- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- eI3-708-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02948-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- R. Č., A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. G., L. G.
- Advokatai
- Edita Kairiūkštė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Astos Vailionės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Č. ir A. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, tretieji suinteresuoti asmenys – K. G., L. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. Č. ir A. Č. kreipėsi į teismą, prašydami pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. birželio 29 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200629-00073 įvykdymo terminą dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėjų atstovė nurodė, jog pagal 2020 m. birželio 29 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200629-00074 (toliau – Savavališkos statybos aktas) Inspekcija 2020 m. birželio 29 d. surašė pareiškėjams Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-200629-00073 (toliau – Privalomasis nurodymas) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo žemės sklype, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), ir pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 29 d. nugriauti (išardyti) metalinių segmentų tvorą, kurios ilgis apie 30,6 m, aukštis apie 1,95 m, ir sutvarkyti statybvietę.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcija 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. SDPN-20-201217-00095, patenkino pareiškėjų prašymą ir pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. kovo 29 d. Kadangi per suinteresuoto asmens pratęstą terminą pareiškėjai nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių, todėl jiems pasikreipus į teismą dėl šio termino pratęsimo, šis buvo pratęstas dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. eI3-5023-428/2021).
Šalies argumentai
Pareiškime taip pat pažymėjo, jog negavus sutikimo iš bendraturčių, pareiškėjai su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl teisės pripažinimo be bendraturčių sutikimo, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo pagrindu bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13165-1163/2022. Tvoros nugriovimas nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo sukeltų didelę turtinę žalą pareiškėjams tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog bendraturtis nepagrįstai atsisako duoti sutikimą. Nepratęsus termino savavališkos statybos padariniams pašalinti, būtų nugriauta tvora, todėl minėtoje civilinėje byloje priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, jo įvykdymas nebetektų teisinės prasmės.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų savavališka statyba pasireiškė tuo, kad pareiškėjai pastatė tvorą neturėdami bendraturčių sutikimo. Pareiškėjai pripažino padarę administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, kadangi nežinojo, jog yra reikalingas bendraturčio sutikimas, norint apsitverti jiems tenkančią atskirai naudotis žemės sklypo dalį tvora. Pareiškėjai nedelsdami sumokėjo administraciniame nurodyme nurodyto dydžio baudą, taip pat ir nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, taip siekdami įteisinti savavališką statybą. Pareiškėjai kreipėsi į bendraturčius dėl raštiško sutikimo gavimo, jog bendraturčiai sutinka, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame yra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, pareiškėjai galėtų įteisinti pastatytą tvorą, tačiau, bendraturčiams nepagrįstai atsisakius, pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl teisės pripažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų savavališkos statybos įteisinimo procesas užsitęsė dėl bendraturčių sutikimo negavimo ir kad pareiškėjai buvo priversti kreiptis teisminės gynybos, kurios proceso trukmei pareiškėjai negali daryti įtakos, todėl nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis jiems privalomuosius nurodymus įvykdyti nustatytais terminais.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo (ir yra) nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams bei K. G. ir L. G., todėl tvoros statybai supaprastintas statybos projektas bei leidimas statyti naują statinį buvo privalomi. Pareiškėjai pirmiau minėtų dokumentų neturėjo. Todėl pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis buvo privalomas, buvo draudžiama, o, vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 72 dalimi, tvoros statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento buvo laikoma savavališka statyba.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų, t. y. pareiškėjų, ieškinį atsakovams – žemės sklypo bendraturčiams L. G. ir K. G. dėl teisės pripažinimo, kuriuo pareiškėjai reikalauja pripažinti teisę be bendraturčio L. G. ir bendraturtės K. G. sutikimo pagal projektuotojo S. M., KPD atestato Nr. 3994, parengtą I grupės nesudėtingojo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektą įteisinti savavališką statybą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre. Todėl pareiškėjai, atsižvelgdami į pirmiau paminėtą aplinkybę ir remdamiesi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, teismo prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjai surašiusi privalomąjį nurodymą už savavališką statybą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo terminas neturi pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl prašomas pratęsti terminas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytus savavališkos statybos padarinių šalinimo terminus ir tik Teismui pripažinus, kad pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, taip pat turėtų būti vertinama ir tai, ar pareiškėjų prašomas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminas laikytinas protingu, pagrįstu bei užtikrinančiu savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą.
