Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jūratei Žvironienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, neištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji I. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, kuomet ji 2025 m. gruodžio 25 d. apie 3 val. 13 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji I. S. visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos bei paaiškino, jog įvykio dieną ji kartu su sugyventiniu bei jų vaiku parvažiavo iš Lenkijos Respublikos, Zakopanės į savo namus. Ji pati ir parvairavo automobilį apie 1 000 km iki savo namų. Grįžę į namus, jie užmigdė vaiką, kuriam yra 2,5 metų, ir kartu su sugyventiniu nusprendė išgerti alkoholio, atsipalaiduoti. Netrukus tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, sugyventinis pradėjo kelti balsą, o ji, išsigandusi, norėjo tiesiog išvažiuoti ten, kur būtų saugiau. Pati nusprendė išvykti pas savo krikšto tėvą, kuris gyvena už 5 km. Ji pažadino vaiką, jį aprengė ir vežėsi kartu su savimi, nes visada pasiima vaiką kartu, nepalieka jo su tėvu. Bevairuodama savo automobilį, ji „atsirėmė“ į kitą automobilį ir tuomet laukė, kol ateis to automobilio savininkas. Ji iš karto pripažino savo kaltę, atsiprašė to automobilio savininko, paklausė, ar gali iš karto jam atlyginti žalą, tačiau šis pasakė laukti policijos. Sutinka, kad automobilį vairavo būdama apsvaigusi, kai jai nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo viską taip, kaip buvo. Vėliau ji nurodė kiek kitokias savo išvykimo iš namų aplinkybes, nes išsigando, kad dėl to konflikto jos sugyventiniui gali būti kažkokių pasekmių. Pati jau išsiaiškino dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, kad tam apgadinto automobilio savininkui žalą atlygino draudimo bendrovė. Ji kreipėsi į tą draudimo bendrovę prašydama išskaidyti žalos padengimo įmokas, kadangi neturi galimybės iš karto sumokėti visą sumą, kuri yra 349 Eur. Šiuo metu jos mėnesinės pajamos bus apie 400 Eur, bet dar tiksliai to nežino, nes negavo išmokų iš Sodros. 2025 m. gruodžio 28 – 29 dienomis ji nutraukė darbo santykius, kadangi neturėjo galimybių važinėti į darbą – iki artimiausios stotelės yra 4 km, o viešasis transportas ten nevažinėja, važiuoja tik tarpmiestinis autobusas, tačiau jis išvyksta vėliau nei jai prasidėtų darbas. Dėl to ji dar kalbėjo su darbdaviu, tačiau jam tai netiko, todėl jai teko išeiti iš darbo ir registruotis Užimtumo tarnyboje. Motina J. S. jai yra autoritetas. Nuo mažens dėl kiekvieno savo sprendimo ji tariasi su motina. Net kai gyveno atskirai, tai visada susiskambindavo po 3 – 4 kartus per dieną. Jos motina daug metų dirba mokytoja, yra griežta, todėl visada atsižvelgia į jos patarimus, neturi jokių paslapčių. Būtent motinai pačiai pirmai ir pranešė apie šį įvykį. Po šio įvykio jos grįžo pas motiną į namus, o kitą dieną vakare susėdo pasikalbėti. Motina pasmerkė tokį jos poelgį, pyko, jos daug kalbėjosi apie alkoholio daromą įtaką ir apie tai, kaip tai yra nesaugu. Ji pasiliko gyventi pas savo motiną, nes su sugyventiniu santykiai nėra geri, todėl nusprendė, kad jai su vaiku bus saugiau pas motiną. Finansiškai vaiką išlaiko pati, vaiko tėvas nelabai prisideda prie išlaikymo. Neturi planų grįžti gyventi kartu su sugyventiniu. Jos sugyventinis irgi buvo atvykęs į įvykio vietą, ten jį atvežė draugas. Tokį savo poelgį vertina labai blogai ir gailisi.

3. Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra I. S. motina. Įvykio dieną jai (liudytojai) paskambino pati dukra ir pasakė, kad įvyko toks atvejis ir tuomet ji pati nuvažiavo į įvykio vietą. Kitos dienos pavakarėje jos su dukra kalbėjosi apie tai, kas ten įvyko. Neigiamai vertina tokį dukros poelgį, iki šiol nėra buvę jokių panašių atvejų. Jos su dukra tarpusavio santykiai yra geri, jos praktiškai kasdien susiskambindavo, dukra visada klausia patarimų, jos gražiai sutaria, nesipyksta. Dukra jos klauso, dabar pati jau mato, kad viskas griūva, visas gyvenimas, kas buvo susitvarkyta, dabar jau sugriuvo. Ji (liudytoja) dirba (duomenys neskelbtini), yra mokytoja, turi daugiau kaip 30 metų pedagoginio darbo stažą, nėra teista ir nebausta administracine tvarka. Šiuo metu ji gyvena kartu su dukra, kuri pati jau yra motina. Jos dukra yra labai atsakinga, labai rūpinasi vaiku, ji neturėjo problemų su alkoholio vartojimu. Dukrai tai pirmas toks atvejis. Dukra gali gyventi pas ją, tačiau susisiekimas iš jos namų yra labai prastas. Dabar dukrai reikia ieškotis naujo darbo, suderinti vaiko nuvedimą į darželį, nes ji pati (liudytoja) dirba iki 17.00 val. Ji (liudytoja) turi teisę vairuoti transporto priemones, savo atostogų laikotarpiu galėjo žymiai daugiau pagelbėti dukrai. Šiuo metu jos dukrai be transporto tikrai labai sudėtinga įsidarbinti ir rūpintis vaiku.

4. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji I. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kurios yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Toliau nuosprendyje išdėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

5. Kaltinamoji I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog visiškai prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama. Paaiškino, jog 2025 m. gruodžio 24 d. iš Lenkijos grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose su sugyventiniu išgėrė 0,5 l talpos likerio (rūšies ir laipsnių nepamena). Vėliau sužinojo, kad į Lietuvą grįžo jos pusbrolis, apsistojęs sodyboje už (duomenys neskelbtini) kaimo, todėl 2025 m. gruodžio 25 d. apie 03:00 val. susiruošė ir su savo 2,5 metų vaiku išvažiavo į tą sodybą. Jos sugyventinis kartu nevyko, liko namuose. Nurodė, kad neblaivumo nejautė ir teigė, jog jei būtų jautusi, nebūtų sėdusi prie vairo. Važiuodama link sodybos pasuko ne tuo keliu, kaip nurodyta įtarime ir bandydama atbulomis išvažiuoti iš kiemo atsitrenkė į mėlynos spalvos automobilį „Volkswagen Polo“, kurio valstybinio numerio ženklų nepamena. Išlipus, prie jos priėjo vyras, pasakęs, kad kviečia policiją, ji atsiprašė. Atvykus policijai, patikrinus blaivumą, sutiko su alkotesterio rodmenimis, prisipažino vairavusi automobilį. Dėl įvykio gailėjosi, nurodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai vairavo automobilį būdama neblaivi, prašė skirti kuo mažesnę bausmę, sutiktų su laisvės apribojimu, atidedant vykdymą ir pasižadėjo ateityje nenusikalsti.

6. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2025 m. gruodžio 25 d. apie 03:00 val., būdamas namuose savo registruotu adresu miegojo, tačiau išgirdo duslų smūgio garsą, tarsi važiuojančio automobilio garsą, o kieme nuo judesio įsijungė šviesa. Pažvelgęs pro langą, pamatė, kad į jo draugei J. J. priklausantį šalikelėje stovėjusį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (apgadintas galinis bamperis), atbuline eiga įvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (taip pat galiniu bamperiu). Prie to automobilio matė stovinčią merginą. Paties vairavimo momento jis nematė, nes miegojo ir pabudo tik nuo garso. Toliau paaiškino, kad atsidaręs langą pradėjo kalbėti su ta moterimi, vėliau išėjo į kiemą ir bendravo su ja šalia automobilio. Kitų asmenų šalia nebuvo, išskyrus automobilyje sėdėjusį vaiką (ne vyresnį kaip 3 metų). Moterį, vaiką ir automobilį matė pirmą kartą. Moteris jam pasakė, kad nemoka važiuoti atbuline eiga ir vairuodama įvažiavo į automobilį „Volkswagen Polo“. Jis (liudytojas) jai nurodė, kad reikėjo važiuoti į priekį ir apsisukti. Jis (liudytojas) siūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau moteris nurodė nerandanti asmens dokumento, o jam kilo įtarimas, kad ji yra neblaivi dėl nerišlios kalbos ir nerišliai dėstomų minčių. Atsižvelgdamas į tai, kad moteris teigė vairavusi ir jam pasirodė neblaivi, jis nusprendė iškviesti policiją. Sulaukęs policijos pareigūnų, parašė paaiškinimą ir išėjo į namus. Nurodė, kad daugiau apie įvykį nieko nežino, moters papildomai nieko neklausinėjo, iš kur ir kur ji važiavo, taip pat kam priklauso automobilis.

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. gruodžio 25 d., patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus jaunesniuoju tyrėju L. Viržintu ir policijos rėmėju I. Minikausku, apie 3.30 val. iš budėtojų gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) į stovintį pranešėjo automobilį „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilio „Mercedes-Benz“ (MB), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, pranešėjo teigimu, yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas E. K., paaiškinęs, kad būdamas savo namuose išgirdo trenksmą ir išėjęs į kiemą pamatė, jog automobilis „Mercedes-Benz“ (MB), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį jo sugyventinei J. J., kuri tuo metu buvo išvykusi. E. K. nurodė, kad prie minėto automobilio „Mercedes-Benz“ vairo matė moterį, vėliau nustatytą kaip I. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Patikrinus I. S. blaivumą alkotesteriu, pirmuoju pūtimu jai nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antruoju – nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Automobilio viduje pastebėtas vaikas, todėl į įvykio vietą iškviestas Vaiko teisių apsaugos specialistas, kuris vaiką perdavė I. S. motinai. I. S. paaiškino, kad susipykusi su draugu ir norėjusi išvykti pernakvoti pas krikštatėvį ir apie įvykio aplinkybes galėjusi paaiškinti tik tiek. I. S. pripažino, kad automobilį „Mercedes-Benz“ (MB), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ji vairavo būdama neblaivi.

8. 2025 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas (ID 92446341521), kurio pradžia – 2025 m. gruodžio 25 d. 03:13:11, skambučio trukmė – 01:04. Įraše girdima, kaip pranešėjas nurodo, jog į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis, eismo įvykio deklaracijos nepildo, nes dalyvaujantis asmuo yra neblaivus. Taip pat įvardijamas įvykio adresas – (duomenys neskelbtini) ir nurodoma, kad dalyvavęs automobilis – „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

