- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- 1A-115-879/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55075-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- N. V.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų
Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir N. V. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant N. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti, mokytis arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš N. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 35,44 Eur turtinė žala. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. V. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, prie buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) durų, kilusio žodinio konflikto metu, pastūmė nukentėjusįjį S. S., dėl ko nukentėjusysis parkrito ant grindų, po to S. S. grįžtant į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų N. V. medine lazda ir rankomis sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių, dėl kurių nukentėjusysis S. S. parkrito ant grindų, dėl to S. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytos muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose.
II. Apeliacinio skundo argumentai
1. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
2. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo asmens parodymų patikimumo, t. y. nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis pagrįstas nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusio asmens parodymais. Nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. Apelianto teigimu, nukentėjęs asmuo negali atsiminti visų įvykio aplinkybių dėl ilgalaikio girtavimo.
3. Apeliaciniame skunde išreiškiamos dvejonės dėl teismo medicinos eksperto išvadų, kuriose nurodoma apie poodines kraujosruvas nukentėjusio asmens abiejų akių vokų srityse.
3.1. Pažymima, kad traumavus nosies sritį, abiejuose akių vokuose savaime gali susiformuoti kraujosruvos.
3.2. Vertinant vien faktą, jog S. S. nosis buvo lūžusi ir galimai po įvykio papildomai traumuota bei neatmetant galimybės, jog dėl girtumo nukentėjusiajam „griuvinėjant“ ir taip nosį sutrenkiant, akių vokuose galėjo atsirasti poodinių kraujosruvų.
4. Anot Apelianto, faktą, jog po konflikto S. S. nepatyrė iš esmės jokių sužalojimų patvirtina liudytoja A. V., kuri ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad „kraujo buvo nedaug, bet nepastebėjo iš kur jis bėgo“, todėl tikėtina, kad dėl nukentėjusiojo girtavimo nenulaikė pusiausvyros ir galėjo nukristi bei susižaloti pats.
5. Skundu atkreipiamas dėmesys į liudytojo Ž. K. parodymus. Apelianto teigimu šis asmuo kartu su kitu, jaunesnio amžiaus vaikinu sumušė patį Apeliantą. Tuo tarpu Ž. K. neigia kito asmens buvimą konflikte, o būtent tai rodo jo parodymų nepatikimumą ir siekį pačiam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
6. Be kita ko, Apeliantas skunde nurodo, jog, šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų medinės (beisbolo) lazdos buvimo faktą, t. y. tyrimo metu pas Apeliantą nebuvo rasta lazda, todėl tokios kaltinimo aplinkybės laikytinos nepagrįstomis ir negali būti inkriminuojamos.
7. Bylą nagrinėjant apygardos teisme, prokurorė Regina Tamelienė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmetamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
9. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su Apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepadaro nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.
10. Šioje byloje nustatyta, jog N. V. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, prie buto, pažymėto numeriu 74 durų, kilusio žodinio konflikto metu pastūmė nukentėjusįjį S. S., dėl ko nukentėjusysis parkrito ant grindų, po to S. S. grįžtant į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) prie įėjimo durų N. V. medine lazda ir rankomis sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių, dėl kurių nukentėjusysis S. S. parkrito ant grindų, dėl to S. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytos muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose.