Suinteresuoti asmenys L. G. ir K. G. atsiliepime prašo pareiškėjų prašymo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėjai į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus kreipėsi su pirminiu ieškiniu, pareikštu atsakovams L. G. ir K. G., kuriuo prašė pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo S. M. parengtą pirmos grupės nesudėtingo statinio – tvoros, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos projektą įteisinti savavališką statybą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tvorai įregistruoti. Pareiškėjai į minėtą bylą 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė patikslintą ieškinį ir suformulavo naujus reikalavimus – pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo S. M. parengtą pirmos grupės nesudėtingo statinio – tvoros, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat į bylą pateikė naują projektą, kuriuo nebesiekiama įteisinti esamo tvoros, o siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą absoliučiai naujos tvoros įrengimui.
Taigi, pareiškėjai pateikė naują projektuotojo S. M. parengtą tvoros statybos projektą, kuriuo yra nurodoma, jog „projekto esmė – panaikinti statytojo savavališkai atliktus darbus statybą leidžiančio dokumento gavimui, legaliam tvoros įrengimui.“, „Projekte naikinami esantys pastatytos tvoros elementai. Panaikinamos vielinės tinklinės tvoros“. Šiuo projektu pareiškėjai nebesiekia įteisinti esamos tvoros, o siekia ją nugriauti, taip pat savavališkai įrengto statinio nugriovimui, pašalinimui, statybos leidimas nėra reikalingas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Teismų praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą pratęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nebesiekia įteisinti savavališkai įrengto tvoros. Iškeltoje civilinėje byloje ketinimo įteisinti esamos tvoros, pareiškėjai atsisakė dar 2021 m. lapkričio 25 d., pateikę patikslintą ieškinį ir suformulavo naujus reikalavimus pagal naują projektą, kuriuo siekiama nugriauti esamą tvorą ir įrengti kitokią tvorą, kitoje vietoje, kitų konstrukcijų. Todėl iškelta civilinė byla neturi jokios reikšmės privalomojo nurodymo įvykdymui ir nesudaro pagrindo pratęsti prašomo termino.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, siekdami įgyvendinti Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintą teisę – pratęsti nustatyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.
Bylos duomenys patvirtina, jog Inspekcija 2020 m. gegužės 28 d. gavo skundą dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2020 m. birželio 5 d. atliko patikrinimą bei vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, STR 1.05.01:2017 130 ir 138 punktais, pareiškėjams 2020 m. birželio 29 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200629-00074 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200629-00072, kuriuo iš pareiškėjų pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti (išardyti) metalinių segmentų tvorą žemės sklype, adresu – (duomenys neskelbtini), (schema pridėta prie savavališkos statybos akto) ilgis apie 30,6 m, aukštis apie 1,95 m ir sutvarkyti statybvietę.
Inspekcijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. SDPN-20-201217-00095, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-5023-428/2021, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo (iki 2022 m. lapkričio 19 d.).
Minėtos įstatymo nuostatos leidžia teigti, jog nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai savo prašymą grindžia tuo, jog jie siekia surinkti visus reikiamus dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl bendraturčių L. G. ir K. G. nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą statybai, pareiškėjai iki šiol reikiamų dokumentų nesurinko ir statybą leidžiančio dokumento negavo, dėl ko yra nagrinėjamas civilinis ginčas teisme. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13165-1163/2022 dėl teisės pripažinimo be bendraturčių sutikimo. Šioje byloje ieškovų procesiniu statusu dalyvauja pareiškėjai R. Č. ir A. Č.. Minėtoje byloje teismas 2022 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Bendraturčiams L. G. ir K. G. nesutinkant su teismo sprendimu, šie jį apskundė, dėl ko Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas. Šios administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai pateikė į bylą rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog pareiškėjai, siekdami apginti savo pažeistas teises, kreipėsi su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Šiuo metu Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teisės taikymo ir aiškinimo aspektu yra nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, matyti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, pareiškėjų pateiktas kasacinis skundas buvo priimtinas nagrinėti kasacine tvarka. Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad procedūros užsitęsė ir jų trukmei pareiškėjai negali daryti įtakos, todėl priežastys pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą yra pripažintinos svarbiomis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, numatytų minėto 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį ar su statybos įteisinimu susijusį kitokį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta šiame įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.
Kaip pirmiau minėta, pareiškėjams padavus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šį skundą priėmus, artimiausias teismo posėdis šioje civilinėje byloje numatytas 2023 m. lapkričio 15 d. (civilinės bylos Nr. e3K-3-320-701/2023). Nepaisant to, jog teismų praktikoje nurodyta, jog kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau CPK 363 straipsnis suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Taigi, išlieka teorinė galimybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų kasacinį skundą, gali priimti pareiškėjams palankų galutinį sprendimą, kuris, iš esmės, pakeistų šiuo metu galiojančio apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmę.
Kadangi minėtos civilinės bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme nėra baigtas, todėl, teismo vertinimu, nepratęsus pareiškėjams nustatyto termino dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, šiems nebeliks galimybės įgyvendinti teisės aktų suteiktos teisės įteisinti savavališką statybą. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjams savavališkos statybos įteisinimo procedūrų nustatytu terminu nepavyko užbaigti dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – besitęsiančio teisminio proceso, kurio lemti pareiškėjai neturi objektyvios galimybės.
Kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėjai siekia įteisinti savavališką statybą. Byloje esantys jau minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai aktyviais veiksmais siekia gauti specialiąsias sąlygas. Pareiškėjai buvo aktyvūs bei šalindami Inspekcijos reikalavime nurodytus trūkumus pradėjo procedūras, siekdami įteisinti savavališką tvoros statybą. Taigi, pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami įvykdyti visas būtinas procedūras savavališkai statybai įteisinti, tačiau iki nustatyto termino neturėjo realios galimybės užbaigti pradėtų savavališkos statybos įteisinimo procedūrų dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių. Teismo nuomone, pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra susijusios su teisminių procedūrų įgyvendinimu, kurių trukmei pareiškėjai negali daryti įtakos, tačiau jie aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti objektyvūs įrodymai, teismo nuomone, sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą pareiškėjų nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir, atsižvelgus į vykstančias procedūras, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjams pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, o remiantis ABTĮ 98 straipsnio 3 dalimi, teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad pareiškėjams privalomo nurodymo įvykdymo terminas dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, būtų neproporcingas ir neužtikrintų tinkamo teisių įgyvendinimo, kadangi terminas, kurio prašo pareiškėjai būtų neapibrėžtas ir netikslus, o laikotarpis privalomajam nurodymui įvykdyti galėtų užsitęsti.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas dvylikai mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatitiktų Priežiūros įstatymo tikslų ir sudarytų galimybę nevykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų tiksliai neapibrėžtą laikotarpį. Todėl, įvertindamas bylos faktines aplinkybes, teismas pareiškėjų prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą tenkina iš dalies ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas dvylikai mėnesių nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2024 m. lapkričio 14 d. įskaitytinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pratęsti pareiškėjams R. Č. ir A. Č. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 29 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200629-00073 įvykdymo terminą 12 (dvylikai) mėnesių, skaičiuojant nuo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo dienos, t. y. iki 2024 m. lapkričio 14 d. įskaitytinai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.