Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams K. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovė K. K. pasirašė: 1) 2012 m. rugsėjo 20 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1345 (toliau – Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu nuomotojas (ieškovė) suteikė gyvenamąsias patalpas atsakovams (Sutarties 3 punktas), o atsakovai įsipareigojo priimti butą (esantį (duomenys neskelbtini)) ir mokėti nuomos mokestį bei mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ar/ir paslaugų tiekėjų nurodytais terminai ir tvarka (Sutarties 1, 33 ir 34 punktai); 2) 2019 m. kovo 12 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G19/1554 (toliau – Sutartis Nr. 2), kurios pagrindu nuomotojas (ieškovė) suteikė gyvenamąsias patalpas atsakovams (Sutarties 4 punktas), o atsakovai įsipareigojo priimti butą (esantį (duomenys neskelbtini)) ir mokėti nuomos mokestį bei mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ar/ir paslaugų tiekėjų nurodytais terminai ir tvarka (Sutarties 1, 10-14 punktai). Atsakovai pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 savo įsipareigojimų nevykdo, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. susidarė 2 570,49 Eur įsiskolinimas už gyvenamosios patalpos nuomą. Byloje duomenų, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę, nėra (CPK 178 straipsnis).

6. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovai atsiskaitė su ieškove (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 1 ir 33 punktais, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 2 570,49 Eur skola (CK 6.583, 6.584, 6.588, 6.589 straipsniai).

7. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Ieškovės paskaičiavimu, atsakovai turi sumokėti 75,72 Eur delspinigius (taikant 0,02 proc. normą per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai laiku neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas priteisti jai solidariai iš atsakovų 75,72 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

8. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2 646,21 Eur (2 570,49 Eur + 75,72 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 60 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 30 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

10. Byloje iš viso patirta 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kita vertus, valstybei iš atsakovų nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos, tenkančios lygiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų, mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, 2 570,49 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų 49 ct) skolos už gyvenamosios patalpos nuomą, 75,72 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 72 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 646,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti valstybei iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovai turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.