- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 2-1051/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- L. J.
- Ieškovas
- AB „ORLEN Lietuva“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti sprendimo vykdymą, civilinėje byloje Nr. 2-595-227/2010 pagal pareiškėjos L. J. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“, I. D. , O. S. , B. J. (T.) ir J. G. .
Aprašomoji dalis
n ustatė:
pareiškėja (skolininkė) L. J. 2010 m. vasario 22 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama atidėti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje AB „ORLEN Lietuva“ v. L. J. ir kt. (civilinės bylos Nr. 2-228-544/2008) vykdymą, kol minėtoje civilinėje byloje įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas atnaujinus civilinį procesą (b. l. 3-4). Nurodė, kad kasacine tvarka baigus nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-228-544/2008 iš pareiškėjos (atsakovės) iš viso priteista 80 000 Lt žalos atlyginimo bei 1 310 Lt žyminio mokesčio ieškovui AB „ORLEN Lietuva“, 1 736,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Prašymą atidėti sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-228-544/2008 vykdymą pareiškėja grindė dviem pagrindais. Pirma, 2010 m. sausio 19 d. ji pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-228-544/2008. Panevėžio apygardos teismui patenkinus prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinis procesas bus atnaujintas. Atnaujinus procesą civilinė byla Nr. 2-228-544/2008 gali būti išspręsta kitaip ir panaikintas galutinis procesinis sprendimas, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tam, kad netektų taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, sprendimo vykdymą reikia atidėti. Antra, pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki (CPK 284 str.). Jokio turto, kurį galėtų parduoti, neturi, yra senatvės pensininkė, pensija nedidelė, kitų pajamų ar santaupų neturi. Pareiškėjos vyras irgi pensininkas, neįgalus, jam nustatyti specialūs poreikiai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepimu į prašymą (b. l. 22-23) su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad atsakovai (vadovaujantys darbuotojai) padarė jam žalos už 717 311,47 Lt (dalinė atsakomybė) laikotarpiu nuo 1998 m. gruodžio 1 d. iki 1999 m. spalio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą beveik pusiau nuo 152 988 Lt iki 80 000 Lt sumažindamas priteistinos iš pareiškėjos žalos atlyginimo dydį, atsižvelgęs į pasikeitusią jos socialinę padėtį. Net tada, kai pareiškėjos socialinė padėtis buvo geresnė, ji nerodė iniciatyvos ir/ar geranoriškumo atlyginti žalą. Ieškovui žala neatlyginta jau 11 m.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi (b. l. 50-51) pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje padavimas nestabdo sprendimo vykdymo (CPK 372 str.). Jei atnaujinus procesą, įsiteisėjęs teismo sprendimas bus panaikintas ar pakeistas, o pareiškėja bus jį įvykdžiusi, teismas įpareigos ieškovą grąžinti tai, ką bus nepagrįstai gavęs iš pareiškėjos (CPK 373 str.). CPK 284 straipsnis nenumato, kad civilinio proceso atnaujinimo atveju teismo sprendimo vykdymas būtų atidedamas.
Spręsdamas apie pareiškėjos materialinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią turtinę padėtį. Pvz., nėra duomenų apie pareiškėjos vardu registruotas transporto priemones, lėšas bankuose, gaunamos pensijos dydį, apie turimą turtą sutuoktinio vardu, jo gaunamos pensijos dydį. Vien tik aplinkybė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra pensininkai, kad pareiškėjos sutuoktiniui nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kad pareiškėja neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjos materialinė padėtis sunki ir tuo pagrindu atidėti sprendimo vykdymą. Be to, pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą jos prašomu laikotarpiu pareiškėjos padėtis ateityje pagerės ir bus užtikrintas sprendimo vykdymas. Sprendimo vykdymo atidėjimas praėjus 11 m. nuo žalos padarymo reikštų sprendimo sumenkinimą ir pažeistų teisėtus išieškotojo interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. atskiruoju skundu (b. l. 53-54) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo patenkinti. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė CPK 372 straipsnį, kuriame kalbama apie teismo sprendimo vykdymo sustabdymą, nes apeliantė prašymą grindė CPK 284 straipsniu ir prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje pripažino, kad gali susiklostyti sprendimo įvykdymo atgręžimo situacija, tačiau priemonių, kad būtų išvengta tokios situacijos atsiradimo, nesiėmė ir pareiškėjos prašymą nepagrįstai atmetė.
