- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2YT-11721-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06688-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuoti asmenys byloje Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyrius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo pripažinti 140 528,22 Eur, kurie saugomi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB Šiaulių bankas, bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Pareiškime nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2019-02-21 raštu Nr.25/10-1-12-3385 iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) gavo 2019-02-21 Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus (toliau – Prokuratūra) nutarimą Nr. 02-6-00054-17 (toliau – Nutarimas) dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir informavo apie AB Šiaulių bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės UAB „Burvida“, į. k. 304539293, vardu esančias pinigines lėšas 140 528,22 Eur kaip apie savininko neturintį turtą. Prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00054-17, minėtos piniginės lėšos įgijo savininko neturinčio turto statusą. Prokuratūra nurodė, kad FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-6-00054-17 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (sukčiavimo), kuris 2017-11-23 buvo pradėtas FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos pranešimo pagrindu dėl UAB „Burvida“, į. k. 304539293, banko sąskaitose vykdytų neįprastų finansinių operacijų 2017 m. laikotarpiu. AB „Šiaulių bankas“ 2017-11-10 sustabdė 140 428,22 Eur pinigines lėšas, esančias UAB „Burvida“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų nepakako įrodyti, kad per UAB „Burvida“ banko sąskaitą piniginės lėšos buvo gautos apgaulės ar kitu nusikalstamu būdu. Nurodė, kad UAB „Burvida“ realios veiklos nevykdo ir nevykdė, o jos vardu atidarytoje AB Šiaulių bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribotos 140 528,22 Eur piniginės lėšos jai nepriklauso, tikrasis lėšų savininkas nėra žinomas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Burvida“ nebuvo registruota kaip PVM mokėtoja, mokesčių deklaracijų už 2017 m. laikotarpį neteikė. Taip pat buvo nustatyta, kad 2018 m. UAB „Burvida“ teiktose deklaracijose jokių pajamų negavo, duomenų apie sumokėtus mokesčius nebuvo, finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“ teikti nebuvo. Be visa ko, įmonėje darbuotojų (apdraustųjų) nebuvo, o registruotu buveinės adresu veiklos nevykdė. Prokuratūra 2019 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 02-6-00054-17, remdamasi tuo kas nutarime išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 212 straipsnio 2 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu nutarė: 1) ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00058-14 nutraukti, nesant LRBK 182 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių; 2) pinigines lėšas – 140 528,22 Eur, esančias UAB „Burvida“ (į. k. 304539293, registruotos Lvovo g. 13-12, Vilniuje), AB Šiaulių bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias laikinai apribotos nuosavybės teisės, perduoti valstybės nuosavybėn, perduodant Vilniaus apskrities valstybinei inspekcijai, AB Šiaulių bankas depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Finansinių nusikaltimų tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnus apie priimtą sprendimą pranešti suinteresuotiems asmenims, išaiškinant nutarimo apskundimo tvarką; 4) apie šį nutarimą pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui R. B.. Prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00054-17, minėtos piniginės lėšos įgijo savininko neturinčio turto statusą. Vadovaudamasis prokuratūros 2019-02-21 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00054-17, kuriuo piniginių lėšų saugotoju buvo paskirta VMI prie FM, UAB „Burvida“ 2019-02-27 į VMI prie FM depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas - 140 528,22 Eur. Pinigus VMI prie FM apskaitė Turto perdavimo-priėmimo aktu 2019 m. vasario 28 d. Nr. (28.8-08-4)-330-3235. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnį, bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.58 straipsnio 2 dalį Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 p., be kita ko, nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Taisyklių 35 p. nustatyta, kad jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir panašiai) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai. Nors CK 4.57-4.58 straipsnių tekste pagal jo gramatinę prasmę nurodyta tik viena civilinių teisių objektų rūšis – daiktas, tačiau, taikydama sisteminį, lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus ir atsižvelgdama į tai, kad pinigai visų pirma yra turtas – viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 12 punktas), kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad išdėstytų CK straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, VMI prie FM prieš kreipdamasi į teismą dėl lėšų, esančių depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, pripažinimo bešeimininkėmis ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras: įstatymų nustatyta tvarka įtraukė lėšas, kurių savininkai nebuvo nustatyti, į