Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6086-940/2016, kuria civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-184/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai prašo pripažinti 2015-06-11 sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu M. M. negaliojančia, priteisti iš atsakovo 3200,00 Eur skolą, priteisti 15,00 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ,bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-184/2016 m., išnagrinėtoje Panevėžio miesto apylinkės teisme. Taip pat prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, V. T., kadangi atsakovas, sudarydamas pirkimo – pardavimo sandorį su ieškovais, buvo teisėtas ir sąžiningas ginčo objektu esančios transporto priemonės savininkas.

3. Ieškovas, jo atstovas su pateiktais prašymais nesutiko, nurodė, kad bylos sustabdymas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų ieškovų teises, o teismo sprendimas priimtas šioje byloje neturės įtakos V. T. teisėms ir pareigoms. Atsakovas M. M. nebuvo teisėtas automobilio savininkas, todėl negalėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sandorio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nutartimi civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-184/2016.

5. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto aplinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-157-184/2016. 2016-09-01 priimtas apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo V. T. atžvilgiu. V. T. pripažintas kaltu, kad apgaule, automobilį gavęs laikinai pasinaudoti ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą D. K. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris yra nagrinėjamos civilinės bylos ginčo objektas, minėtoje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nusikalstamos veikos dalyku ir daiktiniu įrodymu, bei grąžintas nukentėjusiajai D. K. nedelsiant, iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento, įpareigojant jį saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp baudžiamosios bylos Nr. 1-154-184/2016 ir nagrinėjamos civilinės bylos yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. teismo nuosprendžiu nustatyti faktai dėl automobilio (duomenys neskelbtini), kuris baudžiamojoje byloje buvo pripažintas daiktiniu įrodymu ir 2016-09-01 nuosprendžiu grąžintas nukentėjusiajai D. K., savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui, todėl teismas konstatavo, jog yra pagrindas civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

7. Teismas nurodė, kad klausimai dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą išspręstini išnykus sustabdymo pagrindams ir atnaujinus bylos nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas A. L. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nutartį, prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo.

9. Ieškovas nurodo, jog ieškovai nesutinka su teismo nutartimi sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes teismas pažeidė CPK 163 str. 3 p. taikymą ir aiškinimą.

10. Pagrindiniai ieškovo atskirojo skundo argumentai yra tie, jog tarp nagrinėjamų bylų nėra tiesioginio priežastinio ryšio, bylą nagrinėjantis teismas gali pats nustatyti visas svarbias aplinkybes, susijusias su pareikšto reikalavimo pagrįstumu

11. Ieškovas atskiruoju skundu nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-184/2016 priimtas neįsiteisėjęs nuosprendis. V. T. (pirminis lengvojo automobilio “ (duomenys neskelbtini)” savininkas) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, o automobilis baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nusikalstamos veikos dalyku ir daiktiniu įrodymu, bei grąžintas nukentėjusiajai D. K.. Teigia, kad baudžiamosios bylos ir civilinės bylos tikslai yra visiškai skirtingi. Tarp nagrinėjamų civilinės ir baudžiamosios bylų yra tik tas ryšys, jog baudžiamosios bylos objektas yra lengvasis automobilis, kurį suklaidinimo įtakoje įgijo ieškovai. Civilinės bylos objektas yra šalių sudaryto sandorio atitikimas teisės aktams. Ieškovas teigia, kad galutinis baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatas, neturės jokios įtakos civilinėje byloje nagrinėjamo ieškovo reikalavimo pagrįstumui, nes nepriklausomai nuo to, ar V. T. bus pripažintas kaltu ar ne, ieškovų ir atsakovų lengvojo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis vis tiek laikytina negaliojančia, kaip sudaryta dėl suklydimo, nes lengvuoju automobiliu ieškovai naudotis negali nuo pat jo įsigijimo dienos. Ar automobilis bus grąžintas ieškovams ar ne, ar V. T. jį užvaldė nusikalstamu ar nenusikalstamu būdu, nebeturi jokios reikšmės.

12. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje gali būti išspręstas lengvojo automobilio nuosavybės klausimas, kuris būti aktualus tuo atveju, jei ieškovai reikštų reikalavimą remdamiesi tuo, jog atsakovas automobilį pardavė nebūdamas jo savininku. Tačiau šiuo atveju pagrindinis ieškovų įrodinėjimo dalykas yra sandorio sudarymas dėl suklydimo, todėl šios bylos išnagrinėjimui neturi reikšmės galutinis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

13. Be to, nurodo, kad įstatyme yra nurodyta, jog pareigą įrodyti parduodamo daikto nuosavybės faktą turi pardavėjas, o ne pirkėjas. Iš šiuo metu baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų akivaizdu, jog atsakovas nebuvo automobilio savininkas.

14. Pažymi, kad šioje byloje yra svarbu nustatyti, ar ginčo sutartis buvo sudaryta suklydus. Ieškovas teigia, kad teismas tai gali nustatyti ir civilinę bylą išnagrinėti be galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sustabdymo pagrindą pritaikė formaliai, neįsitikinęs, kad iš tiesų nėra aplinkybių, kurios sudarytų įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti bylą. Teismas sustabdyti bylą turėjo teisę tik tuo atveju, jei civilinės bylos nebūtų įmanoma išnagrinėti be nuosprendžio baudžiamojoje byloje.

15. Ieškovas teigia, jog sustabdžius civilinę bylą yra pažeidžiamos ieškovų teisės į teisminę gynybą, į operatyvų ir koncentruotą bylos išnagrinėjimą. Dėl suklydimo įsigijus areštuotą automobilį, susidarė situacija, kuomet ieškovai nuo 2016-06-29 įgyta transporto priemone naudotis negali ir privalo vykdyti prieš trečiuosius asmenis prisiimtas prievoles. Teigia, kad teismo nutartis sustabdyti bylą yra nesąžininga ir neteisinga ieškovų atžvilgiu, o užtikrinanti atsakovo neteisėtą interesą toliau naudotis ieškovų sumokėtomis lėšomis už automobilį.

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. M. prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nutartį palikti galioti.

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 str. 3 p. pagrindu. Atsižvelgus į ieškovų reikalavimus civilinėje byloje, į tai, kad ieškovai prašo taikyti CK 1.80 str. 2 d. numatytą restituciją ir priteisti iš atsakovo 3200 Eur – už automobilį sumokėtą sumą, teismas pagrįstai nurodė, kad tarp nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos yra tiesioginis teisinis ryšys. Tik nustačius, ar V. T. automobilį įgijo (perleido) neteisėtai, galima spręsti, ar vėlesni sandoriai perleidžiant automobilį yra teisėti, ar vėlesni šio automobilio valdytojai buvo teisėti savininkai. Pažymi, kad V. T. veiksmų teisėtumas gali būti konstatuotas tik baudžiamojoje byloje.

18. Pažymi, kad nepagrįstai ieškovas teigia, kad galutinis baudžiamosios bylos rezultatas neturės įtakos civilinėje byloje, kadangi išteisinus V. T., paimtas automobilis būtų grąžintas teisėtiems jo savininkams – ieškovams, tokiu būdu pagrindo restitucijai nebeliktų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinis procesas nutraukiamas.

20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

21. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

22. Sutinkamai su CPK 315 str. 2 d. 3 p., apeliacinis procesas nutraukiamas, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų atžvilgiu (CPK 338 str.).

23. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas.

24. Ginčas byloje kilo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nutarties, kuria teismas civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-184/2016. Iš motyvuojamosios teismo nutarties dalies matyti, kad teismas nustatė ir atsižvelgė į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-184/2016, nėra įsiteisėjęs.

25. Apeliacinės instancijos teismas LITEKO duomenimis nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-11-10 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-268-350/2016, kurioje išnagrinėjo nuteistojo V. T. ir Panevėžio apylinkės prokuroro apeliacinius skundus, panaikino nuosprendžio dalį, likusią jo dalį paliko nepakeista, taigi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-01 nuosprendis, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., įsiteisėjo. Tokiu būdu darytina išvada, kad iki atskirojo skundo išnagrinėjimo nebeliko skundo dalyko, nes procesiniai veiksmai civilinėje byloje buvo sustabdyti iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-184/2016. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertinti atskirojo skundo argumentus nebėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, dėl ko apeliacinis procesas nebeįmanomas ir yra nutrauktinas.

26. Tokia procesinė situacija yra analogiška situacijai kai skundas teikiamas dėl neskundžiamo procesinio sprendimo (CPK 3 str. 6 d.).

Vadovaudamasis CPK 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 3 p., 338 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6086-940/2016, nutraukti.