- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- eI3-5023-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00639-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. Č., R. Č.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, K. G., L. G., Valstybinė teritorijų planavimo is statybos inspekcija prie AM
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. G., L. G. ir jų atstovui advokato padėjėjui L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Č. ir R. Č. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, K. G., L. G. dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu ir patikslintu prašymu ir prašė pratęsti nustatytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN-20-200629-00073 pagal savavališkos statybos aktą, įpareigojantį pareiškėją nugriauti (išardyti) metalinių segmentų tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (schema pridėta prie savavališkos statybos akto), kurios ilgis apie 30,6 m, aukštis apie 1,95 m, ir sutvarkyti statybvietę, ir pratęstą iki 2021 m. kovo 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimu Nr. SDPN-20-201217-00095 įvykdymo terminą dvylikai (12) mėnesių, skaičiuojant nuo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-5023-428/2021 įsiteisėjimo.
Pareiškėjai prašyme ir patikslintame prašyme nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. birželio 29 d. surašė pareiškėjai A. Č. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200629-00073 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), t. y. nugriauti (išardyti) statinį – metalinių segmentų tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini) , kurios ilgis apie 30,6 m, aukštis apie 1,95 m, ir sutvarkyti statybvietę iki 2020 m. gruodžio 29 d. Inspekcija 2020 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. SDPN-20-201217-00095 dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo iki 2021 m. kovo 29 d., tačiau iki šio termino pabaigos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nesuspės išnagrinėti civilinės bylos Nr. e2-3243-886/2021 dėl teisės pripažinimo, kurioje pareiškėjai siekia įteisinti savavališką statybą be bendraturčio sutikimo. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-3243-886/2021 sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų teisės įteisinti savavališką statybą pagal parengtą projektą pripažinimo, neturint bendraturčio sutikimo, todėl tvoros nugriovimas nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo sukeltų didelę turtinę žalą pareiškėjams tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog bendraturtis nepagrįstai atsisako duoti sutikimą. Nepratęsus termino savavališkos statybos padariniams pašalinti būtų nugriauta tvora, todėl, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams civilinėje byloje Nr. e2-3243-886/2021 priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, jo įvykdymas nebetektų teisinės prasmės.
Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnyje. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui atsiranda pagrindas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų siekiant gauti kitus reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų savavališka statyba pasireiškė tuo, kad pareiškėjai pastatė tvorą neturėdami bendraturčių sutikimo. Pareiškėjai pripažino padarę administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, kadangi nežinojo, jog yra reikalingas bendraturčio sutikimas, norint apsitverti jiems tenkančią atskirai naudotis žemės sklypo dalį tvora, dėl to nedelsdami sumokėjo administraciniame nurodyme nurodyto dydžio baudą, sumokėjo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir siekia įteisinti savavališką statybą. Pareiškėjai kreipėsi į bendraturčius dėl raštiško sutikimo gavimo, jog bendraturčiai sutinka, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame yra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, pareiškėjai galėtų įteisinti pastatytą tvorą, tačiau, bendraturčiams nepagrįstai atsisakius, kreipėsi į teismą dėl teisės pripažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų savavališkos statybos įteisinimo procesas užsitęsė dėl bendraturčių sutikimo negavimo ir kad pareiškėjai buvo priversti kreiptis teisminės gynybos, kurios proceso trukmei pareiškėjai negali daryti įtakos, todėl nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis jiems privalomuosius nurodymus įvykdyti nustatytais terminais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Inspekcija 2020 m. gegužės 28 d. gavo skundą dėl galbūt savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) . Patikrinimo metu nustatyta, jog dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , priklausančio nuosavybės teise A. Č., aptverta metalinių konstrukcijų tvora (metaliniai stulpeliai ir segmentai) ant betoninių pamatėlių. Betoninio pamato aukštis apie 0,20 m, pačios tvoros su pamatėliais apie 1,95 m. Tvoroje įrengti įvažiavimo ir įėjimo vartai. Bendras tvoros ilgis apie 30,6 m. Patikrinimo metu buvo surašytas 2020 m. birželio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-970-(15.2) (toliau – ir Patikrinimo aktas).
Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir to paties straipsnio 2 dalies 1 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – konsoliduotas reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. liepos 28 d.), 130 bei 138 punktais, 2020 m. birželio 29 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200629-00074 ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti (išardyti) metalinių segmentų tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (schema pridėta prie savavališkos statybos akto), kurios ilgis apie 30,6 m, aukštis apie 1,95 m, ir sutvarkyti statybvietę.
Inspekcija, 2020 m. gruodžio 16 d. gavusi 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą „Dėl termino pratęsimo“, kuriuo pareiškėja prašė pratęsti administraciniu nurodymu nustatytą terminą dėl renkamų dokumentų savavališkai statybai įteisinti, 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. SDPN-20-201217-00095 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021 m. kovo 29 d.
Pažymėjo, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) , pastatyta apie 1,95 m aukščio metalinė segmentinė tvora su gelžbetoniniais borteliais (toliau – ir tvora) buvo priskiriama I grupės nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 15 d.), 3 lentelės 3.1 papunktį, kuriame buvo numatyta, jog įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis – iki 2,0 m, priskiriami I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai.
