Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-17 · Civilinė byla Nr. 2-2339/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
2-2339/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
akcinės bendrovės DnB NORD banko
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2339/2011Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2, 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties dalies, kuria buvo nutarta įpareigoti atsakovą A. M. papildomai sumokėti 4 700 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą, civilinėje byloje Nr. 2-107-368/2011, iškeltoje pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys yra uždaroji akcinė bendrovė „Aivinela“, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“, V. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. M., prašydamas priteisti iš atsakovo: 515 882,63 eurų (1 781 239,54 Lt) negrąžinto kredito, 4 924,08 eurų (17 001,86 Lt) palūkanų, 68,57 eurų (236,76 Lt) delspinigių ir 12,54 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal Kreditavimo sutartį, bei 173 000 eurų (597 334 Lt) negrąžinto kredito, 1 766,55 eurų (6 099,54 Lt) palūkanų, 23,52 eurų (81,21 Lt) delspinigių ir 15,57 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Kredito linijos sutartį Nr. K-0700-2008-45; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vėliau ieškovas savo ieškinio reikalavimus sumažino 468 000 Lt suma.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo A. M. ieškovui AB DnB NORD bankui priteisė 553 340,3 eurų (1 910 573 Lt) negražinto kredito, 6690,63 eurų (23 101,4 Lt) palūkanų, 92,09 eurų (317,97 Lt) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 570 Lt už advokato pagalbą, 19 340 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Valstybei iš atsakovo teismas priteisė 128 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas A. M. teismui padavė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašė atleisti jį nuo 26 039,92 Lt nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o nesant galimybės atleisti nuo šios mokesčio dalies, jos mokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad jo darbo užmokestis sudaro 1577 Lt per mėnesį. Pagal kredito sutartį su AB ,,Snoras“ jis turi įsipareigojimų, kurių nevykdymas gali sąlygoti sutarties nutraukimą ir priverstinį skolos išieškojimą. Todėl pagal savo turtinę padėtį tokio dydžio žyminio mokesčio sumokėti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė atsakovui (apeliantui) terminą pateikti teismui duomenis apie jo turtinę padėtį.

2011 m. liepos 14 d. Šiaulių apygardos teisme gauti apelianto papildomi duomenys apie jos ir jo sutuoktinės turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovo A. M. prašymą patenkino iš dalies: nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., įpareigojo atsakovą papildomai sumokėti 4 700 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovą atleido.

Teismas įvertino apelianto pateiktus duomenis apie jo ir sutuoktinės pajamas, taip pat apie turimą registruotą turtą, atsižvelgė į tai, kad apeliantas ir jo sutuoktinė V. M. turi įsiskolinimų AB bankui SNORAS, ir padarė išvadą, jog apelianto turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pirmosios instancijos teisme jis ir jo sutuoktinė naudojosi advokato paslaugomis, kuriomis taip pat naudojosi, paruošiant apeliacinį skundą ir įvykdant Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį. Šių aplinkybių pagrindu teismas taip pat padarė išvadą, kad apeliantas gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis. Teismas nusprendė, kad apelianto pateikti įrodymai patvirtina, jog jo finansinė padėtis nėra tokia gera ir jis negauna pakankamai pajamų, kad galėtų sumokėti trūkstamą 26 039,92 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, todėl įpareigojo apeliantą papildomai primokėti 4 700 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą, o nuo kitos šio mokesčio dalies mokėjimo atleido (CPK 83 str. 3 d.). Atsižvelgęs į tai, kad apeliantas neįrodė, jog dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės susimokėti 4 700 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies kreipimosi į teismą dieną, teismas atmetė apelianto prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria jis įpareigotas jį iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. sumokėti 4 700 Lt žyminio mokesčio dalį, ir klausimą išspręsti klausimą iš esmės – atleisti jį nuo likusios 4700 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o teismui nemanant, kad galimybės atleisti atsakovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o nesant tokios galimybės, vadovaujantis CPK 84 straipsniu, šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tikėtina, kad jis šiuo metu disponuoja nedeklaruotomis piniginėmis lėšomis. Faktas, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, rodo šio asmens turto aktyvą, tačiau tai jokiu būdu nerodo jo galimybės vykdyti turtines prievoles apeliacinio skundo pateikimo metu. Piniginių lėšų neturėjimas kreipimosi į teismą momentu negali būti pagrindas užkirsti kelią asmeniui pasinaudoti Konstitucijos garantuojama teise į teisminę pažeistų teisių gynybą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad jo turtinė padėtis yra sunki, bet kartu padarydamas išvadą, jog netolimoje ateityje apeliantas gali turėti galimybę sumokėti 4 700 Lt žyminio mokesčio dalį, privalėjo tenkinti prašymą ir 4 700 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį sumokėjimą atidėti. To nepadaręs teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netenkino prašymo dalies dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Aplinkybės, kad atsakovas turi įsipareigojimų bankui, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jo finansinė būklė yra sunki, trukdanti sumokėti žyminį mokestį. Apeliantas valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, jo bei jo sutuoktinės vidutinės pajamos, gaunamos iš darbo užmokesčio, kartu sudėjus yra 6 159,50 Lt. Tai neleidžia daryti išvados dėl apelianto sunkios finansinės padėties. Be to, apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nes akivaizdu, jog jis nepatenka į asmenų, kuriems gali būti skirta nemokama teisinė pagalba, sąrašą.Nesutiktina su apelianto argumentais, kad neatleidus jo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, bus užkirstas kelias ginti teises apeliacinės instancijos teisme. Įstatyminis reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti aiškinamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog apelianto materialinė padėtis ateityje pagerės, todėl jis neįrodė būtinųjų sąlygų žyminio mokesčio dalies atidėjimui. Apelianto finansinė padėtis nesudaro pagrindo ją laikyti labai bloga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti 4 700 Lt žyminio mokesčio dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas nusprendė įpareigoti jį už apeliacinį skundą sumokėti 4 700 Lt dydžio nesumokėto žyminio mokesčio dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos CPK 80 str.). Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies šio mokesčio sąlygas ir tvarką, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi savo esme bei pasekmėmis į teismą besikreipiančiam asmeniui. Nors šių abiejų pareigos sumokėti žyminį mokestį išimčių paskirtis ta pati - užtikrinti, kad asmenims, kurių teisės pažeistos, dėl jų turtinės padėties nebūtų faktiškai atimta teisė kreiptis į teismą, jos negali būti tapatinamos.

Teismo teisė atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo reglamentuojama CPK 83 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo gali būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tuo atveju, jei, atsižvelgiant į besikreipiančio į teismą asmens turtinę padėtį, konstatuojama, jog įstatyme įtvirtintas visas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta, t. y. asmuo dėl sunkios savo turtinės padėties apskritai neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tuo tarpu, pagal žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuojantį CPK 84 straipsnį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Šios nuostatos tikslas, skirtingai nei atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atveju – prievolės sumokėti žyminį mokestį atidėjimas tam tikram terminui, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei pareiškėjas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei su tokiu prašymu pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „ Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi apeliantą A. M. už apeliacinio skundo padavimą įpareigojo sumokėti 4 700 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies apeliantą atleido. Atskiruoju skundu A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas atleisti jį ir nuo 4 700 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti šios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Anot jo, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jo turtinė padėtis yra sunki, todėl jis turėjo būti atleistas ir nuo šios žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba turėjo būti atidėtas šios mokesčio dalies mokėjimas iki jo apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

Atsakovas A. M., kreipdamasis į teismą su prašymu atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o neatleidus, atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, pateikė jo ir jo sutuoktinės turtinę padėtį atspindinčius dokumentus. Iš atsakovo (apelianto) pateiktų 2011 m. birželio 15 d. ir 2011 m. gegužės 20 d. UAB „ABF LT“ pažymų matyti, kad jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 2 000 Lt, o išskaičius mokesčius – 1 577 Lt, o jo sutuoktinės V. M. vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 6 000 Lt, o išskaičius mokesčius – 4 582,50 Lt. Apeliantas taip pat pateikė 2011 m. gegužės 31 d. VĮ „Regitra“ pažymą Nr. 1.6-S3-223, iš kurios matyti, kad apelianto vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (2 t., 126 b. l.), o iš pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. birželio 15 d išrašų matyti, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso 7 žemės sklypai, 2 iš kurių su statiniais yra įkeisti (2 t., 128-149 b. l.). Apelianto pateiktos 2011 m. gegužės 30 d. AB banko SNORAS pažymos patvirtina, jog jo paskolos likutis be priskaičiuotų palūkanų 2011 m. gegužės 30 d. sudaro 19 333,23 Lt, o jo sutuoktinės paskolos likutis be priskaičiuotų palūkanų pagal dvi sutartis iš viso sudaro 36 280,98 Lt. Tačiau šios pažymos neįrodo, jog šioms sumoms sumokėti yra suėjęs terminas ir kad atsakovas su sutuoktine šias sumas privalo sumokėti iš karto. Apeliantas nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kokio dydžio mokėjimai turi būti vykdomi bankui kas mėnesį. Taigi, pirmosios instancijos teismo įpareigota sumokėti žyminio mokesčio dalis – 4 700 Lt, šią sumą vertinant neatsiejamai nuo apelianto turtinės padėties, nėra tokia didelė, jog apeliantas nesugebėtų jos sumokėti. Tuo labiau, kad susumavus apelianto ir jo sutuoktinės vieno mėnesio pajamas, atskaičius mokesčius, bendros apelianto šeimos pajamos sudaro 6 159,50 Lt per mėnesį. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir pirmosios instancijos teisme bei surašant apeliacinį skundą naudojosi advokato paslaugomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantas neturi galimybių už paduotą apeliacinį skundą sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio žyminį mokestį (1 t., 106 b. l.). Atitinkamai teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra sąlygų apeliantą atleisti ir nuo 4 700 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimo bei atidėti šios įstatyme numatyto mokesčio dalies mokėjimą iki civilinė byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines šiam klausimui išspręsti svarbias bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimus. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta įpareigoti atsakovą A. M. papildomai sumokėti 4 700 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalį už paduotą apeliacinį skundą, nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas