- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- 1-119-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55075-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- N. V.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:
1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį galutine 34 MGL (1700 Eur) bauda;
2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį galutine laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme, kuri subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 8 mėnesiams (įskaityta 1 para sulaikymo ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams) ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudos bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. V. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, prie buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) durų, kilusio žodinio konflikto metu pastūmė nukentėjusįjį S. S., dėl ko nukentėjusysis parkrito ant grindų, po to S. S. grįžtant į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) prie įėjimo durų N. V. medine lazda ir rankomis sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių, dėl kurių nukentėjusysis S. S. parkrito ant grindų, dėl to S. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytos muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, t. y. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis N. V. teismo posėdyje kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. vakare grįžę su sugyventine iš jo motinos į iš S. žmonos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), rado atrakintas buto duris, S. su dviem jam nepažįstamais draugais, vienas iš kurių buvo jaunesnis, o kitas vyresnis, gėrė virtuvėje, buvo netvarka, supykęs liepė tiems nukentėjusiojo draugams išeiti, jie kaip ir ruošėsi išeiti, bet jiems išeinant prie buto durų susistumdė su jais, nes jį pastūmė, o po to jis pastūmė atgal. Buvo nukentėjusiojo draugų mušamas. Kadangi L. namie turėjo dujų balionėlį, purškė dujas, pateko ir jam dujų, dėl to jam griaužė akis, nieko nematė, po to grįžo pas motiną atgal, nes L. galvojo, kad gali laukti tie S. draugai, bet kur jie išėjo, nematė. S. buvo labai girtas, sunkiai ant kojų stovėjo, nes savaitę iki įvykio gėrė, dėl to gal galėjo ir pats griūti, bet griūnančio jo nematė. Kai matė S., jis buvo sveikas, jokių sužalojimų ant jo kūno nematė. Kaimynai gal ir girdėjo jų konfliktą, bet kaimynų konflikto metu nematė. Nebuvo panaudota jokių įrankių, namuose neturėjo jokių daiktų, po kurio laiko buvo daroma pas jį krata ir nieko nerasta. Įvykis trūko apie 5–10 min., bet tikslios trukmės pasakyti negali. Po įvykio S. nematė 3 mėnesius, nes jis buvo išvažiavęs, po to kai jis grįžo, liepė išsikraustyti iš buto ir jie vasario ar kovo mėnesį išsikraustė. Apie įvykį su S. nebendravo, su juo nekonfliktavo. Nematė, ar S. įvykio metu buvo bendrojo naudojimo koridoriuje, jį matė tik virtuvėje. S. visada užleisdavo vieną iš kambarių, kai jis grįždavo iš užsienio.
Nukentėjusysis S. S. teismo posėdyje parodė, kad įvykio vakarą buvo pas savo mamą, paskambino Ž. K., susitarė su juo atšvęsti. Ž. su dar jaunesniu draugu atvažiavo su taksi pas jo motiną ir tada visi važiavo pas jį į butą. Tuo metu jis jau buvo išgėręs, o Ž. su tuo kitu asmeniu blaivūs. Visi sėdėjo virtuvėje, netvarkos namuose nebuvo, prasidarė degtinės butelį ir visi gėrė. Spėjo išgerti apie 200 g degtinės, kai apie 20.30 val. grįžo L. su draugu N. ir pradėjo žodžiais varyti jo draugus iš namų. Tada įvyko konfliktas tarp N. ir jo draugų. Kai išėjo į koridorių, pamatė, kad jie stumdosi, ir jam L. draugas trenkė iš kumščio į petį ar krūtinę, o gal jį pastūmė (tiksliai nebepamena), bet tada jis nebeišsilaikė, nugriuvo ant žemės ir prasiskėlė prie akies. Tuo metu išėjo kaimynė ir nusivedė jį pas save į butą, o koridoriuje liko Ž., jo draugas ir L. draugas, pačios L. nematė. Pas kaimynę, kuri jį aptvarstė, bute buvo apie 20–30 min. ir nusprendė grįžti namo. Rakino namų duris, bet jos staiga atsidarė ir L. draugas trenkė jam su medine daugiau nei pusės metro ilgio beisbolo lazda į kairę akį, dėl to jis parkrito ir trumpam prarado sąmonę. Daugiau alkoholio tą vakarą nevartojo, iškvietė policiją ir buvo išvežtas į ligoninę, kur jam peršvietė galvą, susiuvo žaizdas ir naktį paleido. Po kelių dienų kreipėsi pas šeimos gydytoją, nes jautė, kad kažkas negerai su galva, jautė silpnumą. Tada jam peršvietė galvą antrą kartą ir nustatė, kad nosyje yra skilusi kremzlė, kuri po kelių dienų buvo operuota. Iki įvykio sužalotas nebuvo, tik prieš 5 metus turėjo galvos traumą, buvo trūkęs kaukolės kaulas po dešine akimi, o po įvykio buvo sužalojimai ne tik veide, bet dar buvo ant abiejų rankų mėlynės, tačiau kaip jos atsirado, nepamena. Po to sausio mėnesio pradžioje išvyko dirbti į Daniją, kol nedirbo, savijauta buvo normali, o kai pradėjo dirbti, jausdavo silpnumą, prasidėjo galvos skausmai, svaigo galva, nežino kaip, bet atsidūrė Švedijoje, kur balandžio mėnesį buvo gydomas ligoninėje dėl to, kad į smegenis išsiliejo kraujas, jam buvo padaryta operacija. Po to grįžo namo į Lietuvą. Ž. po įvykio pasakojo, kad kaltinamasis buvo išėjęs, bet jis pats nežino, iš kur N. atsinešė lazdą, nes tuo metu buvo pas kaimynę, galbūt iš motinos namų galėjo atsinešti, nes ji netoliese gyvena. Ž. pasakojo, kad L. dujas purškė savo draugui, jog jis apsiramintų, nebesimuštų.
Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
2019 m. gruodžio 27 d. apklausoje nukentėjusysis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių su virtuve, tačiau vieną kambarį jo buvusi sutuoktinė E. S. išnuomojusi merginai, kurios anketinių duomenų šiuo metu pasakyti negali. 2019 m. gruodžio 25 d. pas jį bute buvo svečių, vartojo alkoholį. Apie 21.20 val. jiems būnant virtuvėje iš kambario išėjo vaikinas, kuris gyvena apie metus laiko šalia esančiame kambaryje kartu su mergina. Vaikinas rankoje turėjo medinę lazdą ir pasakė, kad jie apsiramintų, netriukšmautų. Nenorėdami konfliktuoti jo du draugai išėjo. Išlydėjus draugus ir jam dar būnant bendrojo naudojimo koridoriuje prie savo buto durų prie jo vėl priėjo minėtas vaikinas. Jis rankoje vis dar laikė medinę lazdą. Su šia lazda jam sudavė 2 kartus į veidą, vieną kartą į kairę ranką bei vieną kartą į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Trumpam buvo praradęs sąmonę, parkrito ant grindų. Kai atsipeikėjo, šio vaikino nebuvo. Iš karto pareiškimo nerašė, kadangi buvo neblaivus ir blogai jautėsi. Vaikinas apie 27 m. amžiaus, 180 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, daugiau požymių neįsidėmėjo (1 t., b. l. 62, 63).
