Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. P. apklaustas teisme kaltu neprisipažino, paaiškino, kad su E. nuvyko iki ,,Maksimos“, kur susitiko su jo draugais ir visi važiavo link Bubių, Šiaulių r. E. pats pirmas nuvažiavo link Aukštelkės ir kaltinamasis prie Aukštelkės jį prisivijo. Tiksliai nepamena, ar šviesoforas užsidegė, ar mirkčiojo. Jie abu stovėjo pirmoje juostoje. E. sušuko klausdamas, ar važiuoja ant suoliukų, ir jis palinkčiojo galvą, tai suprato, kad važiuoti link suoliukų. Pirmoje juostoje aplenkė automobilį ir važiavo pirmas, tuomet pagalvojo – palauks kitų, ir pajuto didžiulį smūgį į galą. Jam nebuvo jokio tikslo rikiuotis į kitą eismo juostą. Jis sustojo už 500 m ir bėgo iki E.. Bėgo link E., susirado telefoną ir šaukė, tačiau E. draugai jo nematė ir pravažiavo. Pats važiavo antra juosta ir laukė kitų, kol atvažiuos, tačiau pajuto didelį smūgį ir jį metė į kairę pusę antroje juostoje. Teisės vairuoti neturi. E. link Aukštelkės nuvažiavo pats pirmas, kaltinamasis jį prisivijo ir jo greitis buvo virš 200 km/h, taip pat ir E. toks greitis buvo, tačiau jie nelenktyniavo. E. prisivijo likus gal 100 m. iki šviesoforo. Jie sustojo pirmoje juostoje vienas šalia kito. Kaltinamasis stovėjo prie vieno krašto, o jis prie kito krašto. Užsidegus žaliai šviesai, kaltinamasis pirmas pradėjo važiuoti ir didino greitį iki 160 km/h, o pavažiavus pajuto smūgį į galą. Važiavo pačiu viduriu antros juostos. Iki smūgio praėjo gal 5 s ir jis buvo antros juostos viduryje. Motocikle yra veidrodėliai. Nematė, kas ir kaip buvo per veidrodėlį gale. Net negalvojo, kad į jį atsitrenkė E.. Nematė, kas E. atsitiko, gal jį sumėtė ar pan. Neturi paaiškinimo, kodėl be teisių važinėjo, nes noras važiuoti buvo didesnis nei teises išlaikyti. Jie abu buvo su šviesomis. Buvo blaivus. Motociklas priklauso jam. Jis nuo vaikystės važinėja keliais su motociklais. Leistinas greitis buvo 90 km/h, o greitį viršijo gerokai daugiau, nes taip gavosi. Buvo tamsu, nes buvo vakaras. E. į jį įvažiavo. E. važiavo turbūt antra juosta. Važiavo su šviesomis. Jis nematė visiškai iš galo šviesų, nes žiūrėjo į priekį. E. įvažiavo iš dešinės pusės ir sulindo į jį, motociklai susikabino ir po to E. išplėšė iš jo. Jis trenkėsi į dešinę pusę. Bandė sustoti, bet stabdžiai dingo nuo smūgio. Prieš smūgį stabdžiai buvo. Kaltinamojo motociklas buvo techniškai tvarkingas. Techninė apžiūra buvo atlikta ir galiojanti. Visuomet važiuoja antra juosta ir retai važiuoja pirma juosta. Kiek yra važiavęs pirma juosta, tai jam daug išlenda žmonių iš šalutinio kelio. Pirma juosta buvo laisva. Avarija įvyko antroje juostoje. Antra juosta yra kairėje, o pirma - dešinėje. Nežino, kodėl šukės buvo pirmoje juostoje. Jis visiškai nesudarė avarinės situacijos. E. pats sudarė avarinę situaciją. Avarijos vieta buvo antroje juostoje. Aplenkė mašiną ir važiavo sulėtinęs greitį, o po kelių sekundžių pajuto smūgį. Kaltinamasis rikiavosi į antrą juostą aplenkęs mašiną. Lenktyniauti nesiruošė, nes buvo naktis. E. kai nurūko, tai savaime gerokai viršijo greitį, nes tai yra adrenalinas. Apie kelių eismo taisykles nepagalvojo nei vienas. Kitų priklausomybių neturi. Jį kiti priėmė važiuoti motociklu, nes jis gerai vairuoja. Narystės motociklininkų klube nebuvo. Per facebooką susitardavo dėl važiavimo vietos. E. greitis buvo didžiulis, nes