apskaitą ir po šio veiksmo praėjo daugiau kaip vieneri metai ir šių lėšų savininkai nenustatyti. Pareiškėja būdama kontrolės institucija, vadovaudamasi Taisyklėmis, kreipiasi į teismą prašydama pripažinti bešeimininkiu turtu pinigines lėšas 140 528,22 Eur, saugomas VMI prie FM depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, kurios 2019 m. vasario 28 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4)-330-3235, buvo įtrauktos į VMI prie FM apskaitą. Dėl 140 528,22 Eur piniginių lėšų niekas nei į teismą, nei į VMI prie FM nesikreipė, todėl darytina išvada, jog piniginės lėšos neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jis nežinomas, piniginės lėšos įstatymo nustatyta tvarka buvo įtrauktos į kontrolės institucijos - VMI prie FM apskaitą, todėl laikytina, kad yra visi pagrindai pinigines lėšas, pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00054-17 buvo pradėtas dėl galimos sukčiavimo nusikalstamos veikos pagal BK 182 str. 2 d. dėl UAB „Burvida“, į. k. 304539293, banko sąskaitose vykdytų neįprastų finansinių operacijų 2017 m. laikotarpiu. Tyrimo metu UAB „Burvida“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 140 528,22 Eur prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Burvida“ Juridinių asmenų registre registruota 2017-05-31. 2017-06-05 UAB „Burvida“ akcijas įsigijo Prancūzijos pilietis Z. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Z. Z. imonės akcijas įsigijo iš UAB Vilniaus teisininkų biuro, teikiančio įmonių steigimo ir pardavimo paslaugas, kuriam atstovavo N. R.. Bendrovė 2017 m. ūkinės veiklos nevykdė, nebuvo registruota PVM mokėtoja, mokesčių deklaracijų už 2017 m. laikotarpį neteikė, už 2018 m. pateiktoje deklaracijose jokių pajamų nenurodoma, duomenų apie mokėtus mokesčius nėra, finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Įmonėje įdarbintų asmenų nėra. Įmonės buveinė registruota Lvovo g. 13-12, Vilniuje, tačiau įmonė veiklos ten nevykdė. Šiuo adresu yra butas, kuris nuosavybės teise priklauso įmonės steigėjui N. R.. 2017-06-02 UAB „Burvida“ vardu AB Šiaulių banke įmonės steigėjas N. R. sudarė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo sutartį. 2017-06-06 AB Šiaulių banke Z. Z. sudarė internetinės bankininkystės sutartį ir tapo UAB „Burvida“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju. 2017-06-06 Z. Z. buvo išduota mokėjimo kortelė „Debit Mastercard Business“ Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Nors UAB „Burvida“ veiklos nevykdė, tačiau nustatyta, kad UAB „Burvida“ 2017 m. gavo pajamas iš abejotinos reputacijos Prancūzijoje ir Čekijoje registruotų bendrovių: AGENCE DEMO SECURITE, ASI, ASE (AGENCE DE SERVICEA AUX ENTERPRISES) ir FORMACORP S.R.O. Po to sekė nestandartiniai pinigų išgryninimai Prancūzijoje iš UAB „Burvida“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). AB Šiaulių bankui suabejojus bankinių operacijų teisėtumu, UAB „Burvida“ jam pateikė dalį pajamų pagrindžiančią UAB „Burvida“ sąskaitą faktūrą Nr. 1000211, kurioje nurodytas pirkėjas – bendrovė AGENCE DEMO SECURITE ir jos perkamos prekės: programinė įranga, spausdinimo įranga, kompiuterių dalys už 65 550,75 Eur sumą. Tačiau duomenų, patvirtinančių, jog prekės iš tikrųjų buvo parduotos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš bendrovės AGENCE DEMO SECURITE į UAB „Burvida“ sąskaitą buvo gauta gerokai didesnė suma, nei nurodyta kaip buvusi sumokėta, – 167 961,50 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nei Z. Z., nei kitų minėtų bendrovių atstovai į Tarnybos tyrėjus, atliekančius ikiteisminį tyrimą, ir į prokurorą, kontroliuojantį tyrimą, nesikreipė, parodymų nedavė, nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo neskundė ir jų panaikinti neprašė. Tarnyba Prancūzijos teisėsaugai 2018-03-16 ir 2018-05-21 išsiuntė Europos tyrimo orderį, kuriuo buvo prašoma apklausti kaip liudytojus Prancūzijos pilietį UAB „Burvida“ direktorių ir vienintelį akcininką Z. Z. ir bendrovių AGENCE DEMO SECURITE atstovus ir atlikti kitus tyrimo veiksmus. Europos tyrimo orderis neįvykdytas, atsakymas negautas. Minėtos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė UAB „Burvida“ realios veiklos nevykdė ir nevykdo, sandoriai fiktyvūs ir į UAB „Burvida“ sąskaitą gautų lėšų kilmė neaiški, bendrovė nėra lėšų UAB „Burvida“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) tikroji savininkė, o tikrasis savininkas nežinomas. Atlikus visus reikalingus veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00054-17 padaryta išvada, kad nenustatyta, kas yra 140 528,22 Eur, esančių UAB „Burvida“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kokia yra šių piniginių lėšų kilmė, taip pat nesurinkta pakankamai duomenų, kad šios lėšos gautos nusikalstamu būdu. Ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00054-17 nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019-02-21 nutarimu. 