11. N. V. kaltė laikoma įrodyta remiantis žemiau pateiktais bylos duomenimis:
11.1. Nukentėjusiojo S. S. parodymais.
Nukentėjusysis S. S. parodė, kad įvykio vakarą buvo pas savo mamą, paskambino Ž. K., susitarė su juo atšvęsti. Visi sėdėjo virtuvėje, netvarkos namuose nebuvo, prasidarė degtinės butelį ir visi gėrė. Spėjo išgerti apie 200 g degtinės, kai apie 20.30 val. grįžo L. su draugu N. ir pradėjo žodžiais varyti jo draugus iš namų. Tada įvyko konfliktas tarp N. ir jo draugų. Kai išėjo į koridorių, pamatė, kad jie stumdosi, ir jam L. draugas trenkė iš kumščio į petį ar krūtinę, o gal jį pastūmė (tiksliai nebepamena), bet tada jis nebeišsilaikė, nugriuvo ant žemės ir prasiskėlė prie akies. Tuo metu išėjo kaimynė ir nusivedė jį pas save į butą, o koridoriuje liko Ž., jo draugas ir L. draugas, pačios L. nematė. Pas kaimynę, kuri jį aptvarstė, bute buvo apie 20–30 min. ir nusprendė grįžti namo. Rakino namų duris, bet jos staiga atsidarė ir L. draugas trenkė jam su medine daugiau nei pusės metro ilgio beisbolo lazda į kairę akį, dėl to jis parkrito ir trumpam prarado sąmonę. Daugiau alkoholio tą vakarą nevartojo, iškvietė policiją ir buvo išvežtas į ligoninę, kur jam peršvietė galvą, susiuvo žaizdas ir naktį paleido. Po kelių dienų kreipėsi pas šeimos gydytoją, nes jautė, kad kažkas negerai su galva, jautė silpnumą. Tada jam peršvietė galvą antrą kartą ir nustatė, kad nosyje yra skilusi kremzlė, kuri po kelių dienų buvo operuota. (1 t., b. l. 62-67, 66-67, 79-81).
11.1.1.Nors apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo asmens parodymų patikimumo, t. y. nurodoma, jog S. S. parodymai turėtų būti laikomi nenuosekliais ir prieštaringais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu. Priešingai, šiuo atveju, pritartina prokurorės išsakytai pozicijai, jog tam tikras aplinkybes kai kuriais atvejais nukentėjusysis sukeičia vietomis, galbūt pasako ne nuosekliai, tačiau iš esmės visą konflikto eigą, nukentėjusysis aiškiai parodė. Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo asmens parodymais bei vadovautis nuteistojo keliamomis versijomis apie tai, jog nukentėjęs asmuo negali atsiminti visų įvykio aplinkybių dėl ilgalaikio girtavimo. Tokių versijų kėlimas vertinamas kaip sąmoningas nuteistojo siekis sušvelninti kilusios atsakomybės mąstą, be kita ko, tokie skundo teiginiai nėra niekaip argumentuojami ir menkina nukentėjusiojo asmens patirtą skausmą. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, nukentėjusiojo asmens parodymai laikytini patikimais bylos duomenimis, o skundo argumentai dėl minėtų parodymų nenuoseklumo atmetami.
11.2. Teismo medicinos specialisto išvada.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. S. nustatytos muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti kietais, bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant medine lazda ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių į veido sritį pasekoje ir mažiausiai 2 trauminių poveikių į abiejų žastų sritis pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų S. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikimybė, kad S. S. galėjo susižaloti pats griūdamas, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu S. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. (1 t., b. l. 33).Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai nurodyta, kad S. S. nosies kaulų lūžis pagal kompiuterinės tomografijos vaizdą yra senas, nes lūžgalių kraštai užapvalinti, lūžio linijos platokos, dėl to S. S. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (1 t., b. l. 34–39).
11.2.1.Apeliaciniame skunde išreiškiamos dvejonės dėl teismo medicinos eksperto išvadų, kuriose nurodoma apie poodines kraujosruvas abiejų nukentėjusio asmens akių vokų srityse. Pažymima, kad traumavus nosies sritį, abiejuose akių vokuose savaime gali susiformuoti kraujosruvos. Tokie skundo teiginiai laikytini nukentėjusiojo asmens subjektyviu vertinimu, kuris niekaip nepaneigia specialisto išvadoje nustatyto asmens sužalojimo mąsto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors nuteistasis teigia, jog dėl girtumo nukentėjusiajam „griuvinėjant“ ir taip nosį sutrenkiant, akių vokuose galėjo atsirasti poodinių kraujosruvų, tačiau remiantis aukščiau aptarta specialisto išvada, tikimybė, kad S. S. galėjo susižaloti pats griūdamas, atmestina, nes tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje.