2019 m. gruodžio 31 d. S. S. papildomos apklausos metu parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena ir juos tvirtina. Nori papildyti, kad 2019 m. gruodžio 25 d. įvykio metu jį sumušė N. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), buvusios žmonos nuomojamame bute kartu su L. T.. Taip pat nori pasakyti, kad kai jis 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į med. ekspertus dėl sužalojimo, tada dar nežinojo, kad jam lūžęs nosies kaulas. Kadangi po sumušimo kiekvieną dieną labai skaudėjo galvą, galvojo, kad yra smegenų sukrėtimas. Peršvietę galvą gydytojai nustatė, kad lūžęs nosies kaulas, dėl to jis 2020 m. sausio 2 d. vyks į Panevėžio Respublikinę ligoninę konsultacijai pas LOR gydytoją dėl nosies kaulų lūžimo (1 t., b. l. 66, 67).
2020 m. gegužės 28 d. papildomos apklausos metu S. S. parodė, kad ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina. 2019 m. gruodžio 25 d. buvo pas savo mamą D. S., gyvenančią Panevėžyje. Apie 20 val. susiskambino su draugu Ž. K., susitarė susitikti. Ž. su taksi atvyko iki jo mamos namų, pasiėmė jį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jie su taksi atvyko trise: jis, Ž. ir Ž. dukros draugas (jis taip mano, nes jie kartu buvo su Ž.). Grįžo visi trys pas jį į namus, atsirakino duris, namuose nieko nebuvo. Jie visi trys nuėjo į virtuvę ir ten pradėjo gerti 0,5 l talpos degtinę. Gėrė visi, išgėrė gal 200 g bendrai ir tada grįžo nuomininkė L. su savo sugyventiniu N., kurie pradėjo juos visus varyti iš buto. Jis su L. bandė kalbėtis, o Ž. su draugu buvo išėję į bendrojo naudojimo koridorių. N. irgi buvo koridoriuje su Ž. ir Ž. draugu. Pakalbėjęs su L. taip pat išėjo į koridorių. Tada jį N. kažkodėl pastūmė stipriai ir jis griuvo ant grindų, prasiskėlė dešinėje pusėje po akimi. Išėjo kaimynė A., kuri padėjo jam nueiti pas ją į namus, truputėlį apvalė po dešine akimi, tada jis ėjo namo į (duomenys neskelbtini) butą. Ž. su savo draugu išėjo tuo metu, kai jis buvo pas kaimynę A.. Ar jie tarpusavyje konfliktavo, nežino, nematė. Kiek Ž. pasakojo, jie konfliktavo ir su L., ir su N., L. su dujiniu balionėliu visus nupurškinėjo. Galimai L. panaudodama dujas norėjo juos išskirti, nuraminti. Jam išėjus iš A. buto bendrojo naudojimo koridorius buvo tuščias, ar dujų kvapas jautėsi, nepamena. Norėjo įeiti į namus, jam bedarant buto duris išėjo N. su beisbolo lazda ir užsimojęs trenkė jam lazda į kairę akį. Tada jis pargriuvo ant grindų atbulas, iškvietė policiją. N. jam sudavė ne vieną, o daugiau smūgių beisbolo lazda, nebepamena, kiek ir į kur, daug laiko praėjo, bet pamena, kad dar abi rankas skaudėjo. Po 2019 m. gruodžio 25 d. įvykusio įvykio jį išvežė į ligoninę. Ten jam susiuvo abiejų akių paakius ir paleido namo. Grįžo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, naktį iš 2019 m. gruodžio 25 d. į 2019 m. gruodžio 26 d. N. namuose nebuvo, buvo tik L. viena, nekalbėjo su ja. Naktį iš 2019 m. gruodžio 25 d. į 2019 m. gruodžio 26 d. jį apžiūrėjusiems medikams sakė, kad jam galvą skauda, prašė išrašyti vaistų, bet jam suleido nuskausminamųjų ir skausmui kažkiek nurimus išleido namo. 2019 m. gruodžio 26 d. ryte pabudęs jautė stiprų galvos skausmą kairės pusės pakaušyje. Gulėjo, bet vistiek jautė, kad skauda galvą. 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, kad duotų siuntimą šviesti galvą, nepamena, ar ligoninėje 2019 m. gruodžio 25 d. švietė galvą. 2020 m. sausio 2 d. gavęs siuntimą iš šeimos gydytojos nuvyko į Panevėžio ligoninę ir ten jam peršvietė galvą. Peršvietę galvą medikai paaiškino, kad jam yra kremzlė trūkusi nosyje ir reikia daryti operaciją, tą pačią dieną jis ir atsigulė į ligoninę, o sausio 3 d. jį išleido namo. Sausio 3 d. grįžęs po operacijos matė namuose nuomotojus L. ir N., bet jie nebendravo. 2020 m. sausio 4 d. išvyko į Daniją. Išvykęs į Daniją kasdien jausdavo, kad jam maudžia galvą, kairėje pusėje, viršugalvyje, skausmas atsirasdavo tik kai vaikščiojo, dirbdavo. Nuvykęs į Daniją pradėjo dirbti kovo 15–16 dieną ir nuo tada savaitę laiko padirbo, pradėjo stiprėti galvos skausmai. 2020 m. kovo 23 d. Danijoje grįžo namo, išgėrė 100 g degtinės ir daugiau nieko neatsimena, tik atsimena, kad prabudo sulaikytas Švedijoje. Švedijoje jį sulaikė Danijos–Švedijos pasienyje. Danijoje gyvena 30 km nuo pasienio. Sulaikytas buvo dėl to, kad vairavo išgėręs, taip pasakė jam Švedijos teisme. Mėnesį laiko praleido Švedijoje arešte. 2020 m. balandį, apie 18–20 d., jį paleido iš areštinės. Jis jautėsi prastai, griuvinėjo. 2020 m. balandžio 23 ar 24 d. papuolė į Švedijos ligoninę. Prabudo po operacijos, Švedijoje jam paaiškino, kad į smegenis išsiliejęs kraujas, tiksliai nepaaiškino kaip. Kadangi nelabai supranta anglų kalbą, tai Švedijos gydytojai daugiau bendravo su jo dukra A.. 2020 m. balandžio 30 d. paleido iš ligoninės, dukra A. palydėjo iki Kylio, Vokietijoje. 2020 m. gegužės 4 d. įsėdo į keltą ir grįžo į Lietuvą. Šiuo metu jo savijauta nebloga, kartais būna užeina galvos skausmai, šiuo metu jokių vaistų nevartoja. Švedijoje atliko operaciją ir turėjo į Lietuvą atsiųsti medicininius dokumentus, tačiau iki šios dienos dar medicininių dokumentų iš Švedijos ligoninės negavo, skambins į Lietuvos ambasadą Švedijoje dėl medicininių dokumentų, kai gaus medicininius dokumentus iš Švedijos ligoninės, juos pateiks. 2020 m. gegužės 29 d. 14 val. numatytas vizitas pas šeimos gydytoją M. klinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Nori paminėti, kad po 2019 m. gruodžio 25 d. įvykio vartojo tik keletą tablečių nuo skausmo „Ibuprom“, kitų vaistų nevartojo, gydytojai jokių vaistų nepaskyrė. N. L. su sugyventiniu N. 2020 m. kovo mėnesio vidury išsikėlė iš jo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Savo draugo Ž. klausė, kas tas jaunuolis, kuris buvo atvykęs pas jį kartu, bet Ž. pasakė, kad nenori kišti jo čia, ir nepasakė jokių jo anketinių duomenų, bandys dar kartą su Ž. pasikalbėti. P. L. įvykio metu jokio vaiko nematė (1 t., b. l. 79–81).
