Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-205/2014 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. K. nurodė, jog į savo žemės sklypą gali patekti tik per atsakovui A. M. priklausantį žemės sklypą, tačiau servitutas keliui nenustatytas. Teigė, kad nuo 2010 metų gegužės mėnesio atsakovas savavališkai statybiniais blokais ir metaliniu užtvaru užtvėrė žemės sklypą, kuris buvo skirtas susisiekimo (gatvės) ir inžinierinių tinklų koridoriams įrengti, vadovaujantis parengtu žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. Be to, nurodė, jog atsakovas, atlikdamas gatvės tiesimo darbus, sunaikino jai priklausančiame žemės sklype augusį klevą, padarydamas 36 300 Lt turtinę žalą. Prašė teismą nustatyti neterminuotą ir neatlygintiną kelio servitutą pagal 2013-12-12 UAB „Adoljana“ parengtą kelio servituto nustatymo planą atsakovui A. M. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovo 36 300 Lt žalos atlyginimą.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, nustatė ieškovei J. K. neterminuotą, atlygintinį kelio servitutą atsakovui A. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruotam inžineriniam statiniui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2013-12-12 UAB „Adoljana“ parengtą kelio servituto nustatymo planą (projektą), kurio plotas 245 kv.m, suteikiantį teisę ieškovei juo naudotis, t.y. laisvai patekti į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), vedžioti gyvūnėlius, važiuoti transporto priemonėmis bei priteisė iš atsakovo 704,35 Eur (2 432 Lt) turtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo šalims neginčijus, jog kelio servitutas turi būti nustatytas, tačiau atsakovas gera valia nesutinka leisti ieškovei nusistatyti neatlygintiną kelio servitutą, jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nurodė, jog atsakovas, kaip tarnaujančiojo daikto savininkas, turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, todėl ieškovei nustatytinas neterminuotas, atlygintinis kelio servitutas atsakovui A. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įregistruotam inžineriniam statiniui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovui nepareiškus priešieškinio, susijusio su pradiniu ieškiniu, jo prašymas priteisti iš ieškovės 50 000 Lt vienkartinę kompensaciją už kelio aptarnavimą bei servitutą visam keliui, kurio ilgis 0,102 km, nenagrinėtinas. Nurodė, kad atsakovas neskundė jam paskirtos administracinės nuobaudos administracinio teisės pažeidimo byloje dėl LR aplinkos ministro 2010-03-15 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimo - gruntu užpilant klevo, augusio ieškovei priklausančioje namų valdoje, šaknis, dėl ko medis pradėjo džiūti, ir teismo ekspertizei nustačius sunykusį medį buvus paprastuoju klevu, darė išvadą esant pagrindui ieškovės patirtą turtinę žalą paskaičiuoti pagal šalių sutartą nudžiuvusio medžio skersmenį bei poįstatyminių teisės aktų nuostatas, nustatant 2 432 Lt turtinės žalos dydį ir ją priteisti iš A. M..

Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalyje dėl nustatyto atsakovo žemės sklype atlygintinio kelio servituto, priimti naują sprendimą – nustatant, jog nustatytas neterminuotas kelio servitutas yra neatlygintinis. Nurodo, kad pasirašant su atsakovu žemės sklypo su namu pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas tikino, jog gatvės ir inžinerinių tinklų koridoriumi, kuriuos išpirks savivaldybė, turint tam lėšų, naudotis nebus kliūčių, todėl privažiavimas prie nusipirkto sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo išspręstas. Tvirtina, jog po metų atsakovas pradėjo neleisti ir trukdyti jai naudotis gatve ir inžinierinių tinklų koridoriumi, reikalaudamas susimokėti už naudojimąsi gatve. Nurodo, kad reikalavimą susimokėti atsakovas reiškė tik jai vienai, kai kitiems asmenims, pirkusiems analogiškomis sąlygomis žemės sklypus, toks reikalavimas nebuvo ir nėra reiškiamas. Mano, jog šiuo atveju neatlygintinio kelio servituto nustatymas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teigia, kad teismui nusprendus nustatyti atlygintinį kelio servitutą, atlygintinumo klausimas turi būti išspręstas iš esmės, nustatant vienkartinę išmoką iki 500 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalyje dėl kelio servituto nustatymo ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį dėl paprastojo klevo sunaikinimo bei nuostolių atlyginimo atmesti. Nurodo, kad buvo įrodyta ieškinyje nurodytus laikinus apribojimus sklype padarius atliekant kelio statybos darbus, kurie yra pabaigti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigia, jog apie vykusias kelio statybas negalėjo pranešti ieškovei, nes nežinojo jos adreso (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad šiuo metu apribojimai yra panaikinti, todėl keliu naudojasi kvartale gyvenantys žmonės, atvažiuojantys svečiai bei interesantai. Teigia, kad nustačius kelio servitutą pagal ieškovės siūlomas koordinates, ieškovė negalėtų garantuoti, jog atvažiavę UAB „Audrutis ir partneriai“, kuriai išnuomotas ieškovės nekilnojamasis turtas, tiekėjai ir klientai nesinaudos likusia kelio dalimi. Be to, gatvės ploto neužtenka prasilenkti sunkiasvoriams vilkikams. Ieškovei kelio servituto prašant ne vien dėl teisės juo naudotis kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis, bet ir UAB „Audrutis ir partneriai“ veiklos perspektyvinio vystymo tikslais, pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti kelio servitutą visam keliui, kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Nurodo, jog teismas, nustatydamas servitutą atlygintinį, nepasisakė dėl atlygintinumo rūšies, dydžio, mokėjimo sąlygų, jo patirtų nuostolių atlyginimo. Mano, kad ieškovė turėjo pasiūlyti nuostolių atlyginimo ir kompensacijos atlygį dėl siekiamo nustatyti servituto. Teigia, jog šioje dalyje teismo sprendimas nepagrįstas, prieštaraujantis teismų praktikai, todėl servituto nustatymo bei nuostolių atlyginimo ir kompensacijos nustatymo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad jo kaltė dėl medžio nudžiūvimo nebuvo įrodyta ir nebuvo nustatyta tikroji klevo nudžiūvimo priežastis. Nurodo, jog byloje esantis patikrinimo aktas tik su pareigūno parašu yra negaliojantis nuo surašymo dienos, o jame užfiksuoto pažeidimo požymiai neatitinka ATPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Tvirtina, kad medžio šaknys buvo užpiltos gruntu ir padaryta patvanka privačiame žemės sklype, o ne bendro naudojimo vietoje. Mano, kad neapskųsta administracinė nuobauda yra jo asmeniniai nuostoliai, o ne kaltės įrodymas. Teigia, kad kelio darbai buvo pradėti 2010 m. gegužės mėnesį, o ginčo medis be lapų ir žiedų buvo po 2009-2010 metų žiemos. Be to, ieškovei priklausančiame žemės sklype buvo naudojami chemikalai, todėl tai ir galėjo būti medžio nunykimo priežastimi. Nurodo, jog ieškovė nebandė nustatyti tikrosios medžio nudžiūvimo priežasties.

Atsiliepimu į J. K. apeliacinį skundą A. M. prašo skundą atmesti, o skundžiamo sprendimo dalį dėl kelio servituto nustatymo panaikinti ir perduoti servituto kompensacijos ir/ar nuostolių dydžio nustatymo klausimo išsprendimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog ieškovė su juo neatsiskaitė pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo žemės sklypą su namu, (duomenys neskelbtini), kas rodo jos nesąžiningumą. Teigia, kad ieškovės noras, jog ginčo objektu tapusi gatvė su inžineriniais tinklais būtų išpirkta savivaldybės, vertintinas kaip noras išvengti savo įsipareigojimų jam vykdymo. Mano, kad ieškovė neteisingai nurodė ginčo kilimo priežastį. Nurodo, jog apie kelio statybos darbus, dėl kurių buvo apribojimai, ieškovei negalėjo pranešti, nes nežinojo jos gyvenamosios vietos, taip negalėjo reikalauti susimokėti už kelio naudojimąsi. Teigia, kad susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius pastatytas iš jo asmeninių lėšų, o kiti sklypus įsigiję asmenys savo įsipareigojimus įvykdė, todėl ginčų dėl susisiekimo nekelia. Nurodo ieškovei visai su juo nebendradarbiavus, pačiai niekada nesinaudojus keliu bei nevykdžius savo įsipareigojimų, tuo norint nemokamai pasigerinti savo sąlygas naudojantis neatlygintinai jam priklausančiu turtu. Teigia, nesant įrodytai jo kaltei dėl medžio nudžiūvimo. Nurodo, jog ieškovė neįvardija savo pasiūlytos 500 Lt sumos ar tai kompensacija, ar tai nuostoliai, kurie atitiktų tik 0,26 procento jo realiai patirtų nuostolių.

Atsiliepimu į J. K. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundą prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias servitutų nustatymo ir atlygintinumo klausimus, tinkamai taikė tokio pobūdžio bylose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimu į A. M. apeliacinį skundą J. K. atsakovo skundą prašo atmesti. Nurodo, kad savo poziciją dėl skundžiamo sprendimo išdėstė savo apeliaciniame skunde. Mano, jog atsakovo motyvai subjektyvūs, suteikiantys jam teisę piktnaudžiauti savo teisėmis. Sutinka su teismo išvada sprendimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir teigia nesant pagrindo šią sprendimo dalį naikinti.

Ieškovės J. K. apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo A. M. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. nuosavybės teise priklauso 0,1054 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas padalijus žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94-97). Pagal žemės sklypo planą, A. M. priklausantis žemės sklypas ribojasi su J. K. priklausančiu 0,1031 ha ploto žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27-28, 30). Nustatyta, jog A. M. priklausantis 0,1054 ha sklypas priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir jame suformuotas bei įregistruotas 0,102 km vietinės reikšmės trečios kategorijos kelias, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94-95). Ieškovė J. K. prašė teismą nustatyti 245 m² ploto neatlygintinį kelio servitutą A. M. priklausančiame žemės sklype, pagal 2013-12-12 parengtą UAB „Adoljana“ servitutinio kelio nustatymo schemą M1:500 (1 t., b. l. 89). Atsakovas sutinka, jog ieškovė J. K. turi teisę naudotis keliu, siekiant patekti į savo žemės sklypą, tačiau teigia, jog servitutas turi būti nustatytas visam keliu, nes ieškovė namą nuomoja bendrovei, kuri vykdo veiklą naudojant krovininį transportą, be to, privalo atlyginti dalį jo patirtų kelio įrengimo išlaidų.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Kadangi servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kas reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu (nutartis Nr. 3-K-3-210/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus ieškovės teisę į kelio servitutą, teismas turėjo pareigą svarstyti klausimą dėl nuostolių atlyginimo, nustatant kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Kreipdamasi į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovė turėjo nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Ieškinyje J. K. nurodė, jog sudarant 2009-01-14 žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį, su A. M. buvo susitarta dėl galimumo be jokių varžymų naudotis gatve, todėl teismo prašė nustatyti neatlygintinį kelio servitutą (1 t., b. l. 53-56; 2 t., b. l. 84-88). Atsakovas A. M. ieškovės teiginių šalims susitarus dėl servituto neatlygintinumo, nepatvirtino. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, byloje nėra (CPK 178 str.). Tas faktas, kad ateityje Pasvalio rajono savivaldybė perims iš A. M. suformuotą kelią, (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas pripažinti esant tikslingu nustatyti neatlygintinį kelio servitutą, kaip tai nurodo J. K.. Atsakovas teigia, jog įrengiant gatvę patyrė išlaidų ir prašė priteisti iš ieškovės vienkartinę 50 000 Lt kompensaciją už jo, kaip savininko teisių suvaržymą (2 t., b. l. 101-109). Teismui pagrįstai konstatavus, jog nustatytinas atlygintinis kelio servitutas, o šalims nesutariant dėl kompensacijos, jos dydį privalo nustatyti teismas, todėl be pagrindo pirmosios instancijos teismas neišsprendė A. M. priteistinų nuostolių, kurie reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už jo teisių suvaržymą (CK 4.129 str.). Atsakovas A. M. nurodo, jog įrengiant kelią, jis patyrė 192 997,08 Lt (įskaitant PVM) išlaidų (3 t., b. l. 62). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2008-11-19 A. M. ir UAB „Chimkora“ sudarė rangos sutartį atlikti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos darbus (3 t., b. l. 63-64). Iš lokalinės sąmatos matyti, jog susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus, (duomenys neskelbtini), statybos darbai vykdyti atliekant statybvietės paruošimo, vandentiekio, nuotekų tinklų, privažiavimo kelio įrengimą ir buvo įvertinti 192 997,08 Lt (įskaitant PVM; 3 t., b. l. 65-67). UAB „Chimkora“ 2009-10-05 įsakymu A. M. mokėtina pagal Rangos sutartį 192 997,08 Lt suma buvo įskaityta (3 t., b. l. 61). Duomenų, kad statybos darbų atlikimo kaina buvo kitokia nei nurodė atsakovas, byloje nėra (CPK 178 str.). 2008-11-19 rangos sutartimi sulygti darbai yra atlikti ir sutarties objektas – inžineriniai tinklai ir kelias, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 90-95). Kadangi pirmiau paminėtos rangos sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas ne tik vietinės reikšmės trečios kategorijos kelias, bet ir vandentiekio, nuotekų tinklai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nesant duomenų ieškovei prisijungus ar pateikus prašymą prisijungti prie minėtų inžinerinių tinklų, nustatyti kompensaciją už atlygintinį servitutą imant visas A. M. patirtas išlaidas pagal lokalinę sąmatą, nėra pagrindo. Dėl paminėto, darytina išvada, jog dėl kelio įrengimo darbų atsakovas patyrė 12 565,83 € išlaidų (8 334,80 + 35 052,50 = 43 387,30 Lt; 3 t., b. l. 62, 65-67). Kadangi kelias, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą, tarnaus visai greta esančių žemės sklypų savininkų grupei, todėl nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą bei apskaičiuojant iš ieškovės priteistiną kompensaciją, įvertintinas sklypų, kuriems kelias yra reikalingas, skaičius. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė, kad ginčo keliu naudojasi penki asmenys. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui ieškovės atstovo pateiktas notariškai patvirtintas 4 (duomenys neskelbtini) gyventojų paliudijimas apie vykdomus kelio priežiūros darbus. Įvertinus minėtus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė J. K. dėl servituto nustatymo turi atlyginti 2 500 € atsakovo patirtų išlaidų, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (3 t., b. l. 72, CK 1.5 str.). Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovei nustatytinas kelio servitutas visam įrengtam keliui, atmestinas, nes dalimi kelio J. K. nesinaudoja, o jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas UAB „Audrutis ir partneriai“, vykdęs ūkinę veiklą, buvo išnuomotas laikinai.

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. L1-52(1-10) A. M. buvo skirta administracinė nuobauda dėl ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nudžiūvus J. K. žemės sklype augusiam klevui (1 t., b. l. 132-136). Atsakovas nesutinka, jog medis nudžiūvo dėl jo kaltės, todėl mano, jog teismas be pagrindo iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš jo žalos atlyginimą. Iš byloje esančio Panevėžio RAAD Pasvalio rajono agentūros 2010-06-30 patikrinimo akto Nr. L9/77 matyti, jog namų valdoje (duomenys neskelbtini) konstatuotas LR aplinkos ministro 2010-03-15 įsakymo Nr. D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ pažeidimas, t.y., kad J. K. priklausančiame žemės sklype klevas nudžiūvo dėl gatvės tiesimo darbų (1 t., b. l. 132-133). Dėl ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimo A. M. buvo paskirta administracinė nuobauda - bauda, kurią atsakovas sumokėjo (1 t., b. l. 135). Duomenų, kad atsakovas A. M. būtų skundęs jam skirtą administracinę nuobaudą, byloje nėra, be to, ir pats atsakovas pripažįsta neskundęs nutarimo, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pripažino savo kaltę. Procesiniuose dokumentuose atsakovas A. M. neneigia, jog vykdant gatvės tiesimo darbus buvo sukelta kelio dalis, dėl ko, lietui lyjant, susidarydavo patvanka paprastojo klevo augimo vietoje, o medžio šaknys buvo užpiltos gruntu, tačiau nesutinka, jog medis nunyko dėl šių priežasčių (2 t., b. l. 5-16). Savo teiginiams pagrįsti dėl kitų galimų paprastojo klevo sunykimo priežasčių (ligos, ieškovės sklype naudotų chemikalų), jokių pakankamų ir leistinų įrodymų atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl konstatuotina, jog įrodymų paneigiančių savo kaltę dėl ieškovės patirtos žalos, atsakovas nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Civilinei atsakomybei taikyti būtinos visos privalomos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra nustatytos visos būtinos civilinei atsakomybei taikyti sąlygos ir iš atsakovo pagrįstai priteistas žalos atlyginimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas taikyti atsakovui A. M. administracinę nuobaudą nepanaikintas, įsigaliojęs ir įvykdytas, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo analizuoti, vertinti administracinio teisės pažeidimo protokolo teisingumo bei nuobaudos skyrimo pagrįstumo klausimų.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų, teisėjų kolegija daro išvadą esant pagrindui skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, papildant, jog iš ieškovės atsakovo A. M. naudai priteistina vienkartinė kompensacija už nustatytą kelio servitutą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš dalies patenkinus atsakovo A. M. apeliacinį skundą, iš ieškovės J. K. atsakovui priteistina 75 € bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 11; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 93 str. 5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti jį papildant, ir iš J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) nuostolių dėl kelio servituto nustatymo bei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.