Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2024-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-922-1096/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-08-09
Bylos Nr.
II-922-1096/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01006-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Pažeidėjas
S. K.
Advokatai
Brigita Jankauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-922-1096/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01006-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos Brigitos Jankauskienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13643-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13643-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) S. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2024 m. kovo 8 d. 15.00 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 06.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, šiais veiksmais pažeidęs KET 9, 126, 222 punktus (b. l. 8-10).

Šalies argumentai

S. K. (toliau – ir pareiškėjas) atstovė advokato padėjėja Brigita Jankauskienė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, skiriant švelniausią įstatymo leistiną baudą.

Skunde nurodoma, kad ginčas kyla dėl netinkamo veikos kvalifikavimo. Pareiškėjas dar iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teikė atsakovui savo paaiškinimus, kuriais prašė teisingai kvalifikuoti veiką ir patraukti asmenį atsakomybėn ne pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, o pagal 426 straipsnio 1 dalį, nes padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Pažymi, kad skundžiamą nutarimą priėmę pareigūnai visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Priimtas nutarimas yra remiantis tik pačių pareigūnų nuomone ir surinktais duomenimis, tačiau pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose pateiktos aplinkybės įvertintos jokia apimtimi nebuvo. Be to, nutarimą priėmę pareigūnai iš esmės visą laiką rėmėsi tik tuo, kad buvo padarytas įvykis ir asmuo pasišalino. Tačiau dėl šių argumentų nori pasakyti, kad jų niekas neginčijo, su jais sutiko ir atsakomybės už pasišalinimą iš įvykio vietos ar padarytus automobilio nubrozdinimus niekada pareiškėjas nevengė. Akivaizdu, kad priimtas nutarimas yra neteisingai vertinant prašymą dėl veikos perkvalifikavimo, nes yra neteisingai vertinami patys pareiškėjo nurodyti argumentai. Pareigūnai nurodė, kad pareiškėjas tik iš dalies prisiima atsakomybę, nes neva teigia, kad nepastebėjo padarytos žalos. Tačiau tai neturi jokios reikšmės prašomam veikos perkvalifikavimui, kadangi tai nėra to pagrindas. Bylos ginčas kilęs dėl padarytos žalos masto, t. y. ar jis viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, ar ne. To pareigūnai iš viso nevertino ir apie tai nepasisakė, nors paties pareiškėjo teiktame paaiškinime į tai buvo atkreiptas dėmesys ir labai plačiai paaiškinta, kodėl nusižengimo straipsnio dalis netinkamai pritaikyta.

Pažymi, kad teismų praktikoje už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018). Atsižvelgiant į tai, kad nesutinkama su veikos kvalifikavimu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, ir teigiam, kad šiuo atveju turi būti taikoma ANK 426 straipsnio 1 dalis. Šių straipsnių skirtumas yra tas, kad numato skirtingą žalos dydį. 1 dalis taikoma, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 750 Eur), o 2 dalis taikoma, kai viršija šį dydį (nuo 750 Eur), todėl pritaikyta ANK 426 straipsnio 2 dalis nėra proporcinga teisės pažeidimui ir neteisinga pagal veikos aplinkybes.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad šiuo atveju padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kadangi nėra tokia, kokia nurodyta nukentėjusiojo sąskaitoje. Pateikta suma yra per didelė padarytam pažeidimui ir tokie remonto darbai yra neadekvačiai apskaičiuoti. Siekiant pateikti įrodymus dėl realios remonto kainos, prie skundo prideda kaip įrodymą, atsakymą vieno automobilių serviso, kuriam pateikus nuotraukas su įbrėžimais paskaičiuota darbų kaina sudarė iki 350 Eur, bet ne 752 Eur. Be to, iš pateiktų eismo įvykio nuotraukų matyti, vienas įbrėžimas ant bamperio, o ne ir sparne, kaip nurodė nukentėjusysis. Akivaizdu, kad siekiama asmenį patraukti pagal sudėtingesnio nusižengimo straipsnio dalį, nors jo padarytas nusižengimas nėra tokio sudėtingumo, kad būtų teisingai taikoma minėto straipsnio 2 dalis. Taikoma sankcija turi būti proporcinga padarytam nusižengimui, o šiuo atveju jam taikoma straipsnio 2 dalis, kas yra sunkesnis nusižengimas, nors visos įvykio aplinkybės parodo, kad pareiškėjas gailėjosi, prisipažino, pažeidimas mažareikšmis ir vairuojant tikrai akivaizdu, kad nejaučiamas, jo nepastebėjus, nuvažiuota toliau nesustojant, taip pat nuotraukos pagrindžia, kad žala visiškai minimali ir reikalaujanti ne tokių didelių išlaidų, kaip yra apskaičiuota. Pridėjus kito serviso paskaičiavimus, kuris pagrindžia, kad žala perdėtai padidinta. Remiantis 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių viršijimu, viršijimas yra vos 2 Eur, o tai yra akivaizdu, kad jis yra itin mažas ir beveik lygus 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Pažymėtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuojanti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant administracines bylas, gali būti atsižvelgiama net ir į bausmės švelninimą pagal bylos aplinkybes, akivaizdu, kad šiuo atveju turi būti taikoma ANK 426 straipsnio 1 dalis, vien dėl to, kad kaltininkas neturi sunkinančių aplinkybių, pažeidimas yra itin mažas, žalos išlaidos yra nepagrįstai per didelės, realiai asmuo gali patirti ir mažesnes išlaidas, pasikreipęs į kitus servisus, o ne rinkdamasis brangiausią. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gailisi, prisipažino, nepastebėjo padarytos žalos dėl jos menkavertiškumo, visas įvykis negali būti vertinamas įstatymo pagrindu kaip sunkesnis nei ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas. Nukentėjęs asmuo patirtų 350 (pareiškėjo teigimu), o 700 (nukentėjusiojo teigimu) Eur baudą. Akivaizdu, kad tokia sankcija nėra nei proporcinga, nei teisinga padarytam pažeidimui ir šiuo atveju ją taikant būtų pažeisti visi paminėti teisminiai išaiškinimai ir principai, kurių turi būti paisoma.