9. 2025 m. gruodžio 29 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2025 m. gruodžio 25 d. policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, kuriuose fiksuotos įvykio aplinkybės ir atlikti procesiniai veiksmai. Įrašuose „export-djb4t“ (03.46–03.52 val.) ir „export-u8tn3“ (03.46–03.52 val.) matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prieina prie ant keliuko stovinčio automobilio „Mercedes-Benz“ (MB), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio galinėje sėdynėje sėdi mergina ir kalba mobiliuoju telefonu. Policijos pareigūnui paprašius išlipti, ji nurodo, kad susipyko su draugu, yra neblaivi, norėjo nuvažiuoti pas krikštatėvį, gyvenantį už gatvės, ramiai pernakvoti. Paaiškina, kad važiavo su mažu vaiku, kuriam nėra 3 metų. Ji prisipažįsta vairavusi būdama neblaivi, nurodo padariusi klaidą. Užfiksuota, kad moteriai nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnai prašo pateikti jos ir vaiko dokumentus. Tolesnė įrašų dalis nurodyta kaip neinformatyvi. Įraše „export-9dmyi“ (04.04–04.11 val.) fiksuota, kad antruoju pūtimu moteriai nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Taip pat matyti, kad ant galinės automobilio „Mercedes-Benz“ (MB), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sėdynės miega vaikas, o policijos pareigūnas pateikia moteriai pasirašyti girtumo nustatymo dokumentus. Įraše „export-bu9g0“ (04.08–04.11 val.) policijos pareigūnas prašo įvykio vietoje esantį vyrą – liudytoją surašyti paaiškinimą. Taip pat fiksuota, kad atliekant ėjimo užsimerkus testą moteris svirduliuoja. Likusi įrašo dalis įvardyta kaip neinformatyvi. Įraše „export-qm10a“ (04.27–04.31 val.) matyti, kad policijos pareigūnai laukia VTAT darbuotojų. Nurodyta, kad šis įrašas neinformatyvus. Įrašuose „export-acjzl“ (04.33–04.37 val.) ir „export-1tcme“ (04.33–04.37 val.) fiksuota, kad į įvykio vietą atvyksta VTAT darbuotojai. Taip pat užfiksuota, kad atvykęs vaiko tėvas nurodo esąs neblaivus, jam nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. Į klausimą jis atsako, kad nežinojo, jog sugyventinė išvažiavo, prieš tai jie buvo susipykę. Tolesnė įrašų dalis nurodyta kaip neinformatyvi. Įrašuose „export-nj431“ (04.34–04.35 val.), „export-84xip“ (04.36–04.37 val.), „export-jak2f“ (04.36–04.37 val.) ir „export-ol387“ (05.04–05.05 val.) nurodyta, kad jie yra neinformatyvūs. Įraše „export-i8mlt“ (05.00–05.02 val.) fiksuota, kad policijos pareigūnai informuoja neblaivią vairuotoją, kad automobilis bus nuvežtas, pateikia pasirašyti dokumentus ir išsiaiškina, kad vaiko paimti atvyks jo senelė. Tolesnė įrašo dalis nurodyta kaip neinformatyvi.

10. Iš 2025 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Protokole pažymėta, jog šis automobilis yra sidabrinės spalvos, kėbulo tipas – universalas, pavarų dėžė – automatinė. Taip pat nurodyta, kad galinis dešinės pusės bamperis yra nubrauktas (įbrėžtas), o kitų aiškiai matomų pažeidimų apžiūros metu nepastebėta.

11. Iš 2025 m. gruodžio 25 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21.

12. 2025 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog I. S. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nekoordinuotus judesius ir nerišlią kalbą – buvo atliktas neblaivumo patikrinimas. Kvitais patvirtinta, kad blaivumo patikrinimas atliktas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0318 (patikros sertifikatas Nr. 2429096), kai pirmuoju pūtimu 2025 m. gruodžio 25 d. 3.49 val. jai nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, o antruoju pūtimu 2025 m. gruodžio 25 d. 4.05 val. jai nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

13. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajai I. S..

14. Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis nustatyta, jog automobilio „Mercedes-Benz E 220 CDI BlueEFFICIENCY“ (pasirinkti gamybos metai – 2010 m.) vertė yra 6 190 Eur su PVM.

15. 2025 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2025 m. gruodžio 25 d. apie 03:49 val. (duomenys neskelbtini) I. S., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Alkotesteriu jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, o iškvėptame ore užfiksuota 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

16. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

17. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad I. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas šią išvadą daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Kaltinamoji I. S. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, vaizdo bei garso įrašai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose bei kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama I. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. I. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

18. Kaltinamoji I. S. ir jos gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisme gautas kaltinamosios I. S. motinos J. S. prašymas perduoti kaltininkę jos atsakomybei pagal laidavimą.

19. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančius reikalavimus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-196-697/2018 ir kt.).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji I. S. yra teisiama pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), per pastaruosius 5 (penkerius) metus yra bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs ar piktybiniai, inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu ji dirbo, turėtą darbą prarado dėl taikomo apribojimo vairuoti transporto priemones. Šiuo metu kaltinamoji yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra duomenų apie įrašymą gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, galėjosi dėl tokio savo elgesio, davė išsamius parodymus, atsakė į proceso dalyvių klausimus.

