- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2YT-1273-443/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00087-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- G. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl termino sutarties įregistravimui atnaujinimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant valstybės įmonei Registrų centras ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą G. V. įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras 1995 metų Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigijo 5,5 aro žemės sklypų, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Šakių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo leista asmeninės nuosavybės teisėmis įsigyti 5,5 aro žemės sklypą, esantį „R.“ sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pagal 1995 m. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį įsigijo minėtą žemės sklypą, mokėdamas vienkartinėmis išmokomis ir grynaisiais pinigais. Turtu naudojosi iki jo išsipirkimo, naudojasi ir dabar. Visą laiką jam buvo skaičiuojami žemės mokesčiai, juos mokėjo. 2023 m. gruodį atliko sklypo matavimus ir su jais kreipėsi į ir Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyrių pažymos gavimui, nes ketina parduoti žemės sklypą, tačiau tarnyba jam paaiškino, kad yra išlikusi pirkimo pardavimo sutartis, yra duomenys apie mokėjimus už žemę, tačiau sutartis privalėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o to nebuvo padaryta. Tai privalėjo padaryti per tris mėnesius. Šiuo metu terminas yra praleistas. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo naudojosi žemės sklypu, įvykdė visas prievoles, sumokėjo nustatytų pinigų sumas, todėl buvo įsitikinęs, kad visi reikiami dokumentai sutvarkyti. Dėl nesupratimo ir gerai nesuvoktos pareigos dar kažką papildomai padaryti, kai sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, jis praleido terminą. Be to, tuoj po žemės sklypo įsigijimo keitė gyvenamąja vietų ir tada prarado dokumentus, kuriuos gal vėliau būtų perskaitęs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo teismą sprendimą priimti savo nuožiūra, o bylą nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos atstovui.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimu reiškiamą reikalavimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. pareiškėjas G. V. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 5,5 arų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusią Žemės įstatymo 14 straipsnio nuostatą, visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tokie veiksmai, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, nebuvo atlikti. VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjo prašymą įregistruoti nuosavybės teises atmesti ir neįrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis).
Šiuo metu galiojančio CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pareiškėjas neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi žemės sklypu, sklype dirbo žemę, o sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės jam tapo žinomas tik nusprendus parduoti ir gavus VĮ ,,Registrų centras“ sprendimą. Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis valdė ir naudojo žemės sklypą kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sutartyje nurodytas adresas – „R.“ sodininkų bendrija, (duomenys neskelbtini)), laikytinos svarbiomis, o pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkintinas ir pareiškėjui atnaujinamas terminas 1995 m. sudarytai Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti VĮ Registrų centre.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1995 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl 5,5 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.