Šiuo atveju byloje iš surinktų įrodymų yra vaizdo medžiaga, taip pat nuotraukos bei PVM sąskaita – faktūra 752,32 Eur sumai už remonto darbus. Pareiškėjas pateikia ir savo įrodymus apie padarytą žalą, kuri prieštarauja nukentėjusiojo įrodymams, todėl atsižvelgiant į visus byloje pateiktus įrodymus, paaiškinimus, verta atkreipti dėmesį ne į pavienius faktus, o į jų visumą priimant teisingą sprendimą. Pareigūnai priimant nutarimą neįvertino nei bylos aplinkybių, nei įsitikino ar rinko įrodymus dėl padarytos žalos sumos, nevertino ar žala apskaičiuota tinkamai, netikrino, ar ji galėjo būti apskaičiuota kaip mažesnė, neįsitikino specialistų kvalifikacija vertinti žalos dydį, patys neįvertino žalos dydžio, nerinko įrodymų apie tai, ar tokia žala realiai galėjo būti patirta, ar asmuo nepasirinko brangiausių paslaugų, ar buvo galima žalą įvertinti ir mažesne suma. Neatlikus išsamaus tyrimo ir vertinimo dėl padarytos žalos dydžio nėra įmanoma ir nuspręsti ar taikyti ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, kas iš esmės yra reikšmingiausia šioje byloje (b. l. 2-5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13643-2024 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas skunde neginčija eismo įvykių aplinkybių, tačiau pateikdamas skundą nurodo, jog nesutinka su kvalifikavimu, t. y. jo nuomone administracinis nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, o ne pagal 426 straipsnio 2 dalį, nes nusižengimo metu padaryta žala negali viršyti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Pareiškėjas nurodo, kad nukentėjusysis neturėjo rinktis brangiausio autoserviso, jo manymu kitame servise būtų nustatyta mažesnė žala.

Pažymėtina, kad eismo įvykio metu patirtą žalą nustato draudimo bendrovė arba jos įgaliotas autoservisas. Šiuo atveju yra Lietuvos draudimo pateiktas atsakymas, kad šio eismo įvykio metu buvo padaryta 752,34 Eur dydžio žala, kas viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Be to, administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip S. K. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ atsitrenkia į priekyje stovintį automobilį „Audi“, ir iš eismo įvykio vietos pasišalina.

Įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo įstatymo (toliau – ir SEĮ) 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardų teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant ar buvo kaltininko tyčia turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Apibendrinant, tai kas nurodyta, akivaizdu, kad S. K. suvokė sukėlęs eismo įvykį, bei iš jo pasišalino ir tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės bei su tuo susijusių pasekmių. Pats pareiškėjas neginčija šių aplinkybių, tačiau nesutinka su nusižengimo kvalifikavimu. Institucijos vertinimu, byloje yra pateiktas Lietuvos draudimo atstovo atsakymas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu padaryta žala 752,34 Eur, t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (b. l. 95-96).

Pareiškėjas, jo atstovė advokato padėjėja bei Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Į teismo posėdį neatvykus proceso dalyviams buvo skambinta S. K. atstovei advokato padėjėjai B. Jankauskienei, kuri nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, apie posėdį žino. ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Byloje surinkti įrodymai

Iš 2024 m. balandžio 25 d. pareiškėjo S. K. prašymo „Dėl veikos tinkamo kvalifikavimo“ matyti, kad nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir pateiktame pareiškėjo S. K. skunde (b. l. 11-13, 55-57).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjo I. S. 2024 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. kovo 12 d. 06.30 val. patruliuojant su tyrėja K. J. gautas pranešimas iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS), kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas rado apgadintą automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas V. A., kuris paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2024 m. kovo 8 d. 15.00 val., iki 2024 m. kovo 12 d. 06.30 val., kitu automobiliu, buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui buvo nubrauktas priekinis bamperis. Registruojant eismo įvykį, prie jų priėjo pranešėjo žmona, kuri nurodė, kad atsukusi kiemo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pastebėjo, kaip 2024 m. kovo 11 d. apie 10.20 val., automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudo „Audi“ automobilį ir išvažiuoja. Pridedama eismo įvykio vietos schema (b. l. 35-36).