11.2.3.Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto paaiškinimu, o objektyvūs išvadą paneigiantys duomenys nepateikiami ir apeliaciniame skunde, todėl skundo argumentai kuriais kvestionuojama išvada toliau neanalizuojami.
11.3. Vyriausiojo patrulio G. N. 2019 m. gruodžio 25 d. tarnybiniu pranešimu.
2019 m. gruodžio 25 d. dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. apie 04 val. 43 min. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prieš 1 val. sumušė nuomininkas, kuris pasišalinęs, jo duomenų nežino, laukia namuose. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko neblaivus pranešėjas S. S., ant kurio akivaizdžiai matėsi smurto žymės (mėlynės bei sukrešėjęs kraujas prie akių ir lūpų). Vyras paaiškino, kad prieš valandą jį namuose sumušė nuomininkas ir pasišalino neaiškia kryptimi. Pasak pranešėjo nuomininkas gyvena kitame kambaryje, kurį išnuomojo jo buvusi žmona, tačiau nuomininko nei vardo, nei pavardės nežino. Dėl kokių aplinkybių sumušė nuomininkas S. S. jiems paaiškinti nesugebėjo. S. S. nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių medicininei apžiūrai. (1 t., b. l. 154).
2019 m. gruodžio 25 d. vakare, tikslaus laiko nežino, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą bendrojo naudojimo koridoriuje. Suprato, kad galbūt vyksta konfliktas, nustebo ir nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Durų akutės jos namų duryse nėra, todėl atidarė namų duris. Atidariusi namų duris nustebo pamačiusi grįžusį kaimyną S., nes nežinojo, kad jis grįžęs iš užsienio. Išėjusi į bendrojo naudojimo koridorių pamatė tris vyrus: S., S. buto nuomininką ir buvusį jų aukšto gyventoją Ž. K.. Kai išėjo į koridorių, visi stovėjo ir girdėjo, kad tas nuomininkas kažką ten šūkavo „aš už savo šeimą pastovėt noriu“, kažką panašaus. Pastarasis buvo agresyvus, pirmą kartą tą nuomininką tokį matė, nustebino jo agresyvumas. Iš karto atkreipė dėmesį į tai, kad ant S. veido buvo kraujo. S. atėjo pas ją į namus, ji servetėle nuvalė kraują. Buvo užsirakinę, išgirdo kaip nuomininkas pradėjo belstis į jos namų duris ir garsiai sakė „išeik, baily“. S. išėjo, o ji užsirakino namuose. Daugiau nieko nebegirdėjo. Kaip minėjo, išėjusi į bendrojo naudojimo koridorių muštynių nematė, tik S. su krauju ant veido, ant žando. Kraujo buvo nedaug, net nepastebėjo, iš kur jis bėgo. Po įvykio S. nematė, bendravo tik su Ž., kuris sakė, kad S. antakis buvo prakirstas, o vėliau minėjo ir kad su beisbolo lazda sumušė S., sakė nosį sulaužė, ji šito nežinojo. (1 t., b. l., 150–153).
11.4.1.Anot Apelianto, faktą, jog po konflikto S. S. nepatyrė iš esmės jokių sužalojimų patvirtina liudytoja A. V., kuri ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad „kraujo buvo nedaug, bet nepastebėjo iš kur jis bėgo“, tačiau aptartų liudytojos parodymų kontekste, akivaizdu, jog Apeliantas remiasi tik viena liudytojos išsakyta fraze. Teisėjų kolegijai vertinant liudytojos parodymų visumą konstatuojama, jog priešingai nei teigia Apeliantas liudytojos parodymai, patvirtina, jog kilus konfliktui prieš S. S. buvo panaudas smurtas, dėl ko S. atėjo pas A. V. į namus, o ji servetėle nuvalė jam kraują. Liudytojos parodymų kontekste skundo teiginiai, jog A. V. parodymai patvirtina jog po konflikto S. S. nepatyrė jokių sužalojimų laikytini visiškai nepagrįstais.
