Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės Įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: gyventojų registro tarnybos pažymų (e. b. l. 7, 10, 18-19), testamento (e. b. l. 8-9), VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (e. b. l. 11-15), notarų biuro liudijimo (e. b. l. 17), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina E. A., o (duomenys neskelbtini) - pareiškėjo tėvas P. A.. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), 46/100 dalys kiemo statinių, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis garažo, 397/587 dalys žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 17-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po E. A. mirties paveldėjimo byla neužvesta. 2010 m. vasario 25 d. testamentu, patvirtintu Kauno miesto 17-ame notarų biure, P. A. visą savo turtą paliko sūnui, pareiškėjui E. A..

Pareiškėjas nurodė, kad po E. A. mirties jo tėvas P. A. iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. ir toliau gyveno jiems su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius už butą, naudojosi žmonos daiktais, buities apyvokos daiktais, turtu rūpinosi kaip savu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-86/2007).

Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, P. A. išreiškė savo valią priimti E. A. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 8 p., 448 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, jos sutuoktinis P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.