Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos S. L. atstovės Magdalenos Morkūnienės skundu atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas prašymo priėmimo kausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skunde nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė į 0.38 ha žemės sklypą Šilutės rajone. Su minimu sprendimu pareiškėja nesutiko ir kreipėsi dėl šio sprendimo panaikinimo administracine tvarka. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2.1-129-(1.14) atsakydama į pareiškėjos prašymą panaikinti minimą sprendimą administracine tvarka, pranešė, kad jis priimtas remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gegužės 9 d. išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 55/4789 pagrindu, kuri buvo parengta ir persiųsta į Šilutės rajono Švėkšnos seniūniją. Kadangi minima išvada yra parengta ir persiųsta į Šilutės rajono Švėkšnos seniūniją pažeidžiant nustatytą tvarką, kas buvo konstatuota ir 2008 m. sausio 07 d. Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2007/5-1470, todėl ši išvada turi būti panaikinta.

- Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gegužės 09 d. išvadą Nr. 55/4789 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

Pareiškėjos atstovė skunde nurodo, kad apie ginčijamą administracinį aktą pareiškėja sužinojo 2007 m. kovo 29 d., gavusi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą Nr. 2.1-129(1.14), kuriuo atsakant į jos prašymą dėl 2006 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo administracine tvarka, nurodyta, jog 2006 m. vasario 28 d. sprendimas priimtas remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gegužės 9 d. išvada Nr. 55/4789. Šios aplinkybės dėl akto sužinojimo momento analogiškai nurodomos 2007 m. balandžio 20 d. teismui pateiktame skunde dėl 2006 m. vasario 28 d. Klaipėdos AVA sprendimo Nr. 33-10135 panaikinimo (administracinė byla Nr. I-2170-243/2007) ir 2007 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui įteiktame skunde (administracinė byla Nr. I-2219-583/2007). 2007 m. lapkričio 21 d. skundu pareiškėja dėl 2003 m. gegužės 09 d. Klaipėdos AVA išvados Nr. 55/4789 ir 2006 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 33-10135 teisėtumo kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, kuriai taip pat nurodo, kad apie ginčijamą išvadą sužinojo gavusi atsakovo 2007 m. kovo 29 d. raštą Nr. 2.1.129-(1.14). Minimame skunde pareiškėja ne tik nurodo ginčijamų aktų datas, bet cituoja ir jų turinį, bei teisinio reguliavimo pažeidimus juos priimant. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad šių aktų turinys pareiškėjai detaliai buvo žinomas ir tai patvirtina skundo turinys.

2008 m. sausio 07 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius surašė pažymą Nr. 4D-2007/5-1470, kurios II-III skyriuose “Tyrimas, tyrimo išvados“ išsamiai išanalizuotas 2003 m. gegužės 09 d. išvados Nr. 55/4789 turinys ir pateiktas teisinis vertinimas dėl šio akto formos ir turinio. Pareiškėjos atstovė nurodo, kad po Seimo kontrolieriaus išvadų 2008 m. sausio 24 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininką prašydama administracine tvarka panaikinti 2006 m. vasario 28 d. Klaipėdos AVA sprendimą Nr. 33-10135, tačiau 2008 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 2.1-193-(1.14) pateiktu atsakymu atsisakyta patenkinti prašymą

Taigi, kaip nustatyta iš aukščiau aptartų įrodymų, pareiškėja pati nurodo, kad apie ginčijamą 2003 m. gegužės 09 d. administracinį aktą sužinojo 2007 m. kovo 29 d., kai Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. 2.1-129(1.14) atsakė į jos užklausimą. Tai, kad pareiškėjai buvo žinomas ginčijamo akto turinys patvirtina ir jos skundas Seimo kontrolierių įstaigai. Šias aplinkybes patvirtina ne tik su skundu pateiktieji įrodymai, bet ir administracinėse bylose Nr. I-2170-243/2007 ir I-2219-583/2007 esantys duomenys. Iš to seka, kad pareiškėjai dar 2007 m. kovo mėnesį jau buvo žinoma apie ginčijamą administracinį aktą ir jo turinį. Net ir pripažinus, kad ginčijamo akto turinys ar kitos reikšmingos aplinkybės susijusios su pareiškėjos apsisprendimu kreiptis ginčijant minimą administracinį aktą tapo žinomos Seimo kontrolieriui atlikus tyrimą, akivaizdu, kad jos turėjo paaiškėti ne vėliau kaip 2008 m. sausio 24 d. kai pareiškėja pateikė prašymą Klaipėdos AVA ir šiame prašyme jau yra cituojamos Seimo kontrolieriaus išvados. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminas skundui dėl šio akto panaikinimo, paduoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, jog skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-8-514-2004, Administracinių teismų praktika. Nr.6. p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 6 punktas).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjos atstovė teismui neteikia prašymo dėl termino kreiptis skundu dėl administracinio akto panaikinimo atnaujinimo, nenurodo skundo padavimo praleidimo priežasčių, todėl skundą atsisakoma priimti.

Teisinio vertinimo skaičiuojant skundo padavimo termino eigos pradžią nekeičia ir ta aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi skundu į Seimo kontrolierių įstaigą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Tai, kad pareiškėja galbūt siekė pašalinti pažeidimą kitais būdais, nesudaro pagrindo skaičiuoti skundo padavimo termino nuo Seimo kontrolieriaus išvadų gavimo dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, nėra svarbi priežastis terminą skaičiuoti kitaip, nei tai numato ABTĮ 33 straipsnio nuostatos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-263/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(10)-1098/2006; AS(8) – 339/2007, AS8-630/2007; A16-932/2007 ir kt.).

Iš aukščiau aptartų aplinkybių ir viseto rašytinių įrodymų, galima konstatuoti, kad pareiškėja praleido terminą, numatytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje kreiptis teisminės gynybos ir šio termino neprašo atnaujinti, todėl pareiškėjos atstovės skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalimi 8 punktu atsisakytina priimti.

Ši teismo nutartis pareiškėjai neužkerta kelio pasinaudoti galimybe, numatyta ABTĮ 34 straipsnyje, teikiant teismui skundą bei kartu tekiant prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

pareiškėjos S. L. atstovės Magdalenos Morkūnienės skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus nutarčiai prašymą su priedais grąžinti pareiškėjos atstovei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.