumokėjo į S. J. sąskaitą banke, sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo S. J.nesusiklostė ir ieškinį jo atžvilgiu atmetė.

67. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jei reikalavimas tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai turėjo po 200 Eur, atsakovas – 150 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

G. B., a .k. (duomenys neskelbtini) priteisti 200 Eur (du šimtus eurų), S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) -150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) - 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš UAB „Cocos LT“, įm. k. 302798895.