Pagal savavališkos statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktą, supaprastintas statybos projektas turėjo būti rengiamas naujo nesudėtingojo statinio statybai. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentavo, jog nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo (ir yra) nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (V skyrius, pirmasis skirsnis) (2009 m. gruodžio 1 d. vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-1313, 2012 m. vasario 28 d. vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-1750, 2014 m. spalio 8 d. vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-SK-229, 2016 m. spalio 17 d. vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-SK-229/1, 2017 m. vasario 13 d. vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-SK-229/2, 2017 m. birželio 19 d. vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-SK-229/3), nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams bei K. G. ir L. G., todėl tvoros statybai supaprastintas statybos projektas bei leidimas statyti naują statinį buvo privalomi. Pareiškėjai pirmiau minėtų dokumentų neturėjo. Todėl pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis buvo privalomas, buvo draudžiama, o, vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 72 dalimi, tvoros statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento buvo laikoma savavališka statyba.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3243-886/2021 pagal ieškovų, t. y. pareiškėjų, ieškinį atsakovams – žemės sklypo bendraturčiams L. G. ir K. G. dėl teisės pripažinimo, kuriuo pareiškėjai reikalauja pripažinti teisę be bendraturčio L. G. ir bendraturtės K. G. sutikimo pagal projektuotojo S. M., KPD atestato Nr. 3994, parengtą I grupės nesudėtingojo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini) , statybos projektą įteisinti savavališką statybą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre. Todėl pareiškėjai, atsižvelgdami į pirmiau paminėtą aplinkybę ir remdamiesi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, teismo prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu, Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Inspekcija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, mano, jog pareiškėjų prašomas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra išimtinai susijęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos galutiniu rezultatu.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. G. bei L. G.. Atitinkamai, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą, žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, yra vienas iš privalomų dokumentų, pateikiamų statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Pareiškėjų prašymo patenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys K. G. ir L. G. atsiliepime nurodė bei jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog įstatymų leidėjas suteikė teismui, sprendžiančiam klausimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, diskrecijos teisę, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas sąlygas, suteikti galimybę savavališką statybą atlikusiam statytojui ją įteisinti, tačiau tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiančius dokumentus (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2235-345/2012).
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai neturi objektyvių galimybių gauti statybą leidžiančius dokumentus nustatytai savavališkai statybai įteisinti. A. S. V. 2020 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 33 (toliau – Protokolas) užfiksuota, kad A. Č. ir R. Č. tvora su vartais bei varteliais žemės sklype yra pastatyta ant bendraturčių žemės sklypo ribos – ant Naudojimosi tvarkos plane taškų, pažymėtų Nr. 4, 5 ir 7, pastatyti tvoros stulpai.
Pareiškėjai siekia įteisinti savavališką statybą projektuotojo S. M., KPD atestato Nr. 3994, parengtu I grupės nesudėtingo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini) (žemės sklype unikalus Nr. 4400-3693-5636), statybos projektu. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte sąmoningai nėra nurodyti tvoros ilgiai. Tvoros bendras ilgis Privalomajame nurodyme nurodytas 30,60 metro, o remiantis Naudojimosi tvarkos planu tvoros bendras ilgis turėtų būti 28,68 metro, taigi matyti apie 2 metrų neatitiktis, tvora faktiškai yra didesnio perimetro, nei nurodoma.
Nurodytoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3243-886/2021 net ir priėmus pareiškėjams palankų sprendimą ir pareiškėjams gavus bendraturčių sutikimą, tvoros ir vartų projektui turėtų pritarti ir valstybės institucijos, tarp jų ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Suinteresuoti asmenys kreipėsi 2021 m. vasario 23 d. į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos su prašymu pateikti nuomonę, ar žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , dalyje savavališkai įrengta pagal projektuotojo S. M. parengtą projektą tvora nedarko Kauno miesto istorinės dalies Naujamiesčio (kodas 22149) vientisumo, autentiškumo ir istoriškumo.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. (1.29-KE)2K-869 išaiškino, jog tvoros statyba buvusios istorinės posesijos viduje skaido ją į dalis, dėl šios priežasties jos statybai prieštaraujama, nes tai pažeidžia Naujamiesčio vertingąją savybę – vietovės plano struktūros valdos (posesijos) – istorinių sklypų ribas. Pritarti sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje savavališkai įrengtos tvoros įteisinimui nėra pagrindo, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio 6 dalimi, už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalies 6 punkte, 3 dalies 2 punkto b papunktyje, 4 dalyje ir 5 dalies 2 punkte nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) jų vertingąsias savybes bei nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą.
Taigi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų pareiškimo dėl termino pratęsimo, nes jis nesukels pareiškėjams jų siekiamų teisinių padarinių, nėra objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjai galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, siekdami įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintą teisę – pratęsti nustatyto privalomojo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.
Bylos duomenys patvirtina, jog Inspekcija pareiškėjai A. Č. 2020 m. birželio 29 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200629-00074 ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti (išardyti) metalinių segmentų tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (schema pridėta prie savavališkos statybos akto), kurios ilgis apie 30,6 m, aukštis apie 1,95 m, ir sutvarkyti statybvietę.