2020 m. rugsėjo 24 d. papildomoje apklausoje S. S. parodė, kad pirmines apklausas prisimena, jų metu duotus parodymus tvirtina. Nori papildyti, kad dirba Vokietijoje komandiruočių principu po keletą mėnesių, po to keletui savaičių grįžta į Lietuvą. Kelios dienos prieš 2019 m. gruodžio 25 d. įvykį ar dar anksčiau nepatyrė nei nosies, nei jokios kitos traumos, nes negriuvo, nekrito, nekonfliktavo su jokiais asmenimis prieš įvykį, prieš įvykį nebuvo susilaužęs nosies (1 t., b. l. 90).
Po nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo teisme S. S. papildomai parodė, kad draugų neišlydėjo, nes jie išėjo tada, kai jis buvo pas kaimynę. Su lazda jį mušė po to, kai grįžo iš kaimynės. Ne viską detaliai papasakojo, nes ne viską atsimena. Neatsimena, iš ko, kiek ir kur tiksliai jam buvo suduota smūgių po to, kai grįžo iš kaimynės. 2019 m. gruodžio 25 d. daugiau nukritęs nebuvo, išskyrus tuos du kartus, apie kuriuos pasakojo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1550/2019(05) nurodyta, kad S. S. nustatytos muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti kietais, bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant medine lazda ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių į veido sritį pasekoje ir mažiausiai 2 trauminių poveikių į abiejų žastų sritis pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų S. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikimybė, kad S. S. galėjo susižaloti pats griūdamas, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu S. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus2020 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. pG 123/2020(05) papildomai nurodyta, kad S. S. nosies kaulų lūžis pagal kompiuterinės tomografijos vaizdą yra senas, nes lūžgalių kraštai užapvalinti, lūžio linijos platokos, dėl to S. S. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (1 t., b. l. 34–39).
Specialistė S. M. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusįjį matė 2019 m. gruodžio 30 d., jis jai paaiškino, kad smūgius sudavė beisbolo lazda, kad po suduotų smūgio trumpam neteko sąmonės, buvo nustatytos susiūtos žaizdos, nedidelės poodinės kraujosruvos žastuose. Padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nežymus, nes mediciniškai susiūtos žaizdos gyja iki 10 d., padarytas kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, gali būti ir kumščiu, ir lazda, tiek ir trenkiantis kažkur. Mažai tikėtina, kad taip susižaloti būtų galima griūnant. Nukentėjusiajam 5 paros po įvykio nustatyto nosies lūžio sieti su šiuo įvykiu negalima, nes lūžis nėra šviežias, jis atsirado bent 10 dienų iki to, kai buvo nustatytas. Negali pasakyti, ar galima kraujo išsiliejimą į smegenis susieti su tiriamu įvykiu, tam reikalingi papildomi duomenys.
Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus A. S. rašto Nr. S-3588 matyti, kad pacientas S. S. 2019 m. gruodžio 25 d. 22.11 val. atvyko į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl patirtos akies voko ir periokulinės srities žaizdos. Stebėtos kraujuojančios žaizdos: dešinėje viršutinio voko srityje 1 cm, kairiojo apatinio voko srityje 2 cm, nosies nugarėlės-kairės akies kampo apie 1 cm žaizdelė. Nosies kaulų krepitacijos nebuvo. Pertvara vidurio linijoje, be hematomos požymių. Akių judesiai laisvi, regėjimas nesutrikęs, chemozės nebuvo. Nosies lūžio ar kitų veido trauminių pakitimų nebuvo. 2019 m. gruodžio 30 d. pacientas skubos tvarka šeimos gydytojo siuntimu dėl galvos smegenų sužalojimo atvyko į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją nustatytas senas dešinio skruostikaulio lūžimas, stovis po atliktos osteosintezės. Nosikaulio senas lūžimas kairėje pusėje, kuris nueina į viršutinį žandikaulį. Atliekant traumuotos srities radiologinius tyrimus (rentgeno, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso) traumos laikas nustatomas pagal požymius, nurodytus lentelėje, ir gali skirtis nuo anatominės srities, paciento amžiaus, gretutinių ligų, infekcijos ir t. t. Įvertinus tai, kad S. S. kai kurios nosies kaulo kairėje lūžio linijos neturi aštrių aiškių kontūrų ir matomas kaulinio tiltelio formavimasis, lūžio laikas galimas ne mažiau kaip 7–14 d. (1 t., b. l. 47–48).
Liudytojas G. N. parodė, kad įvykis buvo žiemos metu, buvo vėlus vakaras, su kolega nuvyko į (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą, kad sumuštas vyriškis, kieme juos pasitiko akivaizdžiai neblaivus svirduliuojantis vyras, kuris aiškino, kad jau savaitę yra grįžęs iš Danijos, kad gyveno viename buto kambaryje, o nuomininkai – kitame, kad viskas įvyko prieš kelias valandas bendrojo naudojimo koridoriuje. Įtariamojo su šeima nebuvo, nukentėjusysis sakė, kad jo nepažįsta, tada paskambino žmonai, bet ar ji nurodė įtariamojo duomenis, neatsimena. Nukentėjusiajam buvo patikrintas blaivumas, jo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs. Tai įvyko apie vidurnaktį, tiksliai laiko negali nurodyti, buvo Kalėdos, intensyvus metas. Matė, kad buvo sužalotas nukentėjusiojo veidas, nukentėjusysis aiškino, kad kelis kartus jam sudavė į veidą. Neatsimena, ar buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusiojo į ligoninę nepristatė. Tuo metu nenustatė įtariamojo. Įvykio vietoje, esančioje 4 ar 5 aukšte, buvo, buvo užėjęs į butą, kuris yra 2 kambarių, jame matėsi girtavimo požymių, kitų asmenų nebuvo, nepamena, ar tikrino kambarius. Tiksliai neatsimena, ar buvo kraujo. Kiek atsimena, nukentėjusysis nurodė, kad įtariamasis buvo su šeima, su sugyventine, ar nustatė kokius nors liudytojus, neatsimena. Tuo metu nukentėjusysis nenurodė, kad buvo mušamas su beisbolo lazda.