11.5. Liudytojo Ž. K. parodymais.
2019 m. gruodžio 25 d. apie 19 val. jam paskambino buvęs kaimynas S., kuris pasakė, kad grįžo iš užsienio, lyg iš Danijos, ir pasiūlė pas jį nuvažiuoti, pasibūti. Apie 20 val. atvyko su taksi pasiimti S. ir tada nuvažiavo į S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ten jie buvo bute dviese, vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 g degtinės, bet S. jau prieš tai buvo gerai išgėręs. Jiems besėdint virtuvėje grįžo nuomininkė mergina (vardo nežino, pirmą kartą matė), kuri paprašė jo išeiti.. Išėjo į bendrojo naudojimo koridorių, o palydėdamas S. išėjo kartu. Tada iš bendrojo naudojimo balkono išėjo besikeikdami, mušdamiesi ta mergina, kuri nuomojasi, ir kažkoks vaikinas: jos vyras ar sugyventinis. Tas vaikinas atėjo prie S., pradėjo ant jo rėkti, stumdyti ir S. nukrito ant žemės veidu. S. iš antakio pradėjo kraujas bėgti. Pakėlė S. ir tada priėjo prie to vaikino, jį nustūmė, nes bandė ant S. vėl šokti. Su tuo vaikinu normaliai nepavyko susikalbėti, jis buvo neadekvatus, su savo drauge pradėjo rėkautis, vėl ant jų puolė. Per tą laiką mergina nuėjo iki namų, pasiėmė beisbolo lazdą ir dujų balionėlį. Su tomis dujomis purškė tam vaikinui į akis tiesiai, bet jo neveikė. Su lazda nieko nedarė, net nematė, kur tą lazdą padėjo. Tuo momentu kaimynai išėjo į laiptinę, iš 80 buto kaimynė ir dar kaimynė A., gyvenanti kitoje pusėje, beveik priešpriešais. A. išsivedė S. į savo namus, o jis išeidinėjo namo, koridoriuje buvo pilna dujų. Kitą dieną apie 14 val. telefonu kalbėjosi su S., kuris pasakė, kad vaikinas jį sudaužė, su beisbolo lazda trenkė per ranką, į nosies sritį. (1 t., b. l. 124, 125).
11.5.1.Apelianto teigimu Ž. K. kartu su kitu, jaunesnio amžiaus vaikinu sumušė patį Apeliantą. Tuo tarpu Ž. K. neigia kito asmens buvimą konflikte, o būtent tai rodo jo parodymų nepatikimumą. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog konflikto dalyviai negalėjo nurodyti jokių nenustatyto asmens duomenų, todėl jis nebuvo apklaustas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog konflikto metu Ž. K. kartu su kitu asmeniu būtų smurtavę prieš Apeliantą. Be kita ko, Apeliantui nenustatyti jokie sužalojimai, o jis iš įvykio vietos pasišalino pas savo motiną, pats policijos nekvietė, be to, šių aplinkybių (ne)buvimo nustatymas nepatenka į šioje byloje nagrinėjamo kaltinimo ribas, dėl to teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.
11.6. Specialistės S. M. parodymais.
11.6.1.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų, t. y. specialistės paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nežymus, nes mediciniškai susiūtos žaizdos gyja iki 10 d., jos padarytos kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, gali būti ir kumščiu, ir lazda, tiek ir trenkiantis kažkur. Mažai tikėtina, kad taip susižaloti būtų galima griūnant.
11.6.2. Nors apeliantas skunde nurodo, jog, šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų medinės (beisbolo) lazdos buvimo faktą, t. y. tyrimo metu pas Apeliantą lazda nebuvo rasta lazda, tačiau sutikti su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo.
