Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1125-661/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
2S-1125-661/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43461-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
J. B., E. B.
Suinteresuotas asmuo
„Swedbank lizingas“, Nordea bank Finland Plc, AB DNB bankas
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1125-661/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43461-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. B. ir E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir E. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys „Swedbank lizingas“, UAB, Nordea bank Finland Plc, AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė iškelti jiems bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjai 2008 metais nutarė Lietuvos pajūry (Palangoje) įsigyti butą ir ten persikelti gyventi. Kreditą (404.010,00 Lt / 117.009,38 Eur) būstui įsigyti 2008-08-13 sutartimi suteikė Nordea bank Finland Plc, kredito terminas 2039-07-20. Tais pačiais metais buvo nupirktas butas Palangoje, vyko namo rekonstrukcijos darbai, baigtumas buvo 89 proc. Rekonstrukcijos darbai nebuvo baigti, į butą pareiškėjai nepersikėlė, o 2010 metais susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos lėmė šeimoje gimusi dar viena atžala bei sumažėjusios iš individualios veiklos gaunamos pajamos. Pareiškėjai negalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų bankui, taip pat mokėti nuomos mokestį už butą, kuriame gyveno. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras 2013-03-25 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-1884 dėl 496.678,89 Lt /143.848,15 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjų Nordea Bank Finland Plc naudai. Taip pat buvo nutraukta SU „Swedbank lizingas“, UAB, sudaryta lizingo sutartis dėl automobilio Hyundai Tucson 2.0 CVVT 4WD, po ko pareiškėjai liko skolingi bendrovei 6.198,70 Lt /1.795.27 Eur. Bendra visų kreditorių reikalavimų suma – 502.877,59 Lt / 145.643,42 Eur. Kreditoriai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra informuoti 2014-11-06 pranešimais. Pareiškėjas E. B. turi skolininkus – A. Ž. ir L. Ž., kurie skolingi yra 133.000,00 Lt / 38.519,46 Eur (2008-07-31 paskolos sutartis 83.000 Lt / 24.038,46 Eur sumai ir 2008-08-06 paskolos sutartis 50.000,00 Lt / 14.481,00 Eur sumai). Paskola nėra grąžinta. Pareiškėjai turi 4 vaikus – S. B., gim. 2002-06-26, G. B., gim. 2004-05-06, R. B., gim. 2008-08-13, ir A. B., gim. 2010-05-08. Nurodė, kad šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį yra 4.700 Lt / 1.361,21 Eur. Šeimos pajamos, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo buvo – 5.750 Lt / 1.665,32 Eur (2000 Lt / 579,24 Eur J. B. gaunamas darbo užmokestis ir apie 3750 Lt / 1.086,8 Eur iš individualios veiklos E. B. gaunamos vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-01). Bankroto administratoriumi prašo skirti UAB „Geraldis“. Nurodė, kad bankroto administratoriaus išlaidos iki asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo būtų 646,93 Eur (E. B. - 339,90 + J. B. - 307,03 Eur).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nordea bank Finland Plc atsiliepime nurodė, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniams asmeniui kėlimo pagrįstumo / nepagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis fizinių asmenų bankroto įstatymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nepažeidžiant suinteresuoto asmens teisėtų interesų (t. 1 - b.l. 114-118).

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti teismo nuožiūra (t. 2 – b.l. 51-52).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė iškelti J. B. ir E. B. bankroto bylą. Teismas nurodė, jog iš pareiškėjų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjų pradelstų įsiskolinimų suma viršija įstatymo nustatytą 25 MMA sumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog to nepakanka, kad būtų galima tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui kėlimo. Pažymėjo, jog pareiškėjų šeimos pajamas šiuo metu sudaro 979,24 Eur suma, o būtinąsias išlaidas pareiškėjai nurodo 1361,21 Eur, t.y. būtinosios išlaidos teisminio nagrinėjimo metu viršija gaunamas pajamas. Analizuojant būtinųjų išlaidų lentelę teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismui pateiktos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties terminas yra suėjęs – butas buvo išnuomotas iki 2010-06-01, ar sutartis pratęsta, pareiškėjai tokių duomenų pareiškime nenurodo, be to, nors pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, jie nuomojasi 3 kambarių butą, buto nuomos kaina – 1100 Lt per mėnesį (t. 1 – b.l. 39). Būtinųjų išlaidų lentelėje buto nuomos kaina per mėnesį nurodyta 800 Lt. Analizuojant būtinųjų išlaidų lentelę, teismas sutiko su suinteresuoto asmens Nordea bank Finland Plc atsiliepime nurodytais argumentais, jog pareiškėjų pateikti įrodymai bei paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių pareiškėjų sąžiningumu, ir kurių pareiškėjai net nemėgino teisminio nagrinėjimo metu paneigti, t.y. pateikti nurodytas abejones paneigiančius įrodymus. Pavyzdžiui, transporto išlaidos per mėnesį nurodytos 740 Lt, iš kurių po 20 Lt kainuoja mėnesinis bilietas 2 vyresniems vaikams ir 700 Lt kainuoja kuras. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas E. B. paaiškino, jog į kuro sąnaudas įskaičiavo ir einamąsias galimas automobilio remonto išlaidas (padangų keitimas, įvairių diržų, tepalų keitimas ir pan.). Todėl liko neaišku, kiek šeima per mėnesį išleidžia tik kuro sąnaudoms. Pavyzdžiui, jeigu per mėnesį kurui išleidžiama 500 Lt, 200 Lt (700 Lt – 500 Lt) per metus sudarytų 2400 Lt kitoms automobilio priežiūros reikmėms (automobilio amortizacijos išlaidos). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai turi keturis vaikus, t.y. pareiškėjų šeima yra daugiavaikė. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. B. paaiškino, kad jiems socialinės pašalpos ankščiau nepriklausė, nes šeimos pajamos buvo didelės, šiuo metu dėl pašalpų skyrimo kol kas nesikreipė. Šeimoje augančių vaikų amžius nuo 4 iki 12 metų (4, 6, 10 ir 12 metų, trys mergaitės ir vienas berniukas). Kaip matyti iš būtinųjų poreikių lentelės, vaikams per metus avalynei ir drabužiams išleidžiama kiekvienam vaikui po 1200 Lt, kiekvieną mėnesį po 100 Lt kiekvienam vaikui. Būreliams ir lavinamiesiems užsiėmimas kiekvienam vaikui per mėnesį išleidžiama dar po 40 Lt. Pareiškėjai nurodo, kad 10 ir 12 metų amžiaus dukroms per mėnesį rašymo priemonėms, sąsiuviniams, dažams ir kt. išleidžiama po 100 Lt kiekvienai dukrai, kas per kalendorinius metus sudarytų vienam vaikui 1200 Lt, o per mokslo metus – 900 Lt mokymo reikmėms skirta suma vienam vaikui. Net vadovaujantis LR CPK 182 str. 1 punktu, kuriame nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, kalbant apie pratybas, kurių mokinys kitokių nei nusprendžia mokytojas ar mokymo įstaiga, rinktis negali, pratybos yra brangios, vienos pratybos perkamos pusmečiui, anglų ar kt. kalbos pratybos paprastai perkamos dvejiems metams, tačiau kitus mokymosi reikmenis galima rinktis įsigyti pagal realias gaunamas pajamas. Dėl nurodyto, teismas vertino, kad 100 Lt per mėnesį kalendoriniams metams (nes visos išlaidos paskaičiuotos mėnesiui (maistui, mokesčiams reikalingos sumos, transportas ir t.t.) vienam mokiniui, įvertinus mokinių amžių, yra reikšminga suma vertinant pareiškėjų finansinę padėtį bei nagrinėjant jų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriaus Nordea bank Finland Plc vertinimu, 240 Lt per mėnesį išlaidų už telefonus ir internetą dydis kelia pagrįstų abejonių. Teismas sutiko, kad šių abejonių pareiškėjai teisminio nagrinėjimo metu nepašalino. Vadovaujantis jau minėtu LR CPK 182 str. 1 punktu, teismas rėmėsi visuotinai žinoma aplinkybe, jog telekomunikacijų bendrovės teikia paslaugas už ženkliai mažesnes sumas, t.y. kad rinkoje yra ir pigesnių produktų, kuriais galima būtų naudotis susiklosčius atitinkamai finansinei situacijai (pvz., Ežio paslaugos, „Labas“ ir t.t.). Šiuo atveju, teismo vertinimu, 240 Lt išlaidos per mėnesį internetui ir telefonams apmokėti laikytinos neatitinkančiomis pareiškėjų finansinės padėties. Be to, kaip matyti, pareiškėjai gauna didesnes nei minimalias pajamas per mėnesį. Todėl, vertinant būtinųjų išlaidų lentelėje nurodytas išlaidas (1361,21 Eur) su šiuo metu gaunamomis pareiškėjų pajamomis (979,24 Eur), kurios, kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, kreipiantis į teismą (2014-12-15), buvo dar mažesnės, nes pareiškėjo E. B. pajamos – 3750 Lt / mėnesį buvo tik nuo 2014-01-01 iki 2014-07-01, o nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 pajamų negavo, teismui kilo abejonė, ar pareiškėjai gyvena pagal pajamas, ar jie atskleidė teismui visas gaunamas pajamas. Taip pat pareiškėjai ir teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, iš kokių lėšų mokės bankroto administratoriui iki jų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo 646,93 Eur / 2233,70 Lt (339,90 Eur + 307,03 Eur) artimiausius keturis mėnesius, jeigu plano rengimui būtų nustatytas maksimalus terminas. Iš kokių pajamų ir kaip būtų dengiami įsiskolinimai kreditoriams, pareiškėjai teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo. Teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindo išvadai, jog pareiškėjų finansinė padėtis yra kritinė ir jie negalėtų įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingą terminą, nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjai yra jauno, darbingo amžiaus, gyvenantys ir dirbantys Vilniuje (CPK 186 str.). Be to, kaip matyti, pareiškėjų finansinė padėtis po 2014-07-01 pagal pateiktus duomenis pablogėjo – pajamos nuo 5.750,00 Lt / 1.665,32 Eur sumažėjo iki 3.381,12 Lt / 979,24 Eur, tačiau būtinosios išlaidos liko tos pačios, dėl socialinės pašalpos kaip daugiavaikė šeima pareiškėjai nesikreipė, ar atitiktų asmenų, kuriems priklausytų socialinė pašalpa, kriterijus, nesiaiškino. Tokios aplinkybės sąlygojo teismo abejones, ar pareiškėjai buvo pakankamai sąžiningi, atskleisdami visą informaciją apie savo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, būtinas vertinti keliant fizinio asmens bankroto bylą.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį. Nurodo, jog pareiškėjai, neturėdami teisinio išsilavinimo, pareiškime privalomus nurodyti būtinuosius poreikius suprato ne kaip faktinius, o planuojamus, kadangi labai tikslių paskaičiavimų, kokie gali būti būtinieji poreikiai per maždaug pusmetį iki kol būtų patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas ir kol kreditoriai nustatytų šią sumą. Pareiškėjai turi 4 vaikus, todėl planuodami būtinuosius poreikius, pareiškėjai turėjo omenyje galimus padidėjusius poreikius dėl ligų, šildymo sezono ir pan. Kad realiai pareiškėjai galėtų patenkinti savo daugiavaikės šeimos poreikius, pareiškėjams reiktų tokios sumos, kokia nurodyta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau pareiškėjams negaunant tokių pajamų, tai nereiškia, kad kita dalis būtų skolinamasi ar pan. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, pareiškėjų dalis pajamų yra nepastovi. Šiuo metu, kai E. B. įsidarbino, yra gaunamos pastovios pajamos. Tačiau E. B. vykdo indivivualią veiklą ir kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, iš šios veiklos pajamos yra gan ženklios, tačiau nepastovios ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, klientų ir pan. Per pirmąjį 2014 m. pusmetį E. B. individuali veikla pakankamai sekėsi, tačiau kitame pusmetyje nepavyko gauti suplanuotų pajamų, todėl realiai iš šios veiklos gaunamas vidurkis turėtų vedamas visiems 2014 metams, o ne pusmečiui. Būtent dėl gaunamų pajamų nepastovumo, būtinuosius poreikius pareiškėjai pareiškime nurodė kaip planuojamus, kaip vidurkį. Be to, pagal pareiškėjų supratimą, pareiškėjai teismui teikia prašymą patvirtinti tokią sumą, tačiau tik teismas sprendžia, ar būtent tokią sumą patvirtinti ar ją sumažinti ir pan. Todėl pareiškėjams nesuprantama, kodėl teismas nesiaiškino šių aplinkybių ir nesumažino pareiškėjų poreikiams būtinų išlaidų. Be to, teismas nesiaiškino to, kad E. B. vykdo individualią veiklą ir automobilis yra reikalingas šiai veiklai. Apeliantų nuomone, vaikų poreikiai yra prioritetiniai ir jie negali nukentėti dėl to, kad jų tėvams nepasisekė ir jie negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat teismas, pasisakydamas dėl „visuotinai“ žinomų aplinkybių dėl žymiai mažesnių interneto ir mobilaus telefono ryšio paslaugų, konkrečiai nepasisakė, kokia ta suma tokioms išlaidoms konkrečiai turėtų būti. Teismas manydamas, kad ši suma yra per didelė, galėjo ją sumažinti. Apeliantai be kita ko teigia, jog šioje stadijoje, svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorinių reikalavimų dengimo klausimas nėra svarstomas. Jis svarstomas kreditoriams tvirtinant mokumo atkūrimo planą, kuriame ir numatomos visos priemonės.

Atsiliepimas

AB DnB bankas atsiliepime prašo apeliantų skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei jos naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis pareiškėjams atsisakyta iškelti bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-877-436/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjams bankroto bylą atsisakė iškleti tuo pagrindu, jog apeliantų gaunamos pajamos yra mažesnės už būtinąsias pareiškėjų išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantai nebuvo pakankamai sąžiningi, atskleisdami visą informaciją apie savo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, būtinas vertinti keliant fizinio asmens bankroto bylą.

J. B. ir E. B. atskirajame skunde teigia, jog tik teismas sprendžia, kokia suma yra būtina ir reikalinga būtinoms išlaidoms, todėl teismas galėjo ją sumažinti. Todėl pareiškėjams nesuprantama, kodėl teismas nesiaiškino šių aplinkybių ir nesumažino pareiškėjų poreikiams būtinų išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai pagrįstais apeliantų argumentus bei pažymi, jog FABĮ nėra pateikti išlaidų būtiniausiems poreikiams tenkinti vertinimo kriterijai. Visų pirma, vertinant apeliantų argumentus, atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog šią asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą teismas patvirtinta tik iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Plane turi būti numatytos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 8 straipsnyje numatytą plano tvirtinimo tvarką kreditoriams suteikiama teisė nepritarti plano projektui. Taigi asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape. Be to, FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos riba, o pati nuostata yra rekomendacinio pobūdžio, taigi teismas dėl sumos sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes. Pareiškėjai nurodė, kad jų būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 1361,21 Eur suma. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog ši suma yra per didelė turėjo teisę, atsižvelgęs į pareiškėjų nurodytas sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, įvertinęs visas jų nurodytas aplinkybes, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti sumažintą pareiškėjams kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą, o ne atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą.

Atkreiptinas dėmesys, jog nesant akivaizdžių asmens piktnaudžiavimo požymių, teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo – vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius. Taip pat pažymėtina, kad civilinėje teisėje yra įvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tačiau CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir šiame straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Šiuo atveju abejoti pareiškėjų sąžiningumu vien tuo pagrindu, jog jų gaunamos pajamos yra mažesnės už būtinąsias pareiškėjų išlaidas, nėra tikslinga. Minėta, jog teismas, manydamas, kad būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga suma yra per didelė, turi teisę patvirtinti sumažintą pareiškėjams kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą. Kitų pareiškėjų piktnaudžiavimo požymių pirmosios instancijos teismas nenurodė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis naikintina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, todėl, panaikinus ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bankroto bylos J. B. ir E. B. iškėlimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. B. ir E. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys „Swedbank lizingas“, UAB, Nordea bank Finland Plc, AB DNB bankas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Alvydas Barkauskas