Vyriausiojo patrulio G. N. 2019 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 25 d. dirbant ekipaže „1704“ kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. apie 04 val. 43 min. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 1 val. sumušė nuomininkas, kuris pasišalinęs, jo duomenų nežino, laukia namuose. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko neblaivus pranešėjas S. S., ant kurio akivaizdžiai matėsi smurto žymės (mėlynės bei sukrešėjęs kraujas prie akių ir lūpų). Vyras paaiškino, kad prieš valandą jį namuose sumušė nuomininkas ir pasišalino neaiškia kryptimi. Pasak pranešėjo nuomininkas gyvena kitame kambaryje, kurį išnuomojo jo buvusi žmona, tačiau nuomininko nei vardo, nei pavardės nežino. Dėl kokių aplinkybių sumušė nuomininkas S. S. jiems paaiškinti nesugebėjo. S. S. buvo nustatytas 3 prom. girtumas, jis buvo nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių medicininei apžiūrai (1 t., b. l. 154).
Liudytoja A. V. parodė, kad prieš metus pirmosios Kalėdų dienos vakarą (tikslaus laiko nežino, nes į laikrodį nepasižiūrėjo) koridoriuje išgirdo triukšmą, moteriškų balsų negirdėjo, iš karto išėjo iš buto, koridoriuje pamatė kaimyną S., buvusį kaimyną Ž. ir nuomininką, kurio vardo nežino. Kai išėjo į koridorių, visi asmenys stovėjo maždaug metro atstumu vieni nuo kitų netoli jos durų, konflikto tarp jų nebuvo, niekas nesielgė agresyviai, bet S. veidas buvo kruvinas, todėl pakvietė jį į kambarį nusivalyti kraują. Koridoriuje išbuvo apie 3 min. ir su S. nuėjo pas ją į butą, kur jis užėjęs išbuvo apie 5 min. S. jai pasirodė truputį išgėręs, nepamena, ar ji jam valė, ar jis pats valėsi žaizdas. Po to S. išėjo pas save į kambarį. Nežino, ar nuomininkas buvo agresyvus, bet jo žodžius „noriu už savo šeimą pastovėti“ atsimena. S. buto nuomininko draugės nematė. Sužalojimai buvo ant S. veido, bet kurioje tiksliai vietoje, neatsimena. Kai S. išėjo, triukšmo nebegirdėjo, išėjusi į koridorių nebuvo. Su S. ar kitais asmenimis po įvykio neteko bendrauti, jokių konfliktų ankščiau nebuvo, laiptinėje specifinio kvapo nejuto, kažkokių daiktų nematė, į asmenų rankas nežiūrėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos A. V. 2020 m. sausio 31 d. duoti parodymai, kad 2019 m. gruodžio 25 d. vakare, tikslaus laiko nežino, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą bendrojo naudojimo koridoriuje. Suprato, kad galbūt vyksta konfliktas, nustebo ir nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Durų akutės jos namų duryse nėra, todėl atidarė namų duris. Atidariusi namų duris nustebo pamačiusi grįžusį kaimyną S., nes nežinojo, kad jis grįžęs iš užsienio. Išėjusi į bendrojo naudojimo koridorių pamatė tris vyrus: S., S. buto nuomininką ir buvusį jų aukšto gyventoją Ž. K.. Kai išėjo į koridorių, visi stovėjo ir girdėjo, kad tas nuomininkas kažką ten šūkavo „aš už savo šeimą pastovėt noriu“, kažką panašaus į tai šūkavo. Pastarasis buvo agresyvus, pirmą kartą tą nuomininką tokį matė, nustebino jo agresyvumas. Iš karto atkreipė dėmesį į tai, kad ant S. veido buvo kraujo. S. pasikvietė pas save, galvojo išskirs. S. atėjo pas ją į namus, ji servetėle nuvalė kraują. Buvo užsirakinę, išgirdo kaip nuomininkas pradėjo belstis į jos namų duris ir garsiai sakė „išeik, baily“. S. išėjo, o ji užsirakino namuose. Daugiau nieko nebegirdėjo. Kaip minėjo, išėjusi į bendrojo naudojimo koridorių muštynių nematė, tik S. su krauju ant veido, ant žando. Kraujo buvo nedaug, net nepastebėjo, iš kur jis bėgo. S. nieko nepasakojo, kaip ir iš kur tas kraujas ant jo veido, ji ir pati nelabai domėjosi, kas nutiko, labai greitai viskas įvyko. Po įvykio S. nematė, bendravo tik su Ž., kuris sakė, kad S. antakis buvo prakirstas, o vėliau minėjo ir kad su beisbolo lazda sumušė S., sakė nosį sulaužė, ji šito nežinojo. Ar įvykio metu kas nors iš kaimynų be jos buvo išėję į koridorių, nematė, nes žiūrėjo į tuos konflikto dalyvius, nesidairė aplinkui. Jokių kvapų laiptinėje neužuodė, lazdos nematė ir net negali pasakyti, ar ten kažkur buvo nuomininko ta draugė, nes nesidairė aplinkui (1 t., b. l., 150–153).
Liudytoja A. V. po jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo nurodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta apklausos protokole, šiandien pasakodama kai ką pamiršo, nes daug laiko praėjo. Kai atėjo policininkė kviesti į apklausą, paskambino Ž.. Nežino, ar nuomininkas buvo agresyvus.
Liudytoja L. T. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis ir kad sutinka duoti parodymus. Liudytoja L. T. parodė, kad viską teisingai papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. N. V. yra kaltinamas tuo, ko nebuvo. Įvykio vakarą apie 20–21 val. vakaro ji su N. grižo į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš N. mamos ir rado namuose S. bei kažkokių svetimų žmonių (su S. buvo du svetimi jai nepažįstami žmonės). Įvykio metu N. ir ji buvo blaivūs. S. su svečiais buvo virtuvėje, gėrė degtinę, ji juos vijo iš namų, o S. rėkavo, kad tai jo namai, bet jis buvo visiškai girtas, ant kojų nepastovėjo. Ji liepė tiems svečiams eiti iš buto ir tie asmenys ėjo iš buto, bet irgi „koliojosi“, todėl prie buto durų įvyko konfliktas, o tarp jų visų 5 bendrojo naudojimo koridoriuje įvyko susistumdymas, bet kas ką pirmas stūmė, negali pasakyti, nes viskas seniai įvyko. S. buvo girtas, voliojosi po koridorių. Nors konflikte dalyvavo visi, bet daugiausia konfliktas vyko su tuo buvusiu jaunu asmeniu, kuris spardė pargriuvusį N.. Tai matydama ji pasiėmė dujų balionėlį ir visus nupurškė, tada S. draugai pasišalino. Konfliktas koridoriuje užsitęsė apie 10–15 min. N. pasakė, kad eitų pas mamą, kuri gyvena apie 1 km atstumu nuo jų, nes bijojo, kad S. draugai gali sugrįžti, o ji liko namie ir visą laiką buvo bute, iš pradžių sutvarkė virtuvę, po to buvo savo kambaryje, verkė, kad taip įvyko per šventes. Jų klaida ta, kad jie patys neiškvietė policijos. Po 1–2 val. atėjo S. ir paklausė, kur veidą užsigavo, kas atsitiko. S. visiškai ant kojų nepastovėjo. Policija atvykusi tą vakarą nebuvo, nebent tada, kai ji jau miegojo. Jau kai ji su N. įėjo į butą, S. ramstė sienas, nematė, kad kas nors būtų mušę S., sudavę jam smūgius, S. lyg ir sveikas iki įvykio buvo. Negali pasakyti, kur buvo S., kai ji purškė dujas, gal tuo metu jis buvo pas kaimynę, kuri sakė, kad S. buvo pas ją atėjęs. Teisme apklaustą kaimynę matė įvykio vakarą, nes ji buvo išėjusi į koridorių, bet tiksliai neatsimena, ar ji išėjo prieš ar po papurškimo dujos. Kai išėjo kaimynė, S. gal jau buvo sužalotas. Žino, kad nukentėjusysis po įvykio ėjo pas kaimynus ir prašė, kad jie sakytų, jog jam trenkė su lazda, nors jokios lazdos nebuvo. Po kiek laiko S. išvažiavo į užsienį. 2020 m. kovo 8 d. S. girtas beldė į duris, liepė eiti iš namų, po poros dienų jie ir išsikraustė.
Liudytoja G. Z. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, sutiko duoti parodymus. Liudytoja G. Z. parodė, kad įvykio dieną dirbo, grįžo po darbo apie 20.00 val. Pas ją namuose per Kalėdas buvo N., L., jie buvo blaivūs. Jie po kurio laiko išėjo ar išvažiavo namo į nuomojamą butą, o anūkė liko pas ją namuose. Po kurio laiko, maždaug po pusvalandžio, grįžo apsiašarojęs N., sakė, kad bute buvo „baliavojama“, kad vienas buvo visiškai girtas, kai paprašė, kad išeitų, buvo nupurkšti balionėliu, buvo susijaudinęs, jo dukra ėjo plauti jam akių.
Liudytojas Ž. K. parodė, kad nukentėjusysis yra jo draugas. Kada tai buvo, neprisimena, nes daug laiko praėjo, bet pasikvietė S. jį į svečius, buvo pas S. nuvykęs vienas, buvo su juo dviese (duomenys neskelbtini), išgėrė apie 100 gramų degtinės, neprisimena, kada ir kaip atsirado kaltinamasis, bet jis pastūmė S. ir S. nugriuvo. N. iki įvykio nebuvo matęs. Su S. S. apie įvykį nekalbėjo. Ar buvo į koridorių išėjusi kaimynė V., neprisimena, su kaimyne nekalbėjo, tikrai jai neskambino, nes neturi jos numerio. Su N. konflikto nebuvo. Ar buvo įvykio metu naudota lazda ar purkštos dujos, neprisimena.
Teisme buvo perskaityti liudytojo Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. sausio 9 d. liudytojas Ž. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 19 val. jam paskambino buvęs kaimynas S., kuris pasakė, kad grįžo iš užsienio, lyg iš Danijos, ir pasiūlė pas jį nuvažiuoti, pasibūti. Tuo metu S. buvo pas mamą Panevėžyje, prie IKI, esančios netoli Geležinkelio stoties. Apie 20 val. atvyko su taksi pasiimti S. ir tada nuvažiavo į S. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten jie buvo bute dviese, vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 g degtinės, bet S. jau prieš tai buvo gerai išgėręs. Jiems besėdint virtuvėje grįžo nuomininkė mergina (vardo nežino, pirmą kartą matė), kuri paprašė jo išeiti. Jie nieko neatsakė, jis iš karto nuėjo autis batų, o ji išėjo kažkur. Nuo atvykimo pas S. iki tol, kol paprašė jo išeiti, praėjo apie 15–20 min. Išėjo į bendrojo naudojimo koridorių, palydėdamas S. išėjo kartu. Tada iš bendrojo naudojimo balkono išėjo besikeikdami, mušdamiesi ta mergina, kuri nuomojasi, ir kažkoks vaikinas: jos vyras ar sugyventinis (nežino, pirmą kartą juos matė). Tas vaikinas atėjo prie S., pradėjo ant jo rėkti, stumdyti ir S. nukrito ant žemės veidu. S. iš antakio pradėjo kraujas bėgti. P. S. ir tada priėjo prie to vaikino, jį nustūmė, nes bandė ant S. vėl šokti. Pasakė tam vaikinui „pakalbėkim, ko tu čia puolinėji“, tačiau su tuo vaikinu nepavyko susikalbėti, buvo neįmanoma, jis buvo tarsi apsivartojęs kažko, neadekvatus, neatpažino atrodo net savo tos draugės. Vaikinas su savo ta drauge pradėjo vėl rėkautis, vėl ant jų puolė. Per tą laiką mergina nuėjo iki namų, pasiėmė beisbolo lazdą ir dujų balionėlį. Su tomis dujomis purškė tam vaikinui į akis tiesiai, bet jo neveikė. Su lazda nieko nedarė, net nematė, kur tą lazdą padėjo. Tuo momentu kaimynai išėjo į laiptinę, iš (duomenys neskelbtini) buto kaimynė ir dar kaimynė A., gyvenanti kitoje pusėje, beveik priešpriešais. A. išsivedė S. į savo namus, o jis išeidinėjo namo, koridoriuje buvo pilna dujų. Tas vaikinas jam einant laiptais žemyn dar bandė vytis, o jo ar jos mama, kuri lipo iš apačios į viršų su vaiku, jį sustabdė. Tada atbėgo ta mergina, pasiėmė vaiką ir nubėgo iki mašinos. Kitą dieną apie 14 val. telefonu kalbėjosi su S., kuris pasakė, kad tas vaikinas jį sudaužė, sakė, kad su beisbolo lazda trenkė per ranką, į nosies sritį. Daugiau apie įvykį nieko nežino (1 t., b. l. 124, 125). 2020 m. birželio 5 d. liudytojas Ž. K. papildomoje apklausoje parodė, kad tvirtina pirminės apklausos metu duotus parodymus, papildymų neturi. Į tyrėjos užduotą klausimą, kad ikiteisminio tyrimo metu yra gauta duomenų, jog pas S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 25 d. jie buvo trise (jis, jo dukros draugas ir S.), o ne dviese, liudytojas Ž. K. atsakė, kad buvo dviese su S. (1 t., b. l. 135).
Iš 2019 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo mayti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame bendrojo naudojimo koridoriuje. Namas penkių aukštų. Įėjimas į daugiabutį iš rytų pusės. Penktame aukšte, dešinėje ir kairėje pusėse koridorius. Kairėje pusėje esančio koridoriaus gale dešinėje pusėje buto durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Durys medinės. Apžiūrėjus įvykio vietą, esančią prie buto durų, nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 26–29).
Iš 2020 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauti 2019 m. gruodžio 25 d. 21.22 val. ir 21.32 val. pranešimai. Protokole fiksuota, kad pirmo garso įrašo trukmė 2.18 min. Operatorė: 112 klausau. Vyriškas balsas: Laba vakarą. Operatorė: Labas vakaras klausom. Vyriškas balsas: Galima policiją? Operatorė: Koks miestas? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Gatvė? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Kokia gatvė? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini) gatvė? Vyriškas balsas: Taip. Operatorė: Namas? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Butas yra ar nuosavas namas? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini) mmm daugiaaušktis. Operatorė: Kelintas butas? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Vyriškas balsas: Taip. Operatorė: Pakartosiu adresą (duomenys neskelbtini), taip? Vyriškas balsas: Taip (duomenys neskelbtini). Operatorė: Supratau, durų kodas laiptinėje? Vyriškas balsas: Nėra. Operatorė: Aukštas? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Kas nutiko? Vyriškas balsas: Amm sumuštas buvau. Operatorė: Kas jus sumušė? Vyriškas balsas: Kaai.. nuomininkas. Operatorė: Ir prieš kiek laiko čia buvo? Vyriškas balsas: Prieš valandą. Operatorė: O čia namuose jus sumušė? Vyriškas balsas: Taip. Operatorė: Greitosios reikia? Vyriškas balsas: Nu nežinau. Operatorė: Tai jūs turite spręsti, įvertinti savo būklę ir pasakyti reikia greitosios ar ne. Vyriškas balsas: Nu gal ne. Operatorė: Supratau, tas nuomininkas vietoje yra ar pasišalinęs? Vyriškas balsas: Jau pasišalinęs. Operatorė: Nurodysite jį kas jis toks yra? Vyriškas balsas: Gal. Operatorė: Tai vardą pavardę žinote? Vyriškas balsas: Nu jo nežinau tikrai. Operatorė: Tai nuomavote butą nežinomam asmeniui? Vyriškas balsas: Jai nuomavau. Operatorė: Nesvarbu, koks jų tenais orientyras yra, bet ta prasme vardo ir pavardės nieko nežinote apie jį? Vyriškas balsas: Ne. Operatorė: Jūsų vardas pavardė? Vyriškas balsas: S. S.. Operatorė: Kaip pavardė? Vyriškas balsas: S. S.. Operatorė: S.? Vyriškas balsas: Taip. Operatorė: Tai laukite policininkų gerai, privažiuos išsiaiškinsite. Vyriškas balsas: Gerai. Operatorė: Viso, laimingai. Pokalbis baigiasi. Protokole fiksuota, kad antro garso įrašo trukmė 0.36 min. Operatorė: 112. Vyriškas balsas: Laukiu policijos ekipažo. Operatorė: Jums reikia ekipažo policijos? Vyriškas balsas: Nu nu taip. Operatorė: Kokiu adresu kviečiat? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Tai kaip matau yra jau išsiųsta jums policija. Vyriškas balsas: Jau yra. Operatorė: Jau yra iš. Vyriškas balsas: Nematau aš. Operatorė: Yra išsiųsta, važiuoja pas jus, laukite. Vyriškas balsas: Aa dėkui. Operatorė: Viso gero. Pokalbis baigiasi (1 t., b. l. 192–196).
Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. akistatos, atliktos tarp S. S. ir N. V., protokolo matyti, kad S. S. parodė, jog 2019 m. gruodžio 25 d. vakare, apie 20 val., Kalėdų proga pasikvietė du draugus į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Sėdėjo, butelį degtinės atsidarė, pradėjo vartoti alkoholį ir grįžo namo du butą nuomojantys asmenys (N. V. ir jo sugyventinė L.) ir pradėjo varyti jo draugus iš namų. Jis su L. pakalbėjo, kad tuoj išgers ir jie tuoj išeis. Tuo metu tarp jo draugų ir N. įvyko kivirčas bendrojo naudojimo koridoriuje. Jis kivirčo nematė, bet girdėjo. Paskui išėjo į bendrojo naudojimo koridorių ir jam N. V. sudavė smūgį iš rankos į petį. Tada jis (S. S.) nugriuvo ant grindų ir prasiskėlė antakį, trumpam prarado sąmonę. Išėjo kaimynė, parsivedė pas save, aptvarstė ir paskui po kiek laiko jis norėjo grįžti namo. Atsidarė namų duris ir gavo iš beisbolo lazdos smūgį į kairę akį, kurį jam sudavė N. V., tada iškvietė policiją. Akistatos metu N. V. iš dalies sutiko su S. S. parodymais ir paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 25 d. vakare, laiko tikslaus nežino, grįžus namo į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su sugyventine L., rado atrakintas buto duris ir 3 alkoholį vartojančius asmenis: S. ir jo du nepažįstamus draugus. Buvo netvarka namuose, jų gyvenamojo kambario durys atidarytos. Tada jis pradėjo rėkti, kad eitų iš namų, nes namie „bardakas“, S. draugai atsistoję tarpduryje irgi rėkė ant jo. Tarp jo ir S. draugų kilo konfliktas, tarpduryje, beveik bendrojo naudojimo koridoriuje. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis, po to nebežodinis. Tada jį pastūmė kažkas iš S. draugų, jis atgal pastūmė. Tada jo draugai dviese jį užpuolė, spardė, sudavė smūgius į visas kūno vietas. Jis (N. V.) buvo atsitūpęs ar pargriuvęs ant žemės, bandė gintis nuo jų. Tada iš buto išbėgo L., pradėjo purkšti dujas, kad atsikabintų nuo jo. Ir jam teko tų dujų. Kur S. buvo, nežino. Kai S. draugai atsitraukė, jis išėjo į kiemą, pastovėjo, kad akys atsileistų. Susiskambino su L., kuri pasakė neiti namo, nes jie tikriausiai neišėję dar. Nuėjo pas netoli gyvenančią motiną. Todėl nesutinka su ta dalimi, kad jis S. sudavė smūgius. Nenaudojo jokio fizinio smurto prieš S., beisbolo lazda nesudavė jokio smūgio. S. S. parodė, kad su N. V. paaiškinimais sutinka iš dalies. Sutinka su ta dalimi, kad jie su L. grįžę namo pradėjo varyti iš namų jo draugus, kad namuose vartojo alkoholį su draugais, kad tarp N. ir jo draugų įvyko konfliktas, bet kokio pobūdžio, jis nematė, tik girdėjo. Daugiau su niekuo, ką N. V. pasakė, nesutinka, nes, kaip ir nurodė pats, prieš jį N. naudojo smurtą, sudavė smūgius ir ranka ir beisbolo lazda. N. V. paklausė S. S.: „su kokia lazda sudaviau? Kur ji buvo? Kur ji yra?“. S. S. atsakė: „Kur ji yra, nežinau, kad gavau iš lazdos beisbolo, šitą atsimenu, kur ji buvo, nežinau“. Daugiau vienas kitam klausimų neturėjo, kiekvienas patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 24, 25).
