- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1439-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30075-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. L., Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas
- Pareiškėjas
- J. G., J. L., D. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-35991-930/2020 pagal pareiškėjų J. L. ir D. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. G. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-35991-930/2020 pagal pareiškėjų J. L. ir D. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, dalyje dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punkto.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. L. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymą atmesti.
3. Nurodė, kad šalių bendru sutarimu vaikų priežiūros laiką dalinosi per pusę ir vaikų priežiūros kaštus (įskaičiuojant pragyvenimą, maistą, rūbus, mokymosi priemones, žaislus, atostogas ir kitas vaikams reikiamas išlaidas) kiekvienas pasilikdavo sau. Visus papildomus kaštus, susijusius su vaikų išlaikymu, su kuriais abu sutiko, dalinosi per pusę. Jei buvo kaštai, kuriais dalintis kita šalis nenori, padengdavo viena iš šalių. Pažymėjo, kad formaliai suinteresuotas asmuo nemokėjo kiekvienam vaikui po 220,00 Eur per mėnesį, pinigus sumokėdamas į ieškovės sąskaitą (kaip šalys ir buvo sutarę santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje). Suinteresuotas asmuo teikdavo išlaikymą vaikams kitaip – taip kaip šalys buvo naujai sutarę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjos J. G. prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Išdavė vykdomąjį raštą dėl 2020 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimu patvirtintos tarp pareiškėjų J. L. (iki santuokos – G.) ir D. L. sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3.; 2.4. punktų, numatančių, kad: „Šalių nepilnametės dukters J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo teismo sprendimo, patvirtinančio šią Sutartį, priėmimo dienos, iki kol kiekvienam iš jų sukaks po 18 (aštuoniolika) metų, D. L. moka kiekvienam vaikui po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį, pinigus sumokėdamas iki paskutinės einamojo mėnesio dienos J. L. į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Citadele banke. 2.4. Vaikų išlaikymui skirtus pinigus J. L. tvarko uzufrukto teise (naudoja išimtinai vaikų interesams).“
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių teismo patvirtintos sutarties 2.3. punktas numato, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo teismo sprendimo, patvirtinančio šią sutartį, priėmimo dienos, iki kol kiekvienam iš jų sukaks po 18 (aštuoniolika) metų, D. L. moka kiekvienam vaikui po 220,00 Eur per mėnesį, pinigus sumokėdamas iki paskutinės einamojo mėnesio dienos J. L. į jos asmeninę sąskaitą. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime pripažįsta, kad nemokėjo kiekvienam vaikui po 220,00 Eur per mėnesį, pinigus sumokėdamas į ieškovės sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi suinteresuotas asmuo privalėjo mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui po 220 Eur, tačiau to nedarė, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, yra įsiteisėjęs, galiojantis, todėl yra vykdytinas dokumentas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas dėl šalių sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo D. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šalims pradėjus gyventi skyrium, jų bendru sutarimu vaikų priežiūros laiką šalys dalinosi per pusę (šalių suderintas grafikas yra pateiktas teismui) ir vaikų priežiūros kaštus (įskaičiuojant pragyvenimą, maistą, rūbus, mokymosi priemones, žaislus, atostogas ir kitas vaikams reikiamas išlaidas) kiekvienas pasilikdavo sau. Visus papildomus kaštus, susijusius su vaikų išlaikymu, su kuriais abu sutiko, dalinosi per pusę. Jei buvo kaštai, kuriais dalintis kita šalis nenori, padengdavo viena iš šalių (pvz., už akrobatiką mokėjo vienas Suinteresuotas asmuo). Vaikų mokykla ir darželis yra šalia pareiškėjos namų (290 m), bet, kai vaikai būdavo pas suinteresuotą asmenį, jis vežiodavo vaikus į ugdymo įstaigas (15-20 km), todėl patirdavo nemenkas išlaidas. Nutraukus santuoką, šeimos lengvasis automobilis liko pareiškėjai, suinteresuotas asmuo vaikus vežiojo į mokyklą kas antrą savaitę kiekvieną mokyklos dieną, naudodamas automobilių dalinimosi kompanijų paslaugomis.
Atsiliepimas
6.2. Suinteresuoto asmens atsiliepime aptarta šalių sutarta tvarka (bendravimo ir išlaikymo teikimo) galiojo beveik 4 metus ir tenkino abi šalis. Apeliantas skirdavo vaikams ženkliai didesnį išlaikymą negu buvo įsipareigojęs teismo patvirtinta sutartimi (byloje yra šį suinteresuoto asmens teiginį patvirtinantys dokumentai), t. y. jo sąskaitų išrašai patvirtinantys pirkinius (drabužiai ir kt.), skirtus vaikams, patvirtinantys vaikų maitinimo apmokėjimą, patvirtinantys vaikų sporto užsiėmimų apmokėjimą, kelionių su vaikais apmokėjimą, pavedimai pareiškėjai, kt.