važiavo 110 km/h. Nežino kas jam tuo metu nutiko, ar šalmas pakilo, ar dar kažkas. Prieš smūgį važiavo 110 km/h, o E. smeigė į jį važiuodamas virš 200 km/h. Kaltinamasis važiavo antros juostos viduriu. Kai E. K. nusipirko motociklą Yamaha, tai buvo pati pradžia ir motociklo galia buvo 92 kilovatai, tačiau realiai E. neturėjo teisės vairuoti tokio motociklo. Šio motociklo dokumentuose parašyta 25 kilovatai. Yamaha motociklas gali išvystyti apie 300 km/h greitį. Tai buvo ne pirmas jų išvažiavimas, kai viršijo greitį. Yra važiavę ir 250 km/h. Jis neturi „žalio supratimo“ paties susidūrimo mechanizmo. Važiavo antra juosta ir pajuto didelį smūgį į galą. Gal E. norėjo jį aplenkti, gal nepastebėjo, o gal šalmas pasikėlė. Atvykę pareigūnai jos klausė, kaip įvyko avarija. Pareigūnams pasakė, kad avarija įvyko 2 km nuo šviesoforo antroje juostoje. Tą patį vakarą bendravo su R. A., D. G., D. L., A. B. ir jiems aiškino tą patį, kad avarija įvyko antroje juostoje. Jis nesirikiavo į pirmą juostą. Neįsivaizduoja, kodėl šukės kelkraštyje, o ne pirmoje juostoje. Jeigu važiuos, tai važiuos ten, kur leidžiama be teisių. Išvadas padarė, kad be teisių negalima važiuoti. Važiavo antra juosta tiesiai ir teisių neturėjimas įtakos neturėjo avarijai. R. K. gerai pažįsta ir jis žinojo, kad kaltinamasis neturi teisių. Su R. K. yra kalbėję, kad E. neturi teisės vairuoti motociklo Yamaha ir šiame pokalbyje dalyvavo E. K., R. K. ir kaltinamasis. Jie žinojo ką perka, tačiau kai perkama iš anglų, dokumentuose nerašo kilovatų ir ,,Regitra“ įrašo 25 kilovatus. Realiai galingumo nepatikrinsi. ,,Regitroje“ pats pasakai 25 kilovatus, nes dokumentuose nerašo, o realiai būna 92 kilovatai. Kaltinamojo motociklas 121 kilovatai, o E. – 92 kilovatai. Kaltinamojo šviesos degė. Iš galo važiuojantis motociklininkas mato jo stabdymą. Šioje situacijoje E. galėjo būti didelis greitis. Jam nebuvo priežasties stabdyti ir jokių stabdymo žymių nėra. Kai būna motociklų avarijos, tai dėl didelio greičio neapskaičiuoja ir nespėja sustabdyti. Sekundžių reikalas pasiekti 200 km/h. Jie išvažiuoja į miestą ar už miesto pasivažinėti, bet dažniausiai stengiasi į aplinkkelį. Policija nepagauna, o jeigu mato policiją, tai stengiasi lėtai važiuoti. Pasikeisti tepalus mokėjo, o E. techninę apžiūrą pravarė kaltinamojo motociklui. Jie sustojo prie šviesoforo ir pajudėjo iš pirmos juostos. Jis aplenkė automobilį, tačiau nežino, kaip E. aplenkė automobilį. Pajudėjo vienu metu ir paspaudęs aplenkė automobilį. Važiavo antra juosta 110 km/h ir pajuto smūgį į galą. Nepasakys kiek iš vietos pajudėdamas paspaudė. Kai važiavo antra juosta, jis važiuodamas 110 km/h laukė kitų kol prisivis ir pajuto smūgį. Kaltinamojo motociklo stabdžiai veikė ir nusimetė greitį bei pajuto smūgį. „Nusimetė gazą“ ir važiavo laukdamas kitų. Praėjo gal 5-10 s ir pajuto susidūrimą. Kai jis aplenkė automobilį, iki smūgio galėjo praeiti viena minutė, tačiau ne daugiau. Jis atsiplėšė nuo E. ir už 5-10 s. pajuto smūgį. Intervalinio greičio tikrai nebuvo, nes buvo naktis. Važiavo 110 km/h ir žiūrėjo į spidometrą. Nematė, kuria juosta važiavo E. K.. Kaltinamasis aplenkė automobilį, tai vadinasi E. taip pat turėjo aplenkti automobilį. Iki smūgio E. važiavo antra juosta ir į jį trenkėsi antroje juostoje. Motociklų kontaktavimas įvyko antroje eismo juostoje.