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. I. 2020 m. sausio 15 d., vyr. tyrėjo A. B. 2020 m. gegužės 21 d., tyrėjo T. L. 2020 m. gegužės 13 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo bendrauta su S. S. kaimynais (duomenys neskelbtini) namo gyventojais P. S., L. N., G. B., N. K., L. Ž., G. B., L. M., R. J.. Nustatyta liudytoja A. V., daugiau liudytojų nenustatyta (1 t., b. l. 183–186).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir pats kaltinamasis neneigia, kad jis 2019 m. gruodžio 25 d. vakare grįžo su liudytoja L. T., kuri yra jo sugyventinė, į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo nukentėjusysis ir liudytojas Ž. K. bei virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja L. T. nuosekliai visų apklausų metu tvirtino, kad bute buvo dar vienas asmuo, kuris, anot nukentėjusiojo, atvyko pas jį į svečius su liudytoju Ž. K., tačiau pats Ž. K. šią aplinkybę neigia. Kadangi niekas negalėjo nurodyti jokių to asmens duomenų, jis nebuvo nustatytas ir apklaustas, todėl dėl byloje įrodytomis laikytinų aplinkybių spręstina pagal byloje surinktus įrodymus.
Pažymėtina, kad liudytoja L. T. yra kaltinamojo sugyventinė ir yra suinteresuota padėti kaltinamajam išvengti jam gresiančios atsakomybės, dėl to teismas jos parodymais apie įvykio aplinkybes remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir konflikte dalyvavusių liudytojų L. T. bei Ž. K. parodymai patvirtina, kad iš karto po to, kai N. V. su L. T. grįžo į butą ir pamatė virtuvėje vartojamą alkoholį, jie liepė nukentėjusiojo svečiams išeiti iš buto ir dėl to prie buto durų tarp asmenų iš pradžių kilo žodinis konfliktas. Nors nukentėjusysis įvykio metu buvo labai girtas (jam nustatytas 3 prom. girtumas), ne viską pamena, buvo sužalotas ir jo parodymai viso proceso metu dėl to nebuvo itin nuoseklūs, tačiau S. S., kaltinamasis, liudytojai L. T. ir Ž. K. parodė, kad nė vienas iš jų ant nukentėjusiojo kūno iki įvykio jokių sužalojimų nematė, o į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kuriuos nukentėjusysis kvietė 21.22 val., jį rado akivaizdžiai sužalotą, 22.11 val. nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę, jam susiūtos žaizdos veide.
Nukentėjusiojo kaimynė liudytoja A. V. patvirtino, kad išgirdusi triukšmą išėjo į bendrojo naudojimo koridorių, kur pamatė kruvinu veidu S. S., buvusį kaimyną Ž. K. ir S. buto nuomininką (kaltinamąjį), kuris šūkavo „aš už savo šeimą pastovėt noriu“ ar kažką panašaus į tai. Ši liudytoja S. pasikvietė pas save į butą, kur jam padėjo nusivalyti kraują nuo veido. Nukentėjusiajam būnant pas ją kaltinamasis pradėjo belstis į jos namų duris ir garsiai sakė „išeik, baily“, po kurio laiko S. išėjo ir ji daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Tai, kad A. V. konflikto metu buvo išėjusi į bendrojo naudojimo koridorių, patvirtino liudytojai Ž. K. ir L. T.. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. V. parodymais apie aplinkybes, kurias ji girdėjo ir matė, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jos parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojo Ž. K. parodymams apie įvykių eigą.
Tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas nuomininko, jis nurodė jau tą vakarą kviesdamas policiją ir atvykusiems policijos pareigūnams. Tai patvirtina garso įrašo apžiūros protokolas, vyriausiojo patrulio G. N. tarnybinis pranešimas (jame akivaizdžiai klaidingai nurodytas laikas, kuris nustatytinas pagal pagalbos kvietimą ir nukentėjusiojo pristatymą į ligoninę) ir jo parodymai. Pagal bylos aplinkybes aišku, kad nuomininku nukentėjusysis vadina kaltinamąjį, kuris su sugyventine iš S. S. sutuoktinės nuomojosi butą, į kurį nukentėjusysis buvo laikinai grįžęs iš užsienio. Nors konflikte dalyvavo ir daugiau asmenų, tačiau nenustatyta, kad liudytojas Ž. K., kuris yra nukentėjusiojo draugas, ar su juo buvęs nenustatytas asmuo būtų sužaloję ar bent turėję priežastį smurtauti prieš nukentėjusįjį.