6.3. Per teismo nustatytą labai trumpą kelių dienų terminą suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės surinkti visų įrodymų, apie tai, kaip jis buvo teikęs išlaikymą vaikams.
6.4. Formaliai suinteresuotas asmuo nemokėjo kiekvienam vaikui po 220,00 Eur per mėnesį, pinigus sumokėdamas į ieškovės sąskaitą (kaip šalys ir buvo sutarę santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje). Suinteresuotas asmuo teikdavo išlaikymą vaikams kitaip, t. y. taip, kaip šalys buvo naujai sutarę. Šalys susitarę, kad vaikų priežiūrą dalijasi po lygiai pagal šalių suderintą grafiką ir kai vaikai yra kartu su suinteresuotu asmeniu, vaikai pilnai yra išlaikomi tik suinteresuoto asmens. Pareiškėja taip pat faktiškai pripažino suinteresuoto asmens tiesiogiai paslaugų tiekėjams mokamas sumas kaip vaikams teikiamo išlaikymo dalį (mokėjimai už vaikų maitinimą mokykloje, būrelius). Kartais pareiškėja prašydavo suinteresuoto asmens dalį jos apmokėtų išlaidų vaikams papildomai padengti. Kartais grąžindavo suinteresuotam asmeniui permokas. Tokio šalių susitarimo buvimo faktą patvirtina svarbi faktinė aplinkybė, kad pareiškėja beveik 4 metus tokia tvarka tenkino ir ji nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo (šalių susirašinėjimas, bendravimo grafikas su vaikais buvo derinimas pareiškėjos iniciatyva (yra bylos medžiagoje).
6.5. Teismas, priimdamas nutartį nevertino tokių svarbių aplinkybių, kad šalys taikiai išsituokė; šalys išsituokę, abiejų šalių sutarimu vėliau pakeitė prieš tai buvusi jų susitarimą dėl išlaikymo vaikams teikimo ir tai šalys tenkino ir jie toliau taikiai gyveno beveik keturis metus; suinteresuotas asmuo vaikams formaliai nemokėjo išlaikymo tokia forma kaip buvo šalių sutarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet de facto mokėjo dvigubai didesnį išlaikymą tokia forma, kokia šalys sutarė vėliau; suinteresuoto asmens veiksmai nepažeidė nepilnamečių vaikų interesų.
6.6. Teismas nenustatė, kad nebūtų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas nepasiaiškino, kodėl atsirado būtinumas išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą. Nepagrįstai vertino išimtinai tik apelianto formalius veiksmus, analizuodamas tik tai, ar apeliantas tinkamai vykdė sutartį. Tuo tarpu teismas turėjo tirti ir nagrinėti pareiškėjos veiksmų pagrįstumą bei teisėtumą.
6.7. Esamoje situacijoje išdavus pareiškėjai vykdomąjį raštą, iš suinteresuoto asmens bus išieškotas arba jis gera valia sumokės išlaikymą vaikams antrą kartą. Taip pat, teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nevertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo, teikdamas išlaikymą vaikams, jau dalinai sumokėjo išlaikymą vaikams pagal „seną susitarimą“ pervesdamas pinigines lėšas į pareiškėjos sąskaitą.
7. Pareiškėja J. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas privalo išsiaiškinti, ar teismo sprendimas, įskaitant ir sprendimą, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, yra vykdomas. Akcentuotina, kad pats apeliantas, tiek teikdama atsiliepimą, tiek teikdamas atskirąjį skundą pripažino, jog 2020 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, o konkrečiai jos 2.3. p. nevykdė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas vykdyti ir turi būti vykdomas.
7.2. Jei šalys iš tiesų būtų sudarę kitą nei tą, kuris patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, susitarimą dėl vaikams skyrium gyvenančio tėvo teiktino išlaikymo formos ar dydžio, toks susitarimas neabejotinai turėtų būti patvirtintas teismo sprendimu. Nesant to, nėra pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusio 2020 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įskaitant ir jo 2.3 p., privalomumo.