11.6.3.Atkreipiamas dėmesys, jog nuo pat pirmosios apklausos nukentėjusysis nurodė, kad buvo mušamas medine lazda. Kaip jau buvo aptarta, po to, kai S. S. grįžo į butą iš kaimynės, jam buvo suduotas smūgis į kairę akį su medine lazda, po to smūgio jis vėl krito, ir neatsimena, iš ko, kiek ir kur tiksliai jam buvo suduota smūgių. Aukščiau aptarti specialistės S. M. parodymai taip pat patvirtina, jog S. S. patirti sužalojimai galėjo būti padaryti ir kumščiu, ir lazda, todėl vien tai, jog pas Apeliantą nebuvo rasta medinė lazda savaime nepaneigia nukentėjusiojo asmens bei specialistės parodymų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo N. V. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, iš naujo įvertino bylos įrodymus. Spręsdamas dėl apeliaciniu skundu ginčijamų įvykių aplinkybių tikrumo, apeliacinės instancijos teismas išanalizavo nukentėjusiojo S. S., liudytojų A. V., Ž. K., specialistės S. M. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą ir kitus bylos duomenis, detaliai juos aptarus, sugretinus iš skirtingų šaltinių gautą konkrečią informaciją, ją palyginus, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai nustatė N. V. veikoje BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius ir pripažino jį kaltu padarius šią nusikalstamą veiką.
13. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo N. V. smurtiniai veiksmai (stūmė nukentėjusįjį S. S.), dėl ko nukentėjusysis parkrito ant grindų, po to nukentėjusiajam grįžtant į savo butą prie įėjimo durų medine lazda ir rankomis sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių, (muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose) ir tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas nukentėjusiam asmeniui fizinį skausmą nuteistasis padarė BK 140 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apkaltinamasis nuosprendis, šioje byloje, priimtas pagrįstai nustačius objektyvųjį nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnyje, požymį – N. V. smurtinius veiksmus.
Dėl paskirtos bausmės
15. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina ir tai, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
16. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
17. Parenkant Apeliantui bausmės rūšį ir nustatant jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas nustatė, jog nusikalstama veika tyčinė, baigta. N. V. neigiamai charakterizuoja ankstesni jo teistumai ir baustumai administracine tvarka, šiuo atveju nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnį, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nuo 2019 m. spalio 23 d. dirba (2 t., b. l. 75), naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, administracine tvarka paskutinį kartą baustas už 2018 m. padarytus administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 62–74), ankstesniu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu visus įpareigojimus vykdė tinkamai, pažeidimų nebuvo nustatyta (2 t., b. l. 87–88), yra sumokėjęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą.
18. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad N. V., nors anksčiau buvo linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, darė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, tačiau jo elgesys pastaruoju laiku yra pasikeitęs teigiama linkme. Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinus N. V. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei jos minimali riba, bet mažesnis už vidurkį – 7 mėnesiai.
19. Nors atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės ir nėra išsakomi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje priimtas pagrįstai, pažymi, kad bausmės klausimas išspręstas taip pat tinkamai. Žemesnės instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Tokia teismo paskirta bausmė yra proporcinga Apelianto padarytiems nusikalstamiems veiksmams, nelaikytina per griežta ar netinkama.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
21. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. birželio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.36Mr) PT-4535, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (3 t. b. l. 41-42). Pažymoje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos N. V. sudaro 122,94 Eur. Nurodytos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu (BPK 103 straipsnio 6 punktas).
22. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
23. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal Apelianto skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-875/2021)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. V. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo N. V. valstybės naudai 122,94 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 94 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Išaiškinti N. V., kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k.188659752) surenkamąją sąskaitą esančią Swedbank AB Nr.LT247300010112394300 (įmokos kodas 5630) per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o to nepadarius bus išrašomas vykdomasis raštas ir išieškojimas perduodamas vykdyti antstolių kontorai.