- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- 2YT-935-1148/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00220-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Pareiškėjas
- A. P., M. P., E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P., M. P. ir E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad jų senelis J. P., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimą po savo žmonos E. P. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų senelė E. P., (duomenys neskelbtini) mirė senelis J. P.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. P.. 2016-03-23 J. P. Šilutės 2-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines ir neturtines teises lygiomis dalimis, po 1/3 dalį palieka savo vaikaičiams A. P., M. P. ir E. P.. Nurodo, kad mirus senelei E. P., paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, tačiau jos sutuoktinis, t. y. pareiškėjų senelis iš karto atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir kaip įstatyminis įpėdinis faktiškai priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, t. y. liko gyventi ūkyje, tvarkėsi jame, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsiliepime nurodė, kad pagal pareiškėjų teiginius, J. P. aktyviais veiksmais priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti, todėl negalima teigti, kad jis atsisakė priimti palikimą ir valstybė gali paveldėti turtą. Neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjų nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas tuo atveju, jei bus įrodytas palikimo priėmimas faktiškai jį pradėjus valdyti. Neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
4. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimo argumentai, kad J. P. po sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nustatytą trijų mėnesių laikotarpį pradėjo rūpintis pareiškime nurodytu turtu, nėra visapusiškai pagrįsti rašytiniais įrodymais, taip pat nėra aišku, dėl kokių priežasčių paveldėtojas savo paveldėjimo teisių į pareiškime nurodytą palikimą nerealizavo visa apimtimi per įstatyme nustatytą terminą. Prašo teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
5. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjų reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 - 3 dalys).
8. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.
10. Pareiškėjų teigimu, jų senelis J. P. po sutuoktinės E. P. mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
11. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjų žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
12. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjų paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jų paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento.
13. Pareiškėjai nėra pažeidę įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjų prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjų nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjų pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjų parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjų paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. P., (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. P. (b. l. 6, 5, 8). (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjų tėvas A. P. (b. l. 7). 2016-03-23 J. P. Šilutės 2-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines ir neturtines teises lygiomis dalimis, po 1/3 dalį palieka savo vaikaičiams - pareiškėjams A. P., M. P. ir E. P. (b. l. 9). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Liudijimo apie palikimo priėmimą nustatyta, kad pareiškėjai priėmė palikimą pagal testamentą, kurį 2016-03-23 patvirtino Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. D., paduodami palikimo priėmimo pareiškimą notarui į visą turtą, po senelio J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 10, 11, 12, 13).
15. Po E. P., o vėliau ir po J. P. mirties liko nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, gyvenamasis namas, tvartas, kiemo rūsys, viralinė), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16). Nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo E. P. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad J. P. pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl J. P. teisės paveldėti E. P. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
16. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius savo atsiliepimu iš esmės sutiko su tuo, kad J. P. aktyviais veiksmais išreiškė savo poziciją dėl palikimo priėmimo po palikėjos mirties. Nors suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimo argumentai, kad J. P. po sutuoktinės mirties per CK nustatytą trijų mėnesių laikotarpį pradėjo rūpintis pareiškime nurodytu turtu, nėra visapusiškai pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau tai paneigia pareiškėjų į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad J. P., likęs gyventi kartu su sutuoktine valdytame name, po sutuoktinės mirties iš karto (t. y. jau nuo 2015-08-26) mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 54-55), taip pat mokėjo žemės mokestį (b. l. 20, 21), už elektros energiją (b. l. 24-28), reguliariai mokėjo atliekų tvarkymo rinkliavas (b. l. 22-23, 29). Be to, iš byloje esančio 2021-03-22 Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų E. P. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 50).
17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančias ir nepaneigiančias suinteresuotų asmenų pozicijas, konstatuoja, kad po E. P. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis J. P. priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. P. (gimusios (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė J. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.