Dėl pakeisto kaltinimo paaiškino, kad pripažįsta, jog važiavo be teisių ir viršijo greitį, daugiau nepripažįsta. Su nauju kaltinimu nesutinka. Jie nelenktyniavo. Nepripažįsta, kad lenktyniavo, kad rikiavosi iš antros juostą į pirmą juostą. Žinojo, kad abu atsiskyrė nuo kitų motociklininkų grupės. Jis paspaudė, kaltinamasis po to jį Aukštelkėje prisivijo. Tiksliai nepasakys, ar jie pristabdė, ar sustojo prie Aukštelkės šviesoforo. Kai nutolo, buvo jau didelis greitis. Jis jį vijosi. Nuo Aukštelkės sankryžos kaltinamasis pirmas nuvažiavo. Jo daugiau nebuvo aplenkęs. Prie E. K. privažiavo netoli Aukštelkės, prieš mašinos lenkimą. Kai pristabdė prieš mašinos lenkimą, kalbos apie prisivijimą, nebuvo. Buvo pokalbis, kad važiuos prie suoliuko. Kaltinamasis pašaukė, jis palinkčiojo galvą, ir viskas. Tokio kaip lenktyniavimo nebuvo.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodoma šiais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiaulių rajone, kelio „A12“ Ryga-Šiauliai-Kaliningradas 64 kilometre (duomenys neskelbtini), požymiai (1 t., b. l. 7-22).Specialisto išvadoje Nr. M 243/2016(04) nurodyti E. K. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai ir jo mirties priežastis. Jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 67-70).Transporto priemonės techninės apžiūros akte, apraše bei apžiūros protokole nurodyti motociklo „Suzuki GSX-R1000“ sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. l. 71, 72, 85-95).Transporto priemonės techninės apžiūros akte, apraše bei apžiūros protokole nurodyti motociklo „Yamaha YZF-R6“ sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. l. 74, 75, 96-105).

5) Specialisto išvadoje Nr. 11Š-6(17) nurodyta: 1) Dėl tiriamoje dalyje nurodytų priežasčių apskaičiuoti motociklo „Suzuki“ važiavimo greičio susidūrimo metu negalima. 2) Prieš pat slydimo žymės pradžią E. K. vairuojamas motociklas „Yamaha“ važiavo ne mažesniu nei 107 km/h greičiu. 3) Nurodytoje situacijoje motociklo „Suzuki“ vairuotojas D. P. važiavo jo paties nurodytu 100-110 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, tikėtina, keitė važiavimo kryptį į dešinę pusę, nedavė kelio dešiniau važiavusiam motociklui „Yamaha“ bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Vertinant E. K. veiksmus, specialisto išvadoje nurodyta, kad jo važiavimo greitis techniniu požiūriu buvo nepriimtinas, tačiau dėl tiriamoje dalyje nustatytų priežasčių negalima nustatyti ar jo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 113-119). Teisme apklaustas specialistas E. G. patvirtino specialisto duotas išvadas.

6) Ekspertizės akte Nr. 11-2697(16) nurodyta: 1) Negalima apskaičiuoti motociklo „Suzuki“ greičio susidūrimo metu. 2) Negalima apskaičiuoti motociklo „Yamaha“ greičio susidūrimo metu. Prieš pat rato slydimo žymės dešiniame kelkraštyje formavimosi pradžią E. K. vairuojamas motociklas „Yamaha YZF-R6“ judėjo nemažesniu kaip 107 km/h greičiu. 3) Tikėtina, kad motociklo „Suzuki“ vairuotojas D. P. prieš eismo įvykį keitė judėjimo kryptį į dešinę, taip sudarydamas kliūtį dešiniau jo važiavusio motociklo „Yamaha YZF-R6“, vairuojamam E. K., judėjimui. 4) Šioje eismo situacijoje motociklo vairuotojas E. K. važiavo ne mažesniu kaip 107 km/h greičiu, taip viršydamas leistiną įvykio vietoje 90 km/h greitį. 5) Tikėtina, kad motociklai „Suzuki“ ir „Yamaha“ susidūrė pirmoje eismo juostoje. 6) Negalima apskaičiuoti motociklo „Suzuki“ greičio prieš susidūrimą. 7) Negalima apskaičiuoti motociklo „Yamaha“ greičio prieš susidūrimą. 8) Tikėtina, kad motociklas „Suzuki“ prieš eismo įvykį judėjo įstrižai kelio iš kairės į dešinę, o motociklas „Yamaha“ - pirma eismo juosta. Kontakto metu tarp motociklų išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas, atviras link jų užpakalinių dalių. 9) Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. Motociklo „Suzuki“ vairuotojas D. P. judėjo įstrižai kelio važiuojamosios dalies ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi dešiniau jo didesniu greičiu važiavusiam motociklo „Yamaha“, vairuojamam E. K., judėjimui. Motociklas „Yamaha“ vairo kairiąja rankena kliudė motociklo „Suzuki“ plastikinę apdailą po keleivio balneliu, o variklio aušinimo radiatoriaus kairiuoju bakeliu - išmetimo sistemos elementus (išmetimo antgalį, duslintuvą ir vamzdį) bei apdailos kampą. Dėl susidūrimo motociklas „Yamaha“ nukrypo į dešinę ir nuvažiavo nuo važiojamosios dalies apie 10° kampu važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu. Prieš pat įvažiuojant į dešinį kelkraštį motociklo „Yamaha“ greitis buvo didesnis kaip 107 km/h. Kirtęs dešinį kelkraštį motociklas judėjo vertikalioje padėtyje iki kelio į (duomenys neskelbtini). Kertant šį kelią motociklas prarado judesio stabilumą ir toliau judėjo sudėtingu erdviniu judesiu iki kol sustojo eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje. Motociklas „Suzuki“ po susidūrimo jo vairuotojo D. P. buvo patrauktas iš įvykio vietos. 10) Motociklo „Suzuki“ vairuotojas D. P. prieš manevruodamas į dešinę privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią dešiniau jo didesniu greičiu judėjusiam motociklui „Yamaha“ įvairuojamam E. K.. Tikėtina, duodamas kelią motociklui „Yamaha“ D. P. būtų turėjęs techninę galimybė išvengti susidūrimo su juo. 11) Negalima nustatyti, ar motociklo „Yamaha“ vairuotojas E. K. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su motociklu „Suzuki“. 12) Po susidūrimo motociklas „Yamaha“ nukrypo į dešinę ir nuvažiavo nuo važiojamosios dalies apie 10° kampu važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu. Kirtęs dešinį kelkraštį motociklas važiavo iki kelio į (duomenys neskelbtini). Kertant šį kelią motociklas prarado judesio stabilumą ir toliau judėjo sudėtingu erdviniu judesiu iki kol sustojo eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje. Motociklas „Suzuki“ po susidūrimo jo vairuotojo D. P. buvo patrauktas iš įvykio vietos. 13) Tikėtina, kad motociklo „Suzuki“ vairuotojas D. P. prieš eismo įvykį keitė judėjimo kryptį į dešinę, taip sudarydamas kliūtį dešiniau jo važiavusio motociklo „Yamaha“, vairuojamam E. K., judėjimui, kas techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t., b. l. 140-147). Teisme apklaustas ekspertas V. M. patvirtino ekspertizės akte suformuluotas išvadas.

7) Lietuvos teismo ekspertizės centro atsakyme nurodyta, kad, susipažinus su pateiktomis įvykio vietos skaitmeninėmis fotografijomis, jokių duomenų, dėl kurių galėtų keistis anksčiau duotos išvados, nenustatyta (1 t., b. l. 167).

8) Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad ligoninės rūbų sandėlininkė pateikė žuvusiojo E. K. rūbus (1 t., b. l. 168-169).

9) Daiktų apžiūros protokole nurodyti pateiktų žuvusiojo rūbų ir įvykio vietoje rastų daiktų požymiai (1 t., b. l. 170-183).

10) Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad įvykio metu atmosferos reiškinių nebuvo, oro temperatūra buvo nuo 11,4 iki 15,8 °C, meteorologinis matomumas - 20 km (1 t., b. l. 188).

11) Alkotesterio parodymuose nurodyta, kad po eismo įvykio D. P. buvo blaivus (2 t., b. l. 1).

12) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad motociklo „SUZUKI GSX-R 1000“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje „Seesam Insurance AS“ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82).

