Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-01-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-4433-937/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
e2YT-4433-937/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00330-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Pareiškėjas
I. A.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4433-937/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00330-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. A. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmenuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs pareiškimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. A., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. K. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama, taip pat išduoti pareiškėjui leidimą, kad šis galėtų kreiptis į paveldėjimo vietos notarą dėl likusios ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentą liudijimo išdavimo.

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo tetos M. A. ir V. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos įstaigos skyriuje. Teigia, jog santuokos metu, 1992-03-12 pagal pirkimo pardavimo sutartį M. A. nuosavybės teise buvo įsigijusi butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę M. A., V. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog M. A. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes manė, jog, mirus sutuoktiniui, butas su rūsiu jai atitenka pagal įstatymą. Aplinkybę, jog po V. K. nebuvo kreiptasi į notarą, patvirtina atsakymas iš Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės. Teigia, jog M. A. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, o šią aplinkybę patvirtina UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ gautas atsakymas. M. A. 2001-12-07 testamentu pareiškėjui paliko jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui Vilniaus miesto 41-ajame notarų biure išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), o kitos buto dalies pareiškėjas paveldėti negalėjo, nes M. A. nebuvo kreipųsis į notarą bei susitvarkiusi paveldėjimo klausimų. Teigia, jog pareiškėjui būtina kreiptis į teismą tam, jog jis galėtų paveldėti likusią ½ buto dalį pagal M. A. testamentą. Pareiškėjo teigimu, M. A. neturėjo teisinių žinių, mažai mokėjo rašyti, skaityti, gerai nemokėjo lietuvių kalbos, juolab nesuprato pavedėjimo teisę reguliuojančių įstatymų. M. A. manė, jog butas įgytas santuokoje jai ir taip atitenka be paveldėjimo bylos, nes ji aktyviai rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Teigia, jog M. A. po savo vyro mirties buvo silpnos sveikatos, sunkiai vaikščiojo, galimai dėl to nesikreipė į notarą. Teigia, jog toks M. A. elgesys įrodo, kad mirusiajai priklausančio turto valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įgijimą ir jų įgyvendinimą, todėl galima teigti, jog M. A. palikimą priėmė faktiškai valdydama. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1. str., 5.50 str. 2 d., 5.5.1 str., teismų formuojama praktika, nurodo, jog reikalinga teismine tvarka pripažinti, jog po V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo žmona M. A., mirusi (duomenys neskelbtini), faktinio turto valdymo pagrindu. Nurodo, jog teismo nutartis pareiškėjui reikalinga tam, jog jis galėtų kreiptis į notarą dėl likusios ½ paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog M. A. ir V. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Nustatyta, jog M. A. santuokos metu, 1992-03-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 24-1477 pagrindu nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto įsigijimo metu sutuoktinių teisinis režimas reglamentavo, kad turtas įgytas santuokos metu laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors yra įformintas vieno iš jų vardu.

Iš mirties liudijimų matyti, jog V. K. mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta (duomenys neskelbtini), o M. A. mirė (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). M. A. 2021-12-27 sudarė testamentą, kuriuo nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui. Testamentas patvirtintas Vilniaus 6-ojo notarų biuro notarės I. Daraškevičienės. Pareiškėjui 2018-09-07 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro ½ buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Pavelėjimo liudijime nurodoma, jog į ½ turto dalį paveldėjimo teisės liudijimas neišduodamas.

Nagrinėjamu atveju turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) M. A. priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. naudojosi butu, jame gyveno, rūpinosi kaip savu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius, susijusius su šio turto išlaikymu. Šie M. A. veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius.

Atsižvelgiant į tai, kad M. A. per tris mėnesius nuo V. K. mirties toliau rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. A., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. K. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuotas asmuo pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui I. A. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo I. A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja