Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui ir atsakovo atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. P. skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Byloje kilęs ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, o laiku šių dalių negavus, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjos turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis, neginčijamas ir šios kompensacijos dydis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas) bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. Statuto 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punkte reglamentuojama, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Vadovaujantis šiuo žiniaraščiu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Taigi, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui. Rašytinių prašymų dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių pareiškėjas atsakovui nebuvo pateikęs, tačiau jam nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys vietoj nusidėvėjusių, nei išmokėta piniginė kompensacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 str. nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui, ji pakeičiama kita. Numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą

Iš pareiškėjo M. P. skundo reikalavimų matyti, kad jis prašo priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus jam padarytą žalą, sudarančią 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės kompensaciją už neišduotą uniformą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas pats atsisakė uniformos ar jos dalių, tačiau neginčijama, kad jis tinkamai nebuvo aprūpintas tarnybine uniforma dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo M. P. neteikimas atsakovui prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo neįrodo, kad uniforma buvo tinkama dėvėti toliau ir pasibaigus nustatytam dėvėjimo terminui. Teismas mano, jog toks nesikreipimas dėl kompensacijos išmokėjimo už neišduotas uniformos dalis, kuris gali būti pateikiamas tik tuo atveju, jei uniforma tinkama dėvėti ir toliau, gali ir turėtų būti vertinamas kaip asmens nuomonė apie tai, jog uniforma toliau dėvėti nėra pakankamai tinkama. Pats atsakovas nurodo, jog toks prašymas gali būti rašomas tik tokiu atveju, kai uniforma ar jos dalis yra tinkama toliau dėvėti, tad, negavus iš pareiškėjo tokio prašymo, turi būti preziumuojama, jog uniforma ar jos dalis toliau dėvėti netinkama, ir reikalinga imtis tam tikrų priemonių (naujos uniformos ar jos dalies pirkimas, jos taisymas ir pan.), kad uniforma ar jos dalis būtų tinkamai naudojama toliau. Atsakovas teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, kad buvo atliktas uniformos ar jos dalių tinkamumo dėvėti toliau, pasibaigus nustatytam terminui, vertinimas. Pareiškėjo skundų dėl to, jog uniforma ar jos dalys nebetinkamos toliau dėvėti, nebuvimas ar atsakovų pretenzijų pareiškėjui dėl uniformos ar jos dalių netinkamumo nebuvimas nėra įrodymas, jog uniforma ar jos dalys buvo tinkamos dėvėti ir pasibaigus terminui.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Įvertinus atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjas prašo priteisti žalą, kurią sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėjas M. P. patirtos žalos dydžio nepagrindžia objektyviais įrodymais, bet apskaičiuoja kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo nuomone, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (2014-04-10 LVAT išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Tokiu būdu, atsakovui nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius.

Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjas, negaudamas įstatymu garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, patyrė nuostolius, kurių dydis pagrįstas atsakovo pateiktais dokumentais. Pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteistina neišmokėta piniginė kompensacija už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pagal atsakovo pateiktą informaciją dėl pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių, laikotarpio, bei jų vertės, iš viso priteistina 1858,26 Lt.

Savo atsiliepime, pateiktame teismui 2014 m. lapkričio 6 d., atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams. Pareiškėjo atsiliepimo į šį prašymą negauta.

Sprendimo vykdymą reglamentuoja ABTĮ 97 straipsnis, kuris įtvirtina tik bendras nuostatas dėl sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino, tačiau administraciniame procese taip pat iškyla būtinybė nukrypti nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, t. y. spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo ir įvykdymo atgręžimo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-684/2009, 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011). Nors ABTĮ expressis verbis neįtvirtina šių institutų, iškilę paminėti klausimai sprendžiami vadovaujantis CPK normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010, 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011).

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas – išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, todėl sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Pažymėtina, kad sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Todėl, sprendžiant šį klausimą, pirmiausia būtina remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį turi būti gerbiamos ir ginamos teisėtai įgytos civilinės teisės. Sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1051/2010). Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011).

Šiaulių tardymo izoliatorius, pagrįsdamas sunkią finansinę padėtį, nurodė, kad šiuo metu jo įsiskolinimas siekia 285 162,01 Lt, bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (27 b. l.), taip pat nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius yra biudžetinė įstaiga, privalanti laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatyme įtvirtintų procedūrų ir terminų, šių metų biudžete nėra numatyta papildomų lėšų nei naujų uniformų išdavimui, nei žalos atlyginimui už neišduotas uniformos dalis. Nors teismo prašoma priteista suma nėra didelė, iš viso 1858,26 Lt, tačiau pagal teismų sistemos LITEKO duomenis, Šiaulių tardymo izoliatorius dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimo vien Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra patrauktas atsakovu daugiau kaip 50 administracinių bylų, iš kurių dalyje jau priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai. Įvertinus tai, bei pripažįstant, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus biudžetas yra formuojamas, skiriant asignavimų kitiems biudžetiniams metams, iki kitų biudžetinių metų yra likę nedaug laiko, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei bylos ir jos sprendimo įvykdymo ekonomiškumo principais, atsakovo Šiaulių tardymo izoliatorius prašymas tenkintinas ir sprendimo vykdymas atidėtinas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-662-1216/2014 pasisakė, kad atidėjus sprendimo vykdymą 2015 biudžetiniams metams ir nenurodžius konkrečios teismo sprendimo įvykdymo datos, atsakovas teismo sprendimą galėtų įvykdyti ir 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus daugiau beveik metams po sprendimo priėmimo, o tokiu būdu būtų pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, sprendimo vykdymas atidėtinas iki 2015 m. liepos 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir LR ABTĮ 101 str. 1 d. 3 p., 102 str. 3 d., 85–87 str., 88 str. 5 p., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškėjui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, iš viso 1858,26 Lt / 538,19 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis Lt 26 ct / penkis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 19 ct).

Sprendimo, kuriuo pareiškėjui M. P. dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteista patirta žala, iš viso 1858,26 Lt / 538,19 Eur, vykdymą atidėti iki 2015 m. liepos 1 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.