Nuo pat pirmosios apklausos nukentėjusysis nurodė, kad buvo mušamas medine lazda. 2020 m. gegužės 28 d. papildomos apklausos metu S. S. patikslino jo sumušimo aplinkybes, nurodydamas, kad iš pradžių buvo pastumtas, krito ir susižalojo prie dešinės akies. Tai, kad kaltinamasis buvo pastumtas kaltinamojo ir po to parkrito, užsigaudamas veidą, nurodė liudytojas Ž. K.. Šiuo aspektu liudytojo Ž. K. parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Be to liudytojas Ž. K. nurodė apie L. T. naudotas dujas, šių aplinkybių neneigia ir kaltinamasis su liudytoja L. T., tik kitaip nei liudytojas Ž. K. aiškina dujų panaudojimo tikslą. Kaip nurodė nukentėjusysis teisme, jau po to, kai grįžo į butą iš kaimynės, jam buvo suduotas smūgis į kairę akį su medine lazda, po to smūgio jis vėl krito, ir neatsimena, iš ko, kiek ir kur tiksliai jam buvo suduota smūgių. Atsižvelgiant į tai, kad šių aplinkybių niekas nematė, kaltinamasis jas neigia, o nukentėjusysis gerai pamena tik pirmą smūgį į kairę akį, konkretaus smūgių kiekio ir jų sudavimo lokalizacijos detalizavimas iš esmės nėra galimas, todėl šiuo aspektu kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis į butą grįžusiam nukentėjusiajam medine lazda ir rankomis sudavė į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių, dėl kurių nukentėjusysis S. S. parkrito ant grindų. Pažymėtina, kad proceso dalyviai apie tokį aplinkybių galimą pakeitimą buvo informuoti teisiamajame posėdyje.
Nors kaltinamasis ir liudytoja L. T. teigia, kad pats N. V. įvykio metu buvo sužalotas, nes prieš jį smurtavo liudytojas Ž. K. ir kitas su juo buvęs nenustatytas asmuo, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino pas savo motiną, pats policijos nekvietė, be to, šių aplinkybių (ne)buvimo nustatymas nepatenka į šioje byloje pareikšto kaltinimo ribas, dėl to teismas dėl to plačiau nepasisako. Net jeigu iš tikrųjų įvykio vakarą smurtas prieš kaltinamąjį buvo panaudotas, tai niekaip nepateisintų jo elgesio smurtaujant prieš nukentėjusįjį. Prieš nukentėjusįjį nukreipti kaltinamojo veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi jau vien dėl to, kad smurtas buvo naudojamas prieš tą asmenį, kuris jam nekėlė jokios realios grėsmės (kaltinamasis ir liudytoja L. T. teigia, kad prieš N. V. smurtavo liudytojas Ž. K. ir su juo buvęs kitas nukentėjusiojo svečias, o ne nukentėjusysis). Be to, nenustatyta, kad kaltinamasis būtų pastūmęs ar smūgius sudavęs nukentėjusiajam neatsargiai, priešingai, nukentėjusiojo ir liudytojo Ž. K. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia stūmė nukentėjusįjį, o vėlesnis smūgių sudavimas jau vien pagal nustatytas smurto panaudojimo aplinkybes negalėjo būti neatsargių veiksmų pasekmė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1550/2019(05) nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytos muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose padarytos mažiausiai dėl 4 trauminių poveikių, t. y. dėl mažiausiai 2 trauminių poveikių į veido sritį ir mažiausiai 2 trauminių poveikių į abiejų žastų sritis. Nei kaltinamasis, nei liudytoja L. T. nenurodė matę, kad kas nors būtų smurtavę prieš nukentėjusįjį ar kad jis pats būtų griuvęs ir susižalojęs, jie tik teigia, kad nukentėjusysis buvo toks girtas, kad galėjo pats griūti ir susižaloti. Taigi šie asmenys nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes grindžia prielaidomis, kas galėjo įvykti, kai jie nematė. Tačiau specialistė, įvertinusi sužalojimų visumą, jų pobūdį ir lokalizaciją, iš esmės atmetė tikimybę, kad S. S. galėjo taip susižaloti pats griūdamas, nes sužalojimų visuma nebūdinga susižalojimui griūnant.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. pG 123/2020(05) ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus A. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. S-3588 nurodyta ir specialistė S. M. teismo posėdyje patvirtino, kad nukentėjusiajam ligoninėje 2019 m. gruodžio 30 d. atlikus kompiuterinę tomografiją nustatytas nosies kaulų lūžis yra senas (ne mažiau kaip 7–14 dienų senumo), nes lūžgalių kraštai užapvalinti, lūžio linijos platokos, neturi aštrių aiškių kontūrų ir matomas kaulinio tiltelio formavimasis. Esant tokiems duomenims, šio nukentėjusiajam nustatyto lūžio logiškai pagal atsiradimo momentą negalima susieti su 2019 m. gruodžio 25 d. įvykiu, nes pagal nustatytą senumą jis turėjo atsirasti likus bent kelioms dienoms iki įvykio datos. Patikimų duomenų, kad nukentėjusiajam užsienyje galimai taikytas gydymas būtų susijęs su 2019 m. gruodžio 25 d. įvykiu, byloje nėra.
Taigi įvertinęs surinktus įrodymus atskirai ir jų visumą, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, kurie pagrindžia N. V. kaltę kaltinime nurodytoje vietoje ir apytiksliai tokiu laiku smurtavus prieš nukentėjusįjį ir savo tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdžius S. S. sveikatą. Kaltinamojo padaryta veika pagal pasekmes teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nepareiškė, o Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra tik iš dalies pagrįstas, nes tik dalis nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Kaltinamasis neturi pareigos atlyginti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų nukentėjusiajam diagnozuojant ir gydant senas traumas, patirtas dar iki kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteisiant ne prašomą sumą (333,68 Eur), o 35,44 Eur už 2019 m. gruodžio 25 d. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 7–8).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnį, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja ankstesni jo teistumai ir baustumai administracine tvarka, šiuo atveju nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis nuo 2019 m. spalio 23 d. dirba (2 t., b. l. 75), darbdavio charakterizuojamas gerai (2 t., b. l. 91). Atsižvelgęs į visas padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei jos minimali riba, bet mažesnis už vidurkį – 7 mėnesiai.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą N. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b. l. 87–88), dėl to šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Kaltinamasis patvirtino ir iš bylos dokumentų matyti, kad 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudos bausmė yra įvykdyta ir nurodyta bauda sumokėta (2 t., b. l. 167–168). Taigi prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėtina daugiau nei pusė šiuo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės ir N. V. skirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pažymėtina, kad šioje byloje yra nustatytų ne tik neigiamai, bet ir teigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių: kaltinamasis nuo 2019 m. spalio 23 d. dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai, naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, administracine tvarka paskutinį kartą baustas už 2018 m. padarytus administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 62–74), ankstesniu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu visus įpareigojimus vykdė tinkamai, pažeidimų nebuvo nustatyta (2 t., b. l. 87–88), yra sumokėjęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, nors anksčiau buvo linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, darė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, tačiau jo elgesys pastaruoju laiku yra pasikeitęs teigiama linkme.
Teismas, dar kartą įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytos veikos situacija, tiek su kaltinamojo asmenybe, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas 2 metų terminui. Kaltinamajam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti, mokytis arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 127–129) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
N. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir N. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant N. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti, mokytis arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš N. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 35,44 Eur (trisdešimt penkis eurus 44 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.