7.3. Apelianto prielaidos, kad jis de facto, neva tai, mokėjo dvigubai didesnį išlaikymą, sprendžiant klausimą dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nėra teisiškai reikšmingos. Apeliantas, teikdamas atsikirtimus, turi įrodyti, kad jis nepilnamečiams vaikams teikė išlaikymą tokia forma ir tokiu būdu, koks nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėja šiuo atveju turi įrodyti, kad apeliantas turėjo pareigą teikti konkretų teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Atsakovas pats pripažino, kad minėtos pareigos taip, kaip nustatyta teismo sprendime, nevykdė. Todėl priešingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai paskirstydamas šalims įrodinėjimo naštą tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą;
7.4. Apelianto išsakytos prielaidos, kad jis pagal „seną susitarimą, dalį lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, jau yra pervedęs į pareiškėjos sąskaitą, sprendžiant klausimą dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nėra teisiškai reikšmingos. Duomenis apie apelianto galimai įvykdytą įsiskolinimo dalį nustatys antstolis vykdymo proceso metu. Be to, papildomai akcentuotina, kad apelianto nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis teiktinas išlaikymas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti indeksuotinas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
12. Iš šalių patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio nustatyta, kad šalys 2.3. punktu susitarė, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo teismo sprendimo, patvirtinančio šią sutartį, priėmimo dienos, iki kol kiekvienam iš jų sukaks po 18 (aštuoniolika) metų, D. L. moka kiekvienam vaikui po 220,00 Eur per mėnesį, pinigus sumokėdamas iki paskutinės einamojo mėnesio dienos J. L. į jos asmeninę sąskaitą. Taigi, esant aiškiai nurodytam išlaikymo teikimo būdui ir tvarkai, apeliantui kilo pareiga įrodyti, jog jis tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas ir kaip numatyta teikė išlaikymą. Apeliantas neginčytinų įrodymų, jog kas mėnesį yra pervedęs į pareiškėjos banko sąskaitą vaikų išlaikymui skirtų pinigų, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas neginčija aplinkybės, kad kas mėnesį nepervesdavo pareiškėjai nurodytos lėšų sumos vaiko išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės dėl išlaikymo teikimo vaikams kita forma nėra numatytos teismo patvirtintoje taikos sutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog taikos sutarties sąlygos nėra vykdomos.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daryti teisinės išvados, kad apeliantas yra įvykdęs tinkamai taikos sutarties punktą dėl išlaikymo teikimo neturi pagrindo. Akcentuotina kad ir atskirojo skundo teiginiai patvirtina, kad išlaikymo teikimas nevyksta pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas vykdomojo rašto išdavimui.
14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog šalys buvo susitarusios dėl kitokios bendravimo iš išlaikymo tvarkos, t. y. kad vaikų priežiūrą dalijasi po lygiai ir kai vaikai yra kartu su suinteresuotu asmeniu, vaikai pilnai yra išlaikomi tik suinteresuoto asmens, tokia šalių sutarta tvarka galiojo beveik 4 metus ir tenkino abi šalis. Apeliantas skirdavo vaikams ženkliai didesnį išlaikymą negu buvo formaliai teismo patvirtinta sutartimi įsipareigojęs, mokėjo tiesiogiai paslaugų tiekėjams kaip vaikams teikiamo išlaikymo dalį (mokėjimai už vaikų maitinimą mokykloje, būrelius).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto įvardijamos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo privalo nustatyti, ar vykdoma teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos ir nustačius, kad taikos sutartis ar jos dalis nėra vykdoma išduoda vykdomąją raštą. Apelianto pateikti duomenys, jog jis apmoka vaikų keliones, baseino ar kitas pramogas, kartais moka už ugdymą nors ir susiję su vaikų poreikių tenkinimu, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog teikiamas išlaikymas yra pakankamas ir juolab nepatvirtina tinkamo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos sutarties 2.3 punkto vykdymo. Pabrėžtina, kad išlaikymo lėšos yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tačiau jomis disponuoja vaikų motina uzufrukto teise, kas reiškia, kad dėl vaiko lėšų panaudojimo sprendžia tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir ji paskirta vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl ji ir turi teisę spręsti dėl vaiko išlaikymo lėšų panaudojimo būdo.
16. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad išdavus pareiškėjai vykdomąjį raštą, iš suinteresuoto asmens bus išieškotas arba jis gera valia sumokės išlaikymą vaikams antrą kartą. Taip pat, apeliantas teigia, kad teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nevertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo, teikdamas išlaikymą vaikams, jau dalinai sumokėjo išlaikymą vaikams pagal „seną susitarimą“ pervesdamas pinigines lėšas į pareiškėjos sąskaitą.
17. Vertinant šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Minėta, kad spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas turėjo įvertinti ar apeliantas teikia išlaikymą tokia forma kuri numatyta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje ir šią aplinkybę įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, todėl visos aplinkybės dėl tinkamo taikos sutarties sąlygos vykdymo, išlaikymo skolos dydžio bus nustatytos antstolio. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai tėvas (motina), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teikia išlaikymą tiesiogiai vaikui, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, patvirtinančio jo įvykdytą prievolę, nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019 III dalis). Tokio pobūdžio byloje galėtų būti įvertintas apelianto nurodomų aplinkybių dėl tiesioginio išlaikymo vaikams teikimo pagrįstumas, įvertinta, ar toks išlaikymas atitinka vaikų poreikius ir yra pakankamas, atitinkamai tokios bylos atveju priverstinis išieškojimas, jei toks būtų pradėtas, galėtų būti stabdomas apelianto prašymu, o ieškinio tenkinimo atveju nutraukiamas.
18. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas, todėl akivaizdu, kad, nustačius įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pažeidimo faktą, pirmosios instancijos teismas privalėjo išduoti vykdomąjį raštą, nepaisant atsakovo dėstomų aplinkybių, jog galimai šalys susitarė dėl jos pakeitimo.
19. Nurodytų argumentų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Pareiškėja J. G. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 220 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.