140 528,22 Eur lėšos, į kurias buvo laikinai apribota UAB „Burvida“ nuosavybės teisė, nenustačius teisėto šių lėšų savininko, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 5 p., perduoti Pareiškėjai kaip bešeimininkis turtas, po šio perdavimo panaikinti visi ikiteisminio tyrimo metu taikyti laikini UAB „Burvida“ nuosavybės teisės apribojimai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.58 straipsnio 2 dalį Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 p., be kita ko, nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Pinigai yra viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad išdėstytų CK straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00054-17 nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, Pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą dėl 140 528,22 Eur piniginių lėšų, esančių depozitinėje sąskaitoje, pripažinimo bešeimininkėmis ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas teisės aktuose nustatytas procedūras: įstatymų nustatyta tvarka įtraukė lėšas, į apskaitą, po šio veiksmo praėjo daugiau kaip vieni metai ir šių lėšų savininkai nenustatyti. Laikytina, kad yra visi pagrindai pripažinti Pareiškime nurodytas 140 528,22 Eur pinigines lėšas bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn. Dėl 140 528,22 Eur piniginių lėšų perdavimo valstybės nuosavybėn ginčo nėra. Ikiteisminio tyrimo metu ir per įstatymo nustatytą vienų metų laikotarpį po jo nutraukimo niekas į Pareiškėją ar teismą nesikreipė ir grąžinti lėšų neprašė, Nutarimas BPK nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Prašo pareiškimą tenkinti visiškai.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iasis baudžiamojo persekiojimo skyrius atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad FNTT 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. 25/10-1-12-3385 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. vasario 21 d. nutarimą Nr.02-6-00054-17 dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo UAB „Burvida“, juridinio asmens kodas 304539293, atžvilgiu, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ar kita baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Šiuo prokuratūros 2019 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. Nr.02-6-00054-17 nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamojo UAB „Burvida“ atžvilgiu ir įpareigojo 140 528,22 Eur pinigines lėšas esančias UAB „Burvida“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas AB „Šiaulių bankas“, perduoti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Remiantis prokuratūros 2019-02-21 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00054-17, kuriuo piniginių lėšų saugotoju buvo paskirta VMI prie FM, UAB „Burvida“ 2019-02-27 į VMI prie FM depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas - 140 528,22 Eur. Minėtos piniginės lėšos, prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00054-17, įgijo savininko neturinčio turto statusą. Nutarimo vykdymą prokuratūra pavedė FNTT specialiųjų užduočių valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriui. VMI prie FM 2019 m. vasario 28 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4)-330-3235 įtraukė į savo apskaitą prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00054-17 nurodytas 140 528,22 Eur pinigines lėšas. Šios lėšos saugomos VMI prie FM depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių bankas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011). CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.58 straipsnio 2 dalį Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (Žinios, 2004, Nr. 86-3119), (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 3.2 p., be kita ko, nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Taisyklių 35 p. nustatyta, kad jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir panašiai) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.
Nors CK 4.57-4.58 straipsnių tekste pagal jo gramatinę prasmę nurodyta tik viena civilinių teisių objektų rūšis – daiktas, tačiau, taikydama sisteminį, lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus ir atsižvelgdama į tai, kad pinigai visų pirma yra turtas – viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 12 punktas), kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad išdėstytų CK straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėja VMI prie FM prieš kreipdamasi į teismą dėl 140 528,22 Eur lėšų, esančių depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, pripažinimo bešeimininkėmis ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras: įstatymų nustatyta tvarka įtraukė lėšas, kurių savininkai nebuvo nustatyti, į apskaitą ir po šio veiksmo praėjo daugiau kaip vieneri metai ir šių lėšų savininkai nenustatyti. Be to, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog piniginės lėšos neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl laikytina, kad yra visi pagrindai pripažinti nurodytas 140 528,22 Eur lėšas bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185, 536, 537 straipsniai).
Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nėra reikšmingi šioje byloje, nagrinėjant pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 537 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Pripažinti bešeimininkiu turtu pinigus – 140 528,22 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai dvidešimt aštuoni eurai 22 ct), saugomus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių bankas, ir perduoti šį turtą valstybės nuosavybėn.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.