Taigi, byloje ginčo nėra, jog pareiškėja pastatė nesudėtingą inžinerinį statinį – tvorą – žemės sklype, kuris patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, neturėdama supaprastinto statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypas, kuriame yra pastatytas savavališkas I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys – tvora, bendrosios nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. G. bei L. G., todėl statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, yra būtinas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas.
Pažymėtina, jog pareiškėjai, žemės sklypo bendraturčiams – tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. G. ir L. G. nesutinkant duoti sutikimo dėl tvoros statybos, kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu dėl teisės pripažinimo, kuriuo pareiškėjai reikalauja pripažinti teisę be bendraturčio L. G. ir bendraturtės K. G. sutikimo pagal projektuotojo S. M., KPD atestato Nr. 3994, parengtą I grupės nesudėtingojo statinio – tvoros (duomenys neskelbtini) , statybos projektą įteisinti savavališką statybą, atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre.
Bylos duomenys patvirtina, jog pagal pareiškėjų pirmiau minėtą civilinį ieškinį dėl teisės pripažinimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose užvesta civilinė byla Nr. e2-3243-886/2021, kurioje teismo sprendimas dar nepriimtas ir byla nėra išnagrinėta.
Taigi, iki civilinės bylos Nr. e2-3243-886/2021 išnagrinėjimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ir sprendimo priėmimo minėtoje civilinėje byloje spręsti dėl tvoros įrengimo be bendraturčių sutikimo galimybės nėra.
Pažymėtina, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti valstybės institucijų operatyvumą ir reagavimą laiku, statybos patikrinimo metu nustatant teisės aktų ar statinio projekto sprendinių, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas teisminę praktiką dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytų terminų taikymo, yra konstatavęs, jog paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (žr., pvz., 2017 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-898-502/2021 ir kt.).
Bylos duomenys patvirtino, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcija 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. SDPN-20-201217-00095 pratęsė iki 2021 m. kovo 29 d. Pareiškėjai siekdami nustatyta tvarka įteisinti neteisėtą tvoros statybą 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu dėl teisės pripažinimo be bendraturčių L. G. ir K. G. sutikimo įteisinti savavališką statybą, būtent civilinėje byloje bus sprendžiama ir vertinama dėl neteisėtai pastatytos tvoros įteisinimo be bendraturčių sutikimo.
Įvertinęs nurodytą aplinkybę, teismas sprendžia, jog pareiškėjai buvo aktyvūs bei šalindami Inspekcijos reikalavime nurodytus trūkumus pradėjo procedūras siekdami įteisinti savavališką tvoros statybą, tačiau dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių nurodytais terminais savavališkos statybos padarinių pašalinti neturėjo galimybės, nes civilinė byla Nr. e2-3243-886/2021 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nėra išnagrinėta (posėdis paskirtas 2021 m. rugsėjo 27 d. 10.00 val.).
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl objektyvių aplinkybių neturėjo realios galimybės įteisinti savavališkai pastatyto statinio – tvoros, nes atsirado objektyvių kliūčių, t. y. žemės sklypo bendraturčiai nedavė sutikimo, susijusio su pareiškėjų teisės įgyvendinimu, ir dėl to pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl teisės pripažinimo be bendraturčių L. G. ir K. G. sutikimo įteisinti savavališką statybą. Kadangi civilinė byla Nr. e2-3243-886/2021 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nėra išnagrinėta, todėl manytina, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjų nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis bei pratęsti pareiškėjams terminą dvylikai mėnesių įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, jog Privalomojo nurodymo termino pratęsimas dvylikai mėnesių yra optimalus, nustatytas įvertinus teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo ir galimos apeliacijos terminus bei statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras, kurios nėra greitos.
Pareiškėjai pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato ir advokato padėjėjo teikiamomis teisinėmis paslaugomis byloje, priteisimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiuo atveju, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas iš esmės, o šios bylos nagrinėjimas apsiribojo tik termino pratęsimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra nurodęs, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas privalomojo nurodymo vykdymą pratęsti ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui gali tik teismas. Pareiškėjai, siekdami pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, naudojosi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta procedūra ir kreipėsi į teismą. Teismui patenkinus jų prašymą, nei Inspekcija, nei kiti suinteresuoti asmenys negali būti laikomi pralaimėjusiomis proceso šalimis, todėl taikyti taisyklę „pralaimėjęs moka“ nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-958-624/2015).
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, pareiškėjų prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų prašymą patenkinti visiškai.
Pratęsti nustatytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN-20-200629-00073 pagal savavališkos statybos aktą, įpareigojantį ieškovę nugriauti (išardyti) metalinių segmentų tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini) , kurios ilgis apie 30,6 m, aukštis apie 1,95 m, ir sutvarkyti statybvietę, ir pratęstą iki 2021 m. kovo 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimu Nr. SDPN-20-201217-00095 įvykdymo terminą dvylikai (12) mėnesių, skaičiuojant nuo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-5023-428/2021 įsiteisėjimo.
Netenkinti pareiškėjų A. Č. ir R. Č. prašymo dėl išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.