- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- A6.-184-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00029-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L., "Ugatransa"
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. sausio 11 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.
Pareiškime nurodyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. sausio 7 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 740 565, 51 eurų. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. spalio 27 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 29 d. gavo Bendrovės prašymą išdėstyti 47 575,15 eurų pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo terminą nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. birželio 30 d., kartu su prašymu buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, banko sąskaitų išrašai, kasos išrašas, kreditorių ir debitorių sąrašai, kiti dokumentai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, susipažinusi su pateiktu prašymu ir įvertinusi pateiktus dokumentus bei Bendrovės finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus, 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)327-24332 neišdėstyti Bendrovės 331121,69 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Išnagrinėjus Bendrovės pateiktą AB „SEB“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2020 m. spalio 28 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais. Iš viso kitiems kreditoriams minėtu laikotarpiu Bendrovė sumokėjo 76 119,86 eurų. A. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama, kad įmonė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su anksčiau nurodytais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. nusižengimą pripažino. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo rapsų aliejumi. Ji pervertino savo galimybes. Norėjo nusipirkti daugiau produkto, kad galėtų parduoti ir gauti daugiau pinigų, o tada laisvai atsiskaityti su įmonėmis ir padengti visus įsipareigojimus. Nepavyko. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji pardavė 2021 m. sausio 15 d. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug pinigų skolinga buvo (duomenys neskelbtini) elektrinė. Iš atgautos skolos turėjo padengti savo skolą. (duomenys neskelbtini) elektrinė pinigus pervedinėjo dalimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita buvo užšaldyta. Kai tik (duomenys neskelbtini) elektrinė pervesdavo dalį pinigų, bankas iš karto juos nuskaičiuodavo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Po to teikė bankui dar kartą prašymą ir viskas buvo anuliuota. Tada jai paskambino dabartinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, paklausė, ar ji parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji sutiko parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė su skolomis. Nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Nurodė, kad baudą susimokės per 40 dienų. Pažymėjo, kad gailisi, jog nesugebėjo susimokėti skolos. Pasižadėjo daugiau savęs neįdarbinti ten, kur negali dirbti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009). Nustatyta, kad A. L. nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. sausio 15 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, todėl A. L., kaip įmonės vadovė, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini) ” finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Mokestinė nepriemoka 2 nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2020 m. spalio 28 d. buvo 76 119,86 eurų, Iš banko sąskaitų išrašų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą matyti, kad A. L., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą ir žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, darė mokėjimus kitiems kreditoriams (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.). Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad A. L. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau A. L. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokiu būdu A. L. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. A. L. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 10), Sprendimu neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 11-12), Išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (b. l. 13-17), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašu (b. l. 18-41), UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentais (b. l. 6-9, 42-44), kita bylos medžiaga.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jam skirtina administracinė nuobauda.
A. L. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintinas jos prisipažinimas ir gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Jos atsakomybę už administracinį nusižengimą sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas savo esme buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pati A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug pinigų buvo skolinga (duomenys neskelbtini) elektrinė, kai tik (duomenys neskelbtini) elektrinė pervesdavo dalį pinigų, bankas iš karto juos nuskaičiuodavo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Po to teikė bankui dar kartą prašymą ir viskas buvo anuliuota. Ji pervertino savo galimybes. Norėjo nusipirkti daugiau produkto, kad galėtų parduoti ir gauti daugiau pinigų, o tada laisvai atsiskaityti su įmonėmis ir padengti visus įsipareigojimus. Nepavyko. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos A. L. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad ji būtų bausta už administracinių nusižengimų padarymą, šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
A. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-184-963/2021 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.