Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl iškeldinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui E. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš atsakovo be pateisinamos priežasties įstatymo nustatyta tvarka bei per terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus nebuvo gauta atsiliepimo į ieškovo ieškinį, nors atsakovui (jam asmeniškai) procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl priimamas sprendimas už akių, nes yra ieškovės prašymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d.).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pateikti duomenys rodo, kad gyvenamoji patalpa – ½ dalis gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei Ž. V.. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad 2006-12-05 ieškovė Ž. V. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaruota gyvenamoji vieta ir jos vaikų: M. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškinio pareiškime išdėstytais ieškovės teiginiais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas E. I. su ieškove turi dukrą M. I., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau dukros M. I. gyvenamoji vieta 2017-06-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-606-857/2017 buvo nustatyta su ieškove. Ieškovė su atsakovu 2016 m. rugsėjo 10 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį ieškovė atsakovui leido iki 2016 m. lapkričio 11 d. gyventi jos asmeninės nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, (duomenys neskelbtini). Tačiau suėjus sutartyje nurodytam terminui 2016-11-11 d., Atsakovas iš ieškovei priklausančios namo dalies neišsikraustė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.642 str. 1 d. numato, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-13/2008).

Pagal byloje esančius įrodymus įspėjimas atsakovui dėl gyvenamojo ploto atlaisvinimo įteiktas 2017-12-18, taigi panaudos sutartis baigėsi 2017-12-18. Konstatuotina, kad suėjus Lietuvos Respublikos CK 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t.y. atsakovas neteko ginčo gyvenamosios patalpos naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo jam naudotis ginčo patalpomis. Dėl to namo dalies savininkė įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš namo dalies CK 4.98 str., pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.

Atsakovo pastangų susitarti su ieškove dėl galimo tolimesnio gyvenimo jai nuosavybės teise priklausančio būsto dalyje, byloje nenustatyta. Jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad iškeldinimu būtų pažeistos be savininkės leidimo jos name gyvenančio pilnamečio atsakovo teisės ir teisėti interesai, nėra. Priežasčių, trukdančių patenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo dalies, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nėra, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas (CK 6.610 str., 6.611 str.).

Be to, patenkinus ieškinį pilnai, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1-2 dalimis, 5-7 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos – ½ namo dalies, unikalus Nr. 3695-7001-0014, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 3 d. ir 287 str. 1-4 d. reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.