21. Kaltinamoji I. S. neblaivi vairuodama automobilį sukėlė eismo įvykį, tačiau žala asmenų gyvybei ar sveikatai nebuvo padaryta, veika nesukėlė sunkių padarinių, savo elgesį šiuo metu kaltinamoji vertina negatyviai, supranta visas tokio elgesio pasekmes. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne gerai apgalvoto, įprasto ar susiformavusio elgesio rezultatas, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji I. S. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kaltinamoji I. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

22. J. S. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. J. S. neteista, per pastaruosius 5 (penkerius) metus ji kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jie nėra itin šiurkštūs ar piktybiniai. J. S. dirba mokytoja, turi didelę pedagoginio darbo patirtį, kaltinamąją ir laiduotoją sieja stiprus tarpusavio ryšys, kadangi siūloma laiduotoja yra kaltinamosios motina, jos nuolat bendrauja tarpusavyje, o šiuo metu kartu ir gyvena.

23. Pirmiau paminėtos aplinkybės (nuolatinis kaltinamosios ir laiduotojos bendravimas, artimi jų tarpusavio santykiai, ilgametis pedagoginis darbas, teistumo nebuvimas, jos neigiamas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, nuoširdus rūpestis savo dukros ateitimi, tvirtas apsisprendimas būti laiduotoja ir kt.) vertintinos kaip pakankamos išvadai, kad J. S. gebės teigiamai įtakoti kaltinamosios elgesį ir ją kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių, kad J. S., kuri raštu išreiškė sutikimą būti laiduotoja, supranta BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo instituto esmę ir savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Ji yra verta teismo pasitikėjimo bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse laiduotojui nustatytus reikalavimus.

24. Teismui padarius išvadą, jog yra pagrindas atleisti asmenį (kaltinamąją) I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, baudžiamoji byla nutrauktina priimant nuosprendį (BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

25. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę, kaltinamosios ir laiduotojos tarpusavio santykių pobūdį, intensyvumą ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankamas, siekiant laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir ją kontroliuoti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamoji I. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatant 2 (dviejų) laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, toks laidavimo terminas atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir užtikrins kaltinamosios kontrolę, siekiant naujų nusikalstamų veikų prevencijos.

26. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, gali būti skiriamos minėtame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

27. Nustatant draudimo vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, kaltinamoji I. S. įvykdė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo automobilį, kai jai buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Paskirto uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 29 d. Kaltinamosios gynėjo prašymas sutrumpinti šį terminą iki minimalaus 1 (vienerių) metų termino neatitiktų kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nes kaltinamoji vairavo automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija. Be to, kaltinamosios vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jos automobilyje buvo mažametis vaikas, todėl tokie kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių, sveikatai turtui ar net gyvybei.

28. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamoji I. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodama transporto priemonę automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėjo padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajai I. S.. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų tenkinti kaltinamosios I. S. gynėjo prašymą nekonfiskuoti minėtą automobilį, paskiriant kaltinamajai kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2010 metų gamybos automobilio „Mercedes-Benz E 220 CDI“ kaina su PVM yra 6 190 Eur, todėl konstatuotina, kad tokios vertės automobilio konfiskavimas šiuo atveju atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės keliamus tikslus ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Priešingas sprendimas prieštarautų BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvioms nuostatoms.

29. AB „Regitra“ šiuo nuosprendžiu praneština apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą I. S. 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 29 d.

30. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajai I. S. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajai I. S. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai priklausantį automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), šiuo atveju byloje taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

31. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos kaltinamajai I. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas, o I. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) perduotinas AB „Regitra“.

32. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo bei garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos J. S., gimusios (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 29 d., apie tai pranešant AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti I. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti I. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą, o I. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7, 8 ir 9 dalimis, išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. S. ir laiduotojai J. S. tai, kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.