Iš 2024 m. kovo 12 d. V. A. paaiškinimo matyti, kad atvykęs automobiliu, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė kieme. 2024 m. kovo 8 d. 15-15.30 val., jokių apgadinimų nebuvo. 2024 m. kovo 12 d. išėjęs iš namų, pastebėjo apgadintą automobilį. Sugadintas priekinio bamperio sparnas. Jo automobilis „Audi A6”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis draustas „Kasko“ draudimu, žalos įvertinti negali. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras matosi kaip nepažįstamas automobilis kliudo jo automobilį, nustatė, jog tai buvo „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 11 d. apie 10.21 val. (b. l. 38).

Iš 2024 m. kovo 25 d. S. K. paaiškinimo matyti, kad 2024 m. kovo 11 d. ryte apie 10.20 val., išvažiuojant iš kiemo (duomenys neskelbtini), nepastebėjo kaip brūkštelėjo automobilį „Audi A6“. Vairavimo sąlygos buvo geros, greitis minimalus, todėl susidūrimo nepastebėjo. Dėl įvykio gailisi (b. l. 39).

Byloje gauti dokumentai iš AB „Lietuvos draudimas“, susiję su žala Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad draudimo išmokos dydis sieks 727,6 Eur (b. l. 82-93).

Skundas tenkinamas

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta 1 100 Eur dydžio bauda.

Pareiškėjas skunde sutiko padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Bylos medžiaga patvirtina, kad S. K., vairuodamas automobilį Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Šioje dalyje Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje ginčas iš esmės yra dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl sukeltos žalos dydžio. Pareiškėjas prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas sutinka ir neginčija to fakto, kad pasišalino iš įvykio vietos ir tai, kad apgadino kitą automobilį (b. l. 3, 11-13).

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Jei žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, padarytas pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Institucija nustatydama būtiną administracinio nusižengimo sudėties požymį – žalą, vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais (b. l. 41) ir AB „Lietuvos draudimo“ pateikta informacija, kad apskaičiuota automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatos suma yra 752, 35 Eur (b. l. 54). Kaip teisingai pastebi ir pareiškėjo atstovė skunde toks žalos dydis viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, tačiau neženkliai.

Teismas siekdamas operatyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą ir gauti papildomų duomenų apie realiai patirtą žalą, paprašė pateikti AB „Lietuvos draudimą“ žalos vertinimo sąmatą ir kitus dokumentus, susijusius su apskaičiuotos ir atlygintos žalos dydžiu. Gautas AB „Lietuvos draudimo“ atsakymas, kad „Lietuvos draudimas“ dėl nagrinėjamo įvykio išmokėjo 727,6 Eur už patirtą žalą. Papildomai nurodė ir pateikė dokumentus, kad visa remonto suma sudarė 752,35 Eur su PVM. Automobilis buvo remontuojamas naujomis originaliomis dalimis, nuo kurių skaičiuojamas nusidėvėjimas pagal LVR nusidėvėjimo skaičiuoklę. Nusidėvėjimas sudarė 30,34% nuo originalių dalių sumos, kuri yra 81,47 Eur su PVM. Nukentėjęs asmuo turėjo sumokėti nusidėvėjimą – 24,72 Eur (b. l. 82-93, 103).

Byloje objektyviai nustatyta, kad S. K. pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, padarė žalą neviršijančią penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 727,6 Eur, todėl jo veiksmai perkvalifikuojami iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

S. K. veiksmus perkvalifikavus pagal ANK 426 straipsnio kitą dalį, būtina iš naujo spręsti klausimą dėl administracinės nuobaudos taikymo.

Pažymėtina, kad skundžiamame Nutarime buvo nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, kad S. K. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime už nusižengimus, paskirtos minimalaus dydžio baudos.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas, skirdamas S. K. administracinę nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu); į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, baustas 2 kartus administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 98-101).

Teismas, atsižvelgdamas į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta S. K. paskyrus už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą minimalią baudą.

Paskirtos administracinės nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

nutaria:

S. K. skundą tenkinti.

Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13643-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) priimti tokius sprendimus:

1) panaikinti 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13643-2024 dalį, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto euro) bauda.

S. K. padarytus veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį.

S. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

2) palikti nepakeistą 2024 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13643-2024 dalį, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir jam skirta 11 Eur (vienuolikos eurų) bauda;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 24234106920.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė