Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovo advokato R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 17 d. nutarimu V. M. buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalį administracine nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės medžioti atėmimu 14 mėnesių; pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonėmis – teisės medžioti atėmimu 4 metams, daiktų – graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu, termovizoriniu priedėliu, ginklo diržu ir 3 vnt. šovinių, konfiskavimu; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas 4 metams, daiktų – graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu, termovizoriniu priedėliu, ginklo diržu ir 3 vnt. šovinių, konfiskavimas.

2.1. Pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 24 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini) neteisėtai medžiojo draudžiamu medžioklės būdu, t. y. medžiojo iš transporto priemonės – jam priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėdamas vairuotojo vietoje su jam priklausančiu ir užtaisytu (su šoviniu lizde) graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio sumontuotas optinis taikiklis „SWAROVSKI Z6i, 2,5-15x56P“ Nr. (duomenys neskelbtini), su termovizoriniu priedėliu „InfiRAY MATE MAH50“, kurį laikė iškišęs per vairuotojo durelių atidarytą langą. Tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.3.5. punktą, draudžiantį medžioti draudžiamais medžioklės būdais – iš transporto priemonių;

2.2. Pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį už tai, kad tuo pačiu metu medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete jis medžiojo neturėdamas medžioklės lapo – dokumento, kuriuo leidžiama jam medžioti arba organizuoti medžioklę medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, t. y. medžiojo teritorijoje, kurioje medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Tuo jis pažeidė Medžioklės taisyklių 16.2, 58.2.1. punktus, kurie draudžia asmeniui, turinčiam teisę medžioti, medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.

4.5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. G., E. K. ir E. U. parodymai sutampa tarpusavyje, vienas kitą papildo. Liudytojų M. G. ir E. K. parodymų, kad jie pamatė per automobilio vairuotojo langą apie 20 cm iškištą šautuvo vamzdį ir kad M. G. sugriebė už to šautuvo vamzdžio, nepatvirtina byloje esantys vaizdo ir garso įrašai. Juose tokios aplinkybės nėra užfiksuotos (apeliaciniame skunde tai pagrįsti pateikiami vaizdo ir garso įrašų stop kadrai).

5.4. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkos apsaugos pareigūno M. G. tarnybiniame pranešime yra išsamiai išdėstytos V. M. neteisėtos medžioklės draudžiamu medžioti būdu aplinkybės, kurias visiškai atitinka bei patvirtina vaizdo ir garso įrašai.

6.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti duomenys – tai liudytojais apklaustų aplinkos apsaugos pareigūnų M. G., E. K. ir E. U. parodymai, vaizdo ir garso įrašai, aplinkos apsaugos pareigūno M. G. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos schema, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir šių įrodymų visuma patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus pagal ANK 290 straipsnio 4 ir 5 dalis. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.

9. ANK 290 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme nurodytais draudžiamais įrankiais ir priemonėmis, taip pat Medžioklės taisyklėse nustatytais draudžiamais medžioklės būdais. Kadangi šių normų dispozicijos yra blanketinės, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicijos, turinį. Pagal Medžioklės taisyklių 16.2 punktą medžioklės metu privaloma turėti galiojantį popierinį medžioklės lapą arba būti užpildžius elektroninį medžioklės lapą naudojantis Biologinės įvairovės informacinės sistemos funkcionalumais. Medžioklės taisyklių 58.2.1 punktu draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Medžioklės taisyklių 58.3.5 punkte numatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, medžioklės būdais: iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamais gyvūnais). Pagal Medžioklės taisyklių 74 punktą Medžioklės taisyklių 58.2.1 ir 58.3.5 punktų pažeidimai laikomi šiurkščiais.

10. Šioje byloje vienas iš įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. kaltę – tai įvykio vietoje aplinkos apsaugos pareigūno E. K. turimomis kameromis (tai prie jo uniformos pritvirtinta (kitaip – kūno) bei rankine vaizdo kameromis) daryti vaizdo ir garso įrašai. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl šių įrašų autentiškumo (įrašų laikas neatitinka realaus V. M. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo laiko), iš šių įrašų neaiškios įvykio chronologinės sekos bei jų fragmentiškumo, rodančio, jog buvo filmuojamos tik V. M. kaltinančios aplinkybės. Apygardos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Visų pirma, peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašus Nr. 1-10, matyti, kad įrašai Nr. 1-4, 9 ir 10 buvo daryti aplinkos apsaugos pareigūno E. K. kūno kamera, o įrašai Nr. 5-8 aplinkos apsaugos pareigūno E. K. buvo daryti rankine vaizdo kamera. Iš įrašų Nr. 1-4 matyti, kad jie buvo pradėti daryti 2025 m. vasario 24 d. nuo 22:08:56 val. iki 22:49:19 val. (šių įrašų laiką skiria nuo kelių minučių iki maždaug 9 minučių tarpai). Iš įrašų Nr. 9 ir 10 matyti, kad jie buvo pradėti daryti 2025 m. vasario 24 d. nuo 21:21:40 val. iki 21:32:26 val. ir juos skiria maždaug 4 minučių tarpas. O įrašuose Nr. 5-8 jų darymo laikas ir data neatsispindi. Peržiūrėjus šiuos visus byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, matyti, kad nors jie ir buvo daryti epizodiškai, tačiau, priešingai apelianto teiginiams, iš jų yra aiški įvykių chronologinė seka, t. y. įrašuose Nr. 1-4 yra užfiksuotas aplinkos apsaugos pareigūnų M. G. ir E. K. pokalbis su V. M. bei jo medžiojimo aplinkybių aiškinimasis; įrašuose Nr. 9 ir 10 yra užfiksuotas tų pačių aplinkos apsaugos pareigūnų pokalbis su į įvykio vietą atvykusiu medžioklės vadovu G. J., kuris tą vakarą vadovavo medžioklei medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete; įrašuose Nr. 5-8 yra užfiksuoti aplinkos apsaugos pareigūnų M. G. ir E. K. pokalbiai su V. M. ir po to su G. J. bei įvykio aplinkybių aiškinimasis su jais. Visi šie įrašai buvo peržiūrėti bei patikrinti apylinkės teismo posėdyje, dėl jų pasisakė proceso dalyviai. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nėra pagrindo abejoti šių įrašų autentiškumu bei juose užfiksuotų įvykio aplinkybių tikrumu. Taip pat sutiktina su apylinkės teismu, kad šiais įrašais kaip įrodymais nesivadovauti nesudaro pagrindo vien tai, jog jie yra epizodiški bei nėra preciziškai nuoseklūs, nėra visiškai tikslūs laiko atžvilgiu, jų vaizdo kokybė nėra pakankamai gera (nes buvo filmuojama sutemus bei miške, pasišviečiant tik prožektoriais). Tokie įrašų trūkumai nesutrukdė nei apylinkės teismui jais vadovautis priimant skundžiamą nutartį, nei apeliantui jais vadovautis grindžiant savo apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus. Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, kad aptariamų įrašų fragmentiškumas rodo, jog įvykio vietoje aplinkos apsaugos pareigūnas E. K. fiksavo tik V. M. kaltinančias aplinkybes. Priešingai, iš vaizdo ir garso įrašų matyti, kad įvykio vietoje buvo kelis kartus tikrinama V. M. versija, jog jis medžiojo sėdėdamas ant kėdutės (tykojant) netoli vietos, kur buvo pribarstyta kukurūzų.

11. Apeliaciniame skunde apeliantas kelia klausimą dėl V. M. įvykio vietoje duotų paaiškinimų aplinkos apsaugos pareigūnams M. G., E. K. ir vėliau prie jų prisijungusiam E. U. Apelianto teigimu, šie V. M. paaiškinimai yra niekiniai, kadangi jis įvykio vietoje iki jam surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo įspėtas apie teisę neduoti parodymų prieš save. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės sutiko su tokiais apelianto argumentais. Kita vertus, atmesdamas V. M. versiją, jog jis iš automobilio nemedžiojo, o jame tik šildėsi, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įvykio vietoje V. M. aplinkos apsaugos pareigūnams per kelis kartus nurodė skirtingas jo tykojimo vietas. Tokiu būdu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kaip ir vadovavosi V. M. įvykio vietoje aplinkos apsaugos pareigūnams duotais paaiškinimais. Susidarius tokiai situacijai, apeliantui apeliaciniame skunde dar kartą keliant tą patį klausimą, dėl jo pasisakytina išsamiau.

12. Apygardos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų suformuota praktika kelia griežtus reikalavimus įtariamo asmens apklausai jo teisių į gynybą (įskaitant teisę neduoti parodymų) kontekste ir draudžia neformalias, procesiniuose dokumentuose nefiksuojamas įtariamųjų apklausas.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad bet koks sulaikyto ar suimto asmens ir policijos pareigūnų pokalbis turi būti traktuojamas kaip oficialus kontaktas ir negali būti suprantamas kaip leidžiama „neformali apklausa“. Tai užtikrina įtariamojo teisių, įskaitant teisę tylėti ir teisę į gynėją, taikymą tais atvejais, kai pareigūnai realiai atlieka sulaikyto ar suimto įtariamojo apklausą, ir pareigūnų pareigą užtikrinti šias teises; siekiant garantuoti, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl pareigūnų bendravimo su įtariamuoju ir jam galimai taikyto netinkamo spaudimo, toks bendravimas turėtų būti tinkamai dokumentuojamas (EŽTT 2020 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Ayetullah Ay prieš Turkiją, peticijų Nr. 29084/07 ir Nr. 1191/08).

14. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkte ir yra viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, nenukrypdamas nuo EŽTT prieš tai paminėtos praktikos, laikosi pozicijos, kad faktiškai sulaikyto ar faktiškai įtariamo padarius nusikaltimą asmens parodymai, be kita ko, ir ,,atviri prisipažinimai“ arba tokio asmens ,,neformalių pokalbių“ su pareigūnais įrašai, kurie buvo gauti pažeidžiant draudimą versti duoti parodymus prieš save, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2013, Nr. 2K-233-788/2016). Vertimas duoti parodymus neretai yra susijęs su faktiniu asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymu ir jo faktine kaip įtariamojo apklausa, šių veiksmų tinkamai procesiškai neįforminant ir taip pažeidžiant BPK 140, 187, 188 straipsnius, nustatančius įtariamojo sulaikymo ir apklausos taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2013, Nr. 2K-233-788/2016, Nr. 2K-120-976/2019).

16. Lietuvos teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pirminių klausimų uždavimas situacijoje, kai asmuo sulaikomas nusikaltimo vietoje, pats savaime paprastai nepripažįstamas neleistina neformalia faktine įtariamo asmens apklausa. Vertinant, ar toks pareigūnų bendravimas su asmeniu nepažeidė draudimo versti duoti parodymus prieš save, kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išsamiai išanalizuoti visą susidariusią situaciją, klausimų pobūdį, bendravimo trukmę ir apimtį, pareigūnų elgesį sulaikymo metu ir kitus kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikšmingus veiksnius. Svarbu nustatyti ir tai, ar asmuo nebuvo kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymų, ar nebuvo klaidinamas dėl savo teisinės padėties ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-628/2022, Nr. 2K-221-976/2023).

17. Taigi, prieš vertinant duomenų (įvykio vietoje V. M. aplinkos apsaugos pareigūnams duotų paaiškinimų) naudojimo leistinumo klausimą, būtina spręsti, ar aplinkos apsaugos pareigūnų M. G. ir E. K. (vėliau – ir prie jų prisijungusio E. U.) pokalbis su V. M. įvykio vietoje iš tiesų laikytinas neteisėta faktine pastarojo apklausa, kaip nurodo apeliantas, ar, priešingai, laikytinas viena iš galimai neteisėtai vykdomos medžioklės aiškinimosi formų.

18. Pagal liudytojų M. G., E. K. ir E. U. parodymus jie į įvykio vietą važiavo gavę pranešimą apie galimai neteisėtai vykdomą medžioklę medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete. Į įvykio vietą jie vyko pagal nurodytas koordinates. Jiems pasistačius automobilį apie 1 km atstumu, E. U. liko automobilyje, o M. G. ir E. K., pasiėmę žiūronus, termovizorių, ėjo pėsčiomis link galimo pažeidimo vietos. Eidami per termovizorių jie pamatė automobilį. Iš automobilio nesklido joks garsas, nesimatė jame sėdinčio žmogaus. Po maždaug 5 minučių jie priėjo prie automobilio vairuotojo pusės durelių, įsijungė prožektorius ir pamatė pravertą vairuotojo langą, ant jo padėtą kilimėlį, bei vairuotojo vietoje sėdintį V. M., kuris su savimi turėjo užtaisytą (su šoviniu lizde) medžioklinį šautuvą. Tokios bylos faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.

19. Pagal byloje esančius vaizdo ir garso įrašus byloje nustatyta, kad po to tarp aplinkos apsaugos pareigūnų M. G. ir E. K. bei V. M. vyko pokalbis apie tai, ką jis veikė automobilyje, ar jis iš jo medžiojo, jei ne, kur jis medžiojo, po to V. M. per kelis kartus rodė pareigūnams jo tykojimo vietas, vietą, kur buvo papiltas pašaras ir t. t. Be apelianto samprotavimų, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad įvykio vietoje aplinkos apsaugos pareigūnai V. M. darė spaudimą teikti tam tikrus paaiškinimus ar kad jo nurodytos aplinkybės nebuvo pateiktos laisva valia. Iš V. M. medžiotojo bilieto matyti, kad jis medžioja nuo (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina jo, kaip medžiotojo, sukauptą didelę patirtį. Vaizdo ir garso įrašas Nr. 1 patvirtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnai M. G. ir E. K., priėję prie automobilio vairuotoje vietoje sėdinčio V. M. ir įjungę prožektorius, nedelsiant prisistatė. Pastarasis tai aiškiai turėjo tiek girdėti dėl praviro automobilio lango, tiek matyti pareigūnų uniformas. Turėdamas didelę medžiotojo patirtį, net ir medžiodamas tamsiu paros metu, miške, V. M. neturėjo būti itin nustebintas bei išgąsdintas prie jo priėjusių uniformuotų aplinkos apsaugos pareigūnų M. G. ir E. K. Priešingai, iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų matyti, kad įvykio vietoje V. M. neatrodė išsigandęs ar sutrikęs, jis nuo pat pradžių su jį užkalbinusiais aplinkos apsaugos pareigūnais kalbėjo ramiu tonu bei tiek paprašytas pareigūnų, tiek savo iniciatyva aiškino jo medžiojimo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu liudytoju apklaustas G. J., kuris tą vakarą vadovavo medžioklei medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, nepatvirtino, jog jam atvykus į įvykio vietą, aplinkos apsaugos pareigūnai taikė V. M. psichologinį spaudimą ar bendravo su juo nepagarbiai ar provokuojančiai. Šis liudytojas nenurodė ir to, kad V. M. jam skundėsi tokiu aplinkos apsaugos pareigūnų elgesiu prieš jį. Vien tai, kad V. M. aplinkos apsaugos pareigūnų buvo informuotas apie galimą jo automobilio konfiskavimą (kuris ir yra numatytas sankcijoje už vieną iš jam inkriminuotų administracinių nusižengimų), nesudaro pagrindo teigti, jog pareigūnai jam taikė neleistiną poveikį. Taigi, be apelianto pasvarstymų apie įvykio vietoje V. M. aplinkos apsaugos pareigūnų darytą spaudimą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad įvykio vietoje V. M. buvo spaudžiamas aplinkos apsaugos pareigūnų, atlikusių savo tiesiogines funkcijas, duoti parodymus, pripažinti savo kaltę ar kt., taip pat nėra duomenų, kad prieš jį buvo naudojami apgaulės, slaptos taktikos veiksmai, taip siekiant išgauti aplinkybes, reikšmingas tyrimui. Tad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkos apsaugos pareigūnų M. G.. E. K. ir E. U. pokalbis su V. M. įvykio vietoje ir galimai neteisėtos medžioklės aplinkybių tikrinimas pagal gautą pranešimą negali būti laikomas neteisėta faktine V. M. apklausa. Todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisėtai ir pagrįstai vertino V. M. paaiškinimus, užfiksuotus byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose, bei jo nurodytas medžioklės aplinkybes, tarp kurių – jo per kelis kartus nurodytas tykojimo vietas.

20. Apeliaciniame skunde apeliantas pateikia savą byloje surinktų įrodymų vertinimą, pagal kurį kaip visiškai patikimi turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. parodymai, o kaip jiems prieštaraujantys ir nepatikimi atmetami liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. G., E. K. ir E. U. parodymai. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas pateikia tik savo subjektyvų liudytojų parodymų vertinimą, su kuriuo apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

21. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. G., E. K. ir E. U. parodymais, kadangi jie nesutampa nei tarpusavyje, nei su kitais byloje surinktais įrodymais. Su tuo negalima sutikti. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą V. M.. Tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniuose skunduose. Be to, sutiktina su apylinkės teismu, kad liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu. Liudytojai aplinkos apsaugos pareigūnai M. G. ir E. K. vienodai parodė, kad jiems priėjus prie automobilio vairuotoje vietoje sėdinčio V. M. bei įjungus prožektorius, M. G. sugriebė už V. M. medžioklinio šautuvo vamzdžio, kuris per atvirą vairuotojo pusės langą buvo iškištas apie 20 cm. Liudytojai paaiškino, jog tai buvo padaryta dėl saugumo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tokius liudytojų parodymus patvirtina vaizdo ir garso įrašas Nr. 1, kuriame nuo įrašo 5 sekundės iki 20 sekundės yra pakankamai aiškiai matyti, jog aplinkos apsaugos pareigūnas M. G. dešine ranka laiko už V. M. medžioklinio šautuvo vamzdžio ir jo ranka yra išorėje, o ne automobilio viduje.

22. Liudytojas M. G., kuris buvo arčiausiai priėjęs prie automobilio vairuotojo vietoje sėdėjusio V. M. parodė, kad pastarojo rankos buvo padėtos ant šautuvo, jis šautuvą buvo pasidėjęs ant kelių, kojas apsiklojęs, o jokios arbatos ir termoso liudytojas nematė. Pagal liudytojų M. G. ir E. K. parodymus, pastariesiems paprašius, V. M. M. G. padavė savo medžioklinį šautuvą, kurį patikrinus, nustatyta, jog jis buvo su šoviniu lizde, t. y. užtaisytas, o ant automobilio vairuotojo pusės praviro lango buvo patiestas kilimėlis. Po to V. M. vedė juos į jo tykojimo vietą, tačiau einant buvo matyti tik seni, t. y. apšalę ir apšerkšniję, pėdsakai, naujų, „šviežių“ pėdsakų nebuvo. Nuėjus netoli vietos, kur buvo pripilta kukurūzų, ten buvo išvaikščiota šernų, sniegas sutryptas su purvu. V. M. parodė vietą, kur jis sėdėjo tykodamas laukinių gyvūnų. Ta vieta buvo 5-7 metrų atstumu nutolusi nuo vietos, kur buvo pripilta kukurūzų. Toje vietoje nebuvo jokių žmogaus pėdsakų, taip pat kėdutės žymių ant žemės. Po kiek laiko antrą kartą nuėjus link vietos, kur buvo pripilta kukurūzų, V. M. nurodė jau kitą tykojimo vietą, kiek toliau, tačiau ir ten nesimatė jokių žmogaus buvimo, sėdėjimo pėdsakų. Tokius liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. G. ir E. K. parodymus patvirtina byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, liudytojo aplinkos apsaugos pareigūno E. U., kuris prie įvykio vietos neužilgo privažiavo kolegų prašymu bei dalyvavo V. M. antrą kartą rodant jo tykojimo vietą, parodymai. Nenustačius jokių pagrindų ar siekio aplinkos apsaugos pareigūnams tyčia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą V. M., darytina išvada, kad šie liudytojai parodė tokias įvykio aplinkybes, kurias jie matė ar girdėjo. Teigti priešingai, duomenų nėra. Tai pagrįstai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje.

23. Apeliaciniame skunde kritikuojami liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. G. ir E. K. parodymai, kad automobilio vairuotojo vietoje sėdinčio V. M. medžioklinio šautuvo vamzdis buvo nukreiptas į vietą, kurioje buvo pribarstyta kukurūzų. Teigiama, kad tokie parodymai yra grindžiami pareigūnų samprotavimais, taip pat V. M. nebūtų buvę patogu sėdint transporto priemonėje atlikti šūvį į laukinį gyvūną, atėjusį į vietą, kurioje buvo pribarstyta kukurūzų (jam būtų reikėję pasisukti „atgal“). Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde ginčijama V. M. medžioklinio šautuvo nukreipimo kryptis maksimaliai tiksliai į vietą, kurioje buvo pribarstyta kukurūzų, neturi esminės reikšmės, nes V. M. turėjo visas sąlygas ir galimybes sumedžioti laukinį gyvūną, ne tik esantį minimoje vietoje, bet ir link jos ateinantį. Visų pirma, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų matyti, kad tiek stovint vietoje, kur buvo pribarstyta kukurūzų, buvo aiškiai matoma automobilio kairė (vairuotojo) pusė, tiek stovint šalia automobilio vairuotojo durelių buvo aiškiai matoma vieta, kur buvo pribarstyta kukurūzų (pavyzdžiui, vaizdo ir garso įrašo Nr. 1 – 4:39 min. ir 5:44 min.; vaizdo ir garso įrašo Nr. 4 – 1:15 min.). Teiginiai apie galimą nepatogumą V. M. atlikti šūvį iš automobilio vairuotojo vietos maksimaliai tiksliai į vietą, kurioje buvo pribarstyta kukurūzų, nepaneigia administracinių nusižengimų padarymo, nes tai, kad asmuo, galbūt, būtų jautęs tam tikrą diskomfortą dėl poreikio kažkiek pasisukti ribotoje automobilio erdvėje, tai nebūtų jam sudarę rimtų kliūčių tokį šūvį atlikti. O aplinkybė, jog V. M. sėdint automobilio vairuotojo vietoje jo medžioklis šautuvas, kurio dalis vamzdžio buvo iškišta per langą, buvo užtaisytas, tik sustiprina vidinį įsitikinimą, kad taip V. M., medžiodamas iš automobilio, buvo pasiruošęs bet kada atlikti šūvį esant poreikiui – jo regėjimo zonoje per atidarytą automobilio langą pasirodžius laukiniam gyvūnui. Vien tai, kad prie V. M. medžioklinio šautuvo pritaisytas termovizorinis priedėlis nebuvo įjungtas, nereiškia, kad jis nemedžiojo iš automobilio. Kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašo Nr. 3 (įrašo 4:51 min.), termovizorinio priedėlio įjungimo mechanizmas yra labai paprastas ir prireikus jį įjungti galima labai greitai.

24. Apelianto teiginiai apie netikslią įvykio vietos schemą yra atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, nors nagrinėjamu atveju vieta, kurioje buvo pribarstyta kukurūzų, negali būti laikoma nei laukinių gyvūnų viliojimo vieta, nei jų šėrykla Medžioklės taisyklių 2.12 punkto prasme (viliojimo vietoje ar šėrykloje tam tikras masalo kiekis sudedamas į atitinkamą talpyklą), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog V. M. toje vietoje medžiojo atsitiktinai. Pagal liudytojo G. J. parodymus, byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, G. J., kuris tą vakarą vadovavo medžioklei medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, nurodymu, V. M. vieta medžioklės tykojant metu turėjo būti netoli vietos, kurioje buvo pribarstyta kukurūzų, t. y. V. M. turėjo sėdėti „ant geležinkelio“ (G. J. žodžiais). Bet tai neatitinka vietos, kurią per kelis kartus skirtingose vietose V. M. nurodė aplinkos apsaugos pareigūnams įvykio vietoje. Kaip minėta, ši V. M. nurodyta jo tykojimo vieta buvo arba labai arti (5-7 metrų atstumu – pagal liudytojo M. G. parodymus) iki vietos, kurioje buvo pribarstyta kukurūzų, arba šiek tiek toliau (10-20 metrų atstumu – pagal liudytojo E. U. parodymus), bet tikrai ne „ant geležinkelio“. Iš liudytojo G. J. parodymų galima spręsti ir tai, kad ši vieta medžioklei buvo pasirinkta ne šiaip sau, o dėl to, jog prieš tai buvo sumedžiotas šernas, kuriam buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras. Vadovaujantis liudytojo G. J. parodymais, jis, iš vakaro (2025 m. vasario 23 d.) apžiūrėjęs medžioklės plotus, pastebėjo, jog vienoje vietoje yra pribarstyta kukurūzų, todėl V. M. užduotis buvo „ant geležinkelio“ tykoti galimai sergančių šernų, kuriuos privilioja ant žemės pribarstytas toks pašaras. Iš viso to, darytina išvada, kad V. M. ne tykodamas „ant geležinkelio“, kaip jam buvo nurodyta medžioklės vadovo G. J., o sėdėdamas savo automobilyje laukė ateinančių pasimaitinti laukinių gyvūnų (pavyzdžiui, šernų) į vietą, kur buvo didelė tikimybė tokį gyvūną sumedžioti dėl paberto pašaro. Vien tai, jog įvykio vietos schemoje vieta, kurioje buvo pribarstyta kukurūzų, buvo pažymėta tašku B (tos vietos vidurys), o ne konkrečiu žemės sklypo plotu, neturi jokios reikšmės sprendžiant bylai svarbius klausimus. Tas pats pasakytina ir dėl įvykio vietos schemoje tašku C pažymėtos vietos, iš kurios aplinkos apsaugos pareigūnai M. G. ir E. K. stebėjo V. M. automobilį. Svarbu ne tai, kad įvykio vietos schemoje tokia pareigūnų stebėjimo vieta buvo pažymėta vienu tašku C (pagal liudytojo M. G. parodymus, V. M. automobilis buvo stebimas ne viename taške, o vis paeinant arčiau), o svarbu yra tai, kad aplinkos apsaugos pareigūnai M. G. ir E. K. V. M. automobilį, pagal jų parodymus, stebėjo apie 5 minutes, jie turėjo galimybę jį stebėti per termovizorių ir nematydami jokio judesio automobilyje, nusprendė jį patikrinti. Tai paneigia V. M. parodymus, jog jis tik neseniai (iki jį patikrinant aplinkos apsaugos pareigūnams) buvo atėjęs į automobilį bei ruošėsi užbaigti medžioklę.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. M. paaiškinimas, esantis administracinio nusižengimo protokole, buvo įrašytas ne iš jo žodžių, o aplinkos apsaugos pareigūno M. G. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, nors byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose nėra užfiksuotas administracinio nusižengimo protokolo surašymo V. M. ir jo pasirašymo momentas, visgi, kaip minėta, be apelianto pasvarstymų, byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kad įvykio vietoje aplinkos apsaugos pareigūnai V. M. darė neleistiną spaudimą. Ši gynybinė versija buvo iškelta tik skunde apylinkės teismui. Antra, administracinio nusižengimo protokole esantis V. M. paaiškinimas iš esmės atitinka jo paties versiją, jog jis iš automobilio nemedžiojo, o tik jame sėdėjo ir šildėsi bei nežinojo esantis ne medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“, o medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete. Tai tik patvirtina, kad V. M. paaiškinimas į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas iš jo žodžių. Galiausiai V. M. pasirašė administracinio nusižengimo protokole. O tai patvirtina, kad jis su administracinio nusižengimo protokolo turiniu bei kartu su jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisėmis ir pareigomis buvo supažindintas.

26. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkos apsaugos pareigūno M. G. 2025 m. vasario 28 d. tarnybinis pranešimas, nors ir buvo surašytas praėjus 4 dienoms po įvykio, negali būti laikomas neleistinu įrodymu byloje. Kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkos apsaugos pareigūno M. G. 2025 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės. Tai, kad M. G. tarnybinio pranešimo tekstą derino su kitais įvykyje dalyvavusiais pareigūnais kaip tik rodo ne jų šališkumą, o siekį tarnybiniame pranešime maksimaliai tiksliai ir aiškiai nurodyti įvykio aplinkybių aiškinimosi eigą.

27. Pasisakydamas dėl apelianto keliamų klausimų, susijusių su vaizdo ir garso įrašuose ar kitomis priemonėmis byloje aiškiai neužfiksuotų V. M. nurodytų tykojimo vietų ar pramintame takelyje link jų buvusių pėdsakų, apygardos teismas iš esmės sutinka su tuo, kad jos galėjo būti užfiksuotos kruopščiau. Kita vertus, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. negalėjo tiksliai nurodyti, kur jis sėdėjo ant kėdutės taip tykodamas laukinių gyvūnų. Pirma jo nurodyta tykojimo vieta buvo labai arti vietos, kur buvo pribarstyta kukurūzų. Antrą kartą rodydamas savo tykojimo vietą, V. M. ją nurodė kiek toliau, argumentuodamas tai tuo, kad jau nebeprisimena, kur jis tiksliai sėdėjo. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. G.. E. K. ir E. U. parodymai. Be to, kaip jau minėta, pagal liudytojo G. J. parodymus, V. M. turėjo tykoti sėdėdamas „ant geležinkelio“, t. y. gerokai toliau, negu jo paties aplinkos apsaugos pareigūnams nurodytos vietos. Galiausiai apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi jokio pagrindo netikėti liudytojais apklaustų M. G.. E. K. ir E. U. parodymais, kad tiek einant link V. M. nurodytų jo tykojimo vietų, tiek jose nebuvo jokių naujų ir „šviežių“ (neapšalusių ir neapšerkšnijusių) pėdsakų, kurių bent apsnigtose vietose turėjo būti.

28. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu, jog ant V. M. praviro vairuotojo lango patiestas kilimėlis buvo skirtas slopinti medžioklinio šautuvo skleidžiamą garsą, taip nebaidant laukinių gyvūnų. Galima sutikti su apeliantu, jog vien tik ši aplinkybė V. M. kaltės medžiojant iš transporto priemonės nepagrindžia. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, pagrįstai vadovaudamasis aplinkos apsaugos pareigūnų M. G. ir E. K. parodymais bei jų tarnybine patirtimi (beje, jie taip pat yra medžiotojai), kad pagal medžiojimo praktiką ant durų uždėtu kilimėliu siekiama nuslopinti medžioklinio šautuvo skleidžiamą garsą medžiojant, įvertinęs tai visų kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje – kad V. M. automobilio vairuotojo pusėje sėdėjo prasivėręs langą, ant kelių laikydamas užtaisytą medžioklinį šautuvą, kurio dalį vamzdžio buvo iškišęs pro langą, padarė pagrįstą bei bylos įrodymais motyvuotą išvadą, jog tokiu būdu V. M. medžiojo iš transporto priemonės. Jo iškelta gynybinė versija, jog jis taip sėdėdamas automobilyje šildėsi, gėrė arbatą, yra tiek paneigta byloje surinktų įrodymų visuma, tiek neįtikinanti.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje nebuvo tinkamai patikrinta: ar V. M., sėdėdamas automobilio vairuotojo vietoje, galėjo atlikti efektyvų šūvį į vietą, kur buvo pribarstyta kukurūzų, ar jo automobilyje buvo termosas su arbata, ar jis galėjo ta arbata sulieti kilimėlį ir po to jį džiovinti pakabinęs ant automobilio durelių, kad įvykio vietoje aplinkos apsaugos pareigūnai turimomis priemonėmis nepertraukiamai nefiksavo atliekamų veiksmų ir t. t. Tačiau, visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad visos esminės aplinkybės, be liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų parodymų, yra užfiksuotos tarnybiniame pranešime, vaizdo ir garso įrašuose, įvykio vietos schemoje bei kituose dokumentuose. Antra, kaip matyti iš bylos, apylinkės teismas, nagrinėdamas V. M. administracinio nusižengimo bylą, buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes, apklausė liudytojus, Institucijos atstovą, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Trečia, byloje nebūtina atlikti visus įmanomus proceso veiksmus vien tam, kad būtų surinkta kuo daugiau vienas kitą patvirtinančių duomenų. Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šioje byloje buvo surinkta užtektinai įrodymų V. M. kaltei įrodyti.

30. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad, kaip nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje ir kartu Institucijos 2025 m. kovo 17 d. nutarime, V. M., sėdėdamas automobilio vairuotojo vietoje, prasivėręs langą ir laikydamas užtaisytą medžioklinį šautuvą, kurio dalį vamzdžio buvo iškišęs pro langą, tykojo laukinių gyvūnų, t. y. medžiojo. Kadangi pagal Medžioklės taisyklių 58.3.5 punktą medžiojimas iš transporto priemonių yra draudžiamas medžioklės būdas ir toks elgesys prilyginamas šiurkščiam Medžioklės taisyklių pažeidimui, tokia V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį. Kadangi V. M., medžiodamas iš transporto priemonės, tuo metu buvo ne medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“, o medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete ir neturėjo medžioklės lapo, leidžiančio jam medžioti toje vietoje. Taip jis padarė Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto pažeidimą, kuris taip pat laikomas šiurkščiu. Todėl apylinkės teismas šią V. M. veiką pagrįstai kvalifikavo pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį. Perkvalifikuoti šias V. M. veikas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.

31. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl V. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – tai administracinio nusižengimo padarymo įrankių, t. y. optinio taikiklio, termovizorinio priedėlio, konfiskavimo. Viena vertus, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad dėl to Institucijos 2025 m. kovo 17 d. nutarimas apylinkės teismui nebuvo skundžiamas. Kita vertus, nėra jokio pagrindo teigti, kad V. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – administracinio nusižengimo padarymo įrankių (ne tik graižtvinio šautuvo, jo diržo ir 3 vnt. šovinių, bet ir optinio taikiklio, termovizorinio priedėlio) konfiskavimas, yra pernelyg griežta ir neproporcinga. Visų pirma, ANK 290 straipsnio 18 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Konstatavus, kad V. M. veika teisingai kvalifikuota, be kita ko, pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, darytina išvada, kad ANK 290 straipsnio 18 dalis V. M. buvo pritaikyta tinkamai ir šie administracinio nusižengimo padarymo įrankiai konfiskuoti pagrįstai. Nelaikyti jų tokiais, kai jie buvo sumontuoti ant užtaisyto medžioklinio šautuvo, V. M. medžiojant tamsius paros metu, nėra jokio pagrindo. Antra, šioje byloje nustatyta, kad V. M. padarė net du šiurkščius Medžioklės taisyklių pažeidimus, todėl jam paskirtos šios administracinio poveikio priemonės negalima laikyti neproporcingos ar per griežtos.

32. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovo advokato R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.