Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo D. K., atsakovų A. K., A. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo patikslintą ieškinį ir į bylą įtraukti nauji atsakovai, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui D. K., atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K., A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Ieškovas teismo prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Opel Astra Station, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę VW Golf. Atsakovė I. K. pareiškė priešieškinį ieškovui D. K., atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto padalijimo. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Opel Astra Station, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę VW Golf, pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu 2013-10-04 tarp A. K., A. K. bei R. K. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pripažinti šį žemės sklypą bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe, priteisti šį žemės sklypą ir jame esančius statinius ieškovui, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją.2016-07-01 atsakovė patikslino priešieškinį ir ginčo sandorį sudariusius žemės sklypo pardavėjus A. K. bei A. K. įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.Ieškovas D. K. 2017-03-28 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo 2008 metų spalio mėnesio ieškovas ir atsakovė gyveno skyrium, nebevedė bendro gyvenimo bei šeimos ūkio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-13 nutartimi netenkino ieškovo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, trečiuosius asmenis A. K. ir A. K. nutarė laikyti atsakovais pagal ieškinį ir nustatė jiems terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, taip pat pripažino šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo nustatyti juridinio fakto, jog šalys gyveno skyrium nuo 2008 metų spalio mėnesio, nes ieškovas ir taip turi teisę reikalauti, jog gyvenimo skyrium teisiniai padariniai būtų taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas D. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nutarties dalį, kuria buvo netenkintas jo prašymas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo. Apeliantas nurodė, jog įstatymas numato ieškovo teisę tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas apribojo ieškovo galimybę pasinaudoti šia teise. Ieškovo teigimu, teismui nustačius separacijos faktą, atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo būtų atmesti kaip nepagrįsti.Kitu atskiruoju skundu atsakovai A. K. ir A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nutarties dalį dėl jų įtraukimo į bylą atsakovais. Apeliantai nurodė, jog priešieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra tiesiogiai susijęs su jų teisėmis ir pareigomis, nes atsakovė neprašo taikyti restitucijos. Kadangi bylos išnagrinėjimas nesukels apeliantams teisinių pasekmių, teismas nepagrįstai įtraukė juos į bylą atsakovais.Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė I. K. prašo ieškovo skundą atmesti, skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovo prašomo juridinio fakto dėl separacijos nustatymas šioje byloje nėra galimas, nes šį faktą ieškovas gali nustatyti kita tvarka, kuri buvo išaiškinta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Atsakovė nurodė ir tai, kad separacijos fakto nustatymas CPK 444 straipsnio nustatyta tvarka nėra galimas. Be to, ieškovas nesumokėjo įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už pateiktą pareiškimą.Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą atsakovė I. K. prašo skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nutarties dalį dėl atsakovų įtraukimo į bylą. Atsakovė nurodė, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog nekilnojamojo turto pardavėjai buvo nepagrįstai įtraukti į bylą atsakovais. Atsakovės teigimu, reikšdama priešieškinį ji nenurodė jų kaip atsakovų ir nurodė juos kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, todėl teismas neturėjo teisės savo iniciatyva pakeisti jų procesinio statuso.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkinami iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl ieškovo atskirojo skundo.

Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad įstatymas numato ieškovo teisę tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas apribojo ieškovo galimybę pasinaudoti šia teise. Ieškovo teigimu, teismui nustačius separacijos faktą, atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo būtų atmesti kaip nepagrįsti. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui D. K., atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto padalijimo. Kaip teisingai nurodė apeliantas, CPK 42 straipsnio nuostatos numato ieškovo teisę bylos nagrinėjimo metu pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Šeimos bylose šia teise ieškovas gali pasinaudoti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 straipsnis). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2017-03-28 pateikė šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo 2008 metų spalio mėnesio ieškovas ir atsakovė gyveno skyrium, nebevedė bendro gyvenimo bei šeimos ūkio. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo netenkino, tai yra atsisakė priimti ieškovo prašymą, kuriuo buvo prašoma nustatyti, kad šalys nuo 2008 metų gyvena atskirai. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovas CK 3.77 straipsnio 4 dalies pagrindu turi teisę prašyti, kad gyvenimo skyrium teisiniai padariniai būtų taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje (ar patikslintame ieškinyje) nurodytas teisinis reikalavimo pagrindas, o teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš ieškovo pareiškimo turinio akivaizdu, jog šiuo reikalavimu ieškovas siekia, jog byloje būtų nustatyta faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nuo 2008 metų nebeveda bendro ūkio ir į šią aplinkybę būtų atsižvelgiama sprendžiant dėl santuokos metu įgyto turto ir jo padalijimo. Nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) institutą reglamentuojančių CK 3.73 – 3.80 straipsnių nuostatų, tačiau ieškovo pateiktas prašymas gali būti vertinamas kaip CK 3.127 straipsnio 2 dalyje numatytas sutuoktinio prašymas nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pažymėtina, kad siekiant taikyti CK 3.127 straipsnio 2 dalyje numatytus teisinius padarinius, sutuoktinio prašymas yra būtinas, o pateikus tokį prašymą, įrodinėjimo dalyką byloje sudaro aplinkybės, susijusios su sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios nustatymo momentu. Nagrinėjamu atveju atsisakius priimti ieškovo prašymą, buvo apribota jo galimybė siekti CK 3.127 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių padarinių taikymo sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinio reikalavimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškovo teisę tikslinti ieškinį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atsakovų atskirojo skundo.

Apeliantai atskirajame skunde nurodė, jog priešieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra tiesiogiai susijęs su jų teisėmis ir pareigomis, nes atsakovė neprašo taikyti restitucijos. Kadangi bylos išnagrinėjimas nesukels apeliantams teisinių pasekmių, teismas nepagrįstai įtraukė juos į bylą atsakovais. Su šia skundo nuostata galima sutikti.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė teismo prašė pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu 2013-10-04 tarp A. K., A. K. bei R. K. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pripažinti šį žemės sklypą bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe, priteisti šį žemės sklypą ir jame esančius statinius ieškovui, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją. 2017-06-05 atsakovė patikslino savo priešieškinio reikalavimą ir prašė pripažinti apsimestine ir negaliojančia 2013-10-04 tarp A. K., A. K. bei R. K. sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl pirkėjo ir nustatyti, kad tikrasis šio sklypo pirkėjas yra ieškovas D. K. Priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje ginčo žemės sklypo pardavėjai A. K. ir A. K. yra nurodyti kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai trečiųjų asmenų procesiniu statusu buvo įtraukti į bylą po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti ir į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti A. K. ir A. K. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantų procesinis statusas ieškovo prašymu iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, buvo pakeistas į atsakovų procesinį statusą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia tai, kad atsakovus pagal reiškiamą ieškinį (priešieškinį) pasirenka pats ieškovas, nagrinėjamu atveju – priešieškinį pareiškusi atsakovė. Reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusi atsakovė šiuo atveju neprašė A. K. ir A. K. byloje laikyti atsakovais. Tokios valios atsakovė neišreiškė ir atsiliepime į atskirąjį skundą. Dėl to nei ieškovo, nei bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva A. K. ir A. K. procesinis statusas negalėjo būti pakeistas į atsakovų procesinę padėtį. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, jog byloje nenustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas neturi teisės disponuoti teisės normose įtvirtintomis teisėmis dėl atsakovo pakeitimo arba antrojo atsakovo įtraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011). Atsižvelgtina ir į tai, kad šioje byloje pareikštu priešieškiniu yra ginčijama tik pirkimo-pardavimo sandorio dalis dėl pirkėjo, tačiau pripažinus sandorį negaliojančiu, nėra prašoma taikyti restitucijos natūra. Dėl to sutiktina su atskirojo skundo nuostata, jog bylos išnagrinėjimas neturės tiesioginės įtakos žemės sklypo pardavėjų teisėms ir pareigoms. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla gali būti išnagrinėta apeliantams byloje dalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu, todėl skundžiama nutartimi šie asmenys buvo nepagrįstai pripažinti bylos atsakovais.Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovų įtraukimo į bylą naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo D. K. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nustatyti, kad A. K. ir A. K. byloje yra tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.