13) Liudytojų A. B. (1 t., b. l. 61-62), liudytojo R. A. (1 t., b. l. 49-50), liudytojo D. G. (1 t., b. l. 52-53), liudytojo D. L. (1 t., b. l. 58-59) parodymais ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme apklaustas liudytojas D. G. paaiškino, kad su draugais važiavo leistinu greičiu, o D. P. ir E. K. važiavo šiek tiek greičiau. Teisme apklaustas liudytojas D. L. parodė, kad D. P. su E. K. nuvažiavo į priekį. Liudytojo greitis buvo 120 – 140 km/h, o koks buvo D. ir E. greitis, nežino. Jų greitis buvo nuo 200 km/h ir jų nesivijo. Teisme apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad jie du, E. su D. nulėkė. Jie atsiliko apie pusės kilometro ar kilometras. Kada jie keturi privažiavo Aukštelkę, avarija buvo įvykusi. Jų vidutinis greitis buvo apie 90 km/h. Koks jų greitis buvo, nežino. Kiek girdėjo, D. sakė, kad buvo 180 km/h. Kaltinamasis jam pasakė: „Aš važiavau antra juosta, važiavau 180 km/h, nusimečiau greitį iki 120-130 km/h. Tada į mane trenkėsi, sumėtė galą, bet aš nenukritau. Kaip trenkėsi, neįsivaizduoju“. Taigi, nagrinėjant bylą, nustatyta, kad tiek D. P., tiek E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimą neviršyti leistino greičio: važiavo viršydami greitį, be to, tarp dviejų motociklų vyko lenktynės, tokie vairuotojų veiksmai buvo aiškiai netinkami. Tai, kad jie lenktyniavo, patvirtina paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai, kad abu motociklininkai važiavo netoli vienas kito, abu kartu nutolo nuo kitų motociklininkų, abu ženkliai viršijo leistiną greitį, sustoję prie šviesoforo, vėl pradėjo važiuoti sparčiai greitėdami ir viršydami greitį, t. y. vijosi vienas kitą.

Apklausiamas teismo posėdyje D. P. nurodė, kad E. K. link Aukštelkės nuvažiavo pats pirmas, o jis jį prisivijo ir jo greitis buvo virš 200 km/h, taip pat ir E. toks greitis buvo. E. prisivijo likus gal 100 m. iki šviesoforo. Jie sustojo pirmoje juostoje vienas šalia kito. Pajudėjo vienu metu ir paspaudęs kaltinamasis aplenkė automobilį. Važiavo antra juosta 110 km/h ir pajuto smūgį į galą. Iki smūgio E. važiavo antra juosta ir į jį trenkėsi antroje juostoje. Motociklų kontaktavimas įvyko antroje eismo juostoje. Kaltinamojo D. P. nurodytos įvykio aplinkybės vertintinos kritiškai ir jomis remiamasi tiek, kiek jas patvirtina kiti teismo ištirti įrodymai. Liudytojais apklausti R. A., D. L., D. G., t. y. įvykio metu važiavę asmenys, nematė įvykio, apie įvykio aplinkybes galėjo nurodyti tik tai, ką jiems pasakojo pats kaltinamasis. Nukentėjusieji pateikė savas įvykio versijas, tačiau jos yra išvestinės ir įrodomosios galios neturi.

Taigi, teismas konstatuoja, kad D. P., vairuodamas motociklą „Suzuki GSX-R 1000“, pažeidė KET 4, 9, 14, 23, 101, 104, 127 ir 131.1 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas nuo Šiaulių link Aukštelkės gyvenvietės, vairavo motociklą neturėdamas šios teisės (KET 14 p.), nesilaikė kelyje visų būtinų atsargumo priemonių, savitarpio pagarbos ir atsargumo kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 4 ir 9 p.), pasirinkdamas didesnį nei 90 km/h važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas ir viršijo ne gyvenvietėse leidžiamą ne didesnį kaip 90 km/h greitį (KET 127 ir 131.1 p.), lenktyniavo kelyje su E. K., pavojingai keisdamas, didindamas ir lėtindamas, važiavimo greitį (KET 23 p.), prieš keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio dešiniau, gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, motociklu važiavusiam E. K. (KET 101 ir 104 p.), dėl to susidūrė su E. K. vairuojamu motociklu, kuris nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. K. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Tokie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui turėjo rizikingas nukentėjusio asmens (nagrinėjamu atveju – E. K.) elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad veika – KET pažeidimai – padaryti iš chuliganiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.).