Telšių apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje R. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respubliko baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., gim. 1989 m. spalio 20 d. Telšiuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „Analotė“ medinių gaminių surinkėja, neteista, 2017 m. gruodžio 29 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-67696-17 dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, kaltinama tuo, kad

2020 m. rugsėjo 20 d., apie 12.40 val., Telšių rajone, kelyje Telšiai-Alsėdžiai-Barstyčiai, 5,6 km, vairuodama automobilį „Volvo v50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 136.3., 1.1 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kirsdama siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją „KET 1.1“, kuri draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, prieš pradėdama lenkimo manevrą, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, atliko priekyje važiuojančio automobilio lenkimą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. G., dėl ko eismo įvykio metu automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. G. patyrė krūtinės ląstos sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė A. V. patyrė dešinio stipinkaulio apatinio galo lūžį ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį bei dešinės čiurnos sumušimą-poodinę kraujosruvą šoninės kulkšnies srityje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Volvo v50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė, S. U. patyrė galvos plaukuotosios dalies kairės pusės (kaktinės-momeninės srities) poodinę kraujosruvą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą,

tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nukentėjusiesiems A. V., V. G. ir S. U. 2020 m. gruodžio 2 d. el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodant, jog nukentėjusieji šį sprendimą gali apskųsti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo šio pranešimo gavimo, tačiau jau 2020 m. gruodžio 3 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina prokurorui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ne bet kada, o tik tuo atveju, jei yra visa eilė sąlygų, tame tarpe: kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti; prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis šiai iniciatyvai neprieštarauja; nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu paduoda, ikiteisminio tyrimo teisėjas to skundo nepatenkina.

Bylos medžiaga nustatyta, jog minimame nutarime konstatuotų reikalavimų nebuvo laikomasi ir prokuroro pareiškimas teismui dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduotas teismui nesant visų tam reikalingų būtinųjų sąlygų.

Be to, Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji apskritai gavo prokuroro pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra aišku, kada pranešimas buvo gautas, nors tai lemia minėto termino skaičiavimo pradžią. Pastebėtina, jog tokiu būdu prokuroras nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuostatomis, kuriose rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių pranešimo gavimą, todėl laikytina, jog nukentėjusieji netinkamai informuoti apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Tokia situacija sudaro prielaidas nukentėjusiesiems neturėti iš viso jokių galimybių realiai pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise apskųsti minėtą prokuroro sprendimą. Vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Vienintelė procesinė garantija, užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis), tačiau šia teise pasinaudoti nukentėjusiesiems galimybė nebuvo sudaryta. Teismo baudžiamasis įsakymas ar kt. BPK 420 straipsnyje numatyti procesiniai sprendimai teisėjo privalo būti priimamai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos gavimo, akivaizdu, jog toks teismo procesinis sprendimas teismo privalo būti priimtas ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d. Darant prielaidą, jog nukentėjusieji el. laiškus gavo tą pačią, t. y. gruodžio 2 d., atsižvelgiant į pašto siuntų pristatymo terminus, šiuo metu šalyje paskeltą karantiną, nukentėjusiųjų skundai paprasčiausiai gali būti gautas teisme jau po to, kai teismas bus priėmęs teismo baudžiamąjį įsakymą, kurio skųsti nukentėjusysis pagal esamą teisinį reguliavimą neturi jokios teisės. Kita vertus, tokia situacija sudaro prielaidas ir teismui priimti aiškiai neteisingą sprendimą – teismo baudžiamąjį įsakymą tiek, kiek jis susijęs su nukentėjusiojo asmens teisėmis ir jo teisėtais interesais, teise reikalauti ir gauti nusikalstama veika padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Ši situacija taip pat gali sutrukdyti ir ikiteisminio tyrimo teisėjui priimti teisingą sprendimą dėl nukentėjusiojo skundo, jeigu nagrinėjimui jis būtų gautas jau po to, kai teismas priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas, net ir nustatęs, kad nukentėjusiojo skundas pagrįstas, neturi galimybės panaikinti byloje jau priimto teismo baigiamojo akto – teismo baudžiamojo įsakymo.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusieji A. V. ir V. G., apklausti kaip liudytojai, nurodė, jog dar nėra galutinai apsisprendę dėl civilinių ieškinių pateikimo, tai nurodė padarysiantys ikiteisminio tyrimo eigoje, tačiau jų valia dėl civilinio ieškinio pareiškimo taip ir neišsiaiškinta, duomenų, jog žalą atlygino draudimo bendrovė byloje taip pat nėra.

Siekdamas ištaisyti prokuroro klaidas, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiųjų valią, užtikrinti jų teises bei teisėtus interesus, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju pageidauja kaltinamoji. Pateikdamas šią bylą užbaigimui supaprastinto proceso tvarka, t. y. kreipdamasis pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui, nevertindama kitų proceso dalyvių interesų, nes teismas privalės rengti teismo posėdį, kviesti proceso dalyvius, t. y. be pagrįsto reikalo bus trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas, neracionaliai eikvojamos valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai). Išdėstytos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. 2020 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020 ir kt.).

Teismas pripažįsta, jog šioje byloje nesilaikyta BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros, įvertinus nukentėjusiųjų niekines galimybes ateityje ginčyti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, proceso dalyvių teisėtą lūkestį užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, konstatuoja, kad šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Nustačius procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 418 straipsnio 4 dalimi, 439, 440 straipsniais,

nutaria:

bylą, kurioje R. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37783-20), perduoti prokurorui.

Nustatyti dviejų mėnesio terminą esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.