2. Tikina, kad jos finansinė padėtis labai sunki, ir tai akivaizdžiai matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada neteisinga.
3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl atidėjus sprendimo vykdymą būtų sumenkintas sprendimas ir pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismas analizavo pareiškėjos turtinę padėtį išieškotojui, kuris yra stambus verslo subjektas ir kurio finansinė padėtis labai gera, naudinga linkme. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-925/2002) išaiškino, kad sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia lengvatinio termino įvykdyti prievolę suteikimą. Nustatant lengvatinį terminą siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl socialiai reikšmingų aplinkybių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 57-59) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad sprendimo vykdymas atidedamas tik ypatingu atveju siekiant padėti skolininkui lengviau išgyventi tada, kai susiklosto nepalankios aplinkybės, reikalaujančios materialinių išteklių. Atidedant teismo sprendimo vykdymą neturi būti pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra. Nors pareiškėja kategoriškai įsitikinusi, jog jos prašymas dėl proceso atnaujinimo bus patenkintas, prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo rezultatas šioje byloje nežinomas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su sprendimo vykdymo atidėjimo institutu, todėl panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį nėra įstatyme numatytų pagrindų.
CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti [...]. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas - išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos (CK VI d.), todėl sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėja išsamiai neatskleidė savo materialinės padėties, tad atidėti sprendimo vykdymą nėra pagrindo. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio senatvės pensininko pažymėjimai, pareiškėjos sutuoktinio neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 11-14) - dokumentai, patvirtinantys tam tikrą asmens socialinį statusą (pvz., senatvės pensininkas, neįgalusis), tačiau patys savaime tiesiogiai nieko nepasako apie asmens turtinę padėtį. Tiek senatvės pensininkas, tiek neįgalus asmuo gali gyventi varganai, vidutiniškai ar pasiturinčiai. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjos sutuoktinio pažymėjimą, jog R. J. yra nustatytas neterminuotas vidutinių specialių poreikių lygis. Akcentuotina, kad asmens turtinę padėtį pagrindžia jo gaunamų pajamų dydis ir periodiškumas, išlaidų dydis ir periodiškumas, bet duomenų apie pareiškėjai ir jos sutuoktiniui mokamą pensijos dydį ir jų pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį, kredito įstaigose laikomas lėšas byloje nėra. Išrašai iš VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko ir VĮ „Regitra“ įrodo, kad pareiškėja nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (b. l. 16-17). Antra vertus, šios aplinkybės dar nereiškia, kad nekilnojamojo turto ir/ar transporto priemonių nuosavybės teise neturi ir pareiškėjos sutuoktinis.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-987/ 2010) pripažino, kad sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtina vadovautis CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Pareiškėja tikina nesuprantanti, kaip sprendimo vykdymo atidėjimas gali paneigti patį teismo sprendimą ir/ar pažeisti išieškotojo, kurio finansinė padėtis labai gera, interesus. Pažymėtina, kad išieškotojo finansinė padėtis turi mažai įtakos sprendžiant žalos, kuri buvo padaryta pareiškėjos (veikiant bendrai su kitais atsakovais) tęstiniais tyčiniais veiksmais, atlyginimo atidėjimo klausimą, nes daryti žalos, juolab sąmoningai, negalima nei geros, nei prastos padėties asmenims (Konstitucijos 28 str.). Išieškotojo padėtis iki ir po teismo sprendimo priėmimo nesikeičia – turtinė žala padaryta, nustatyti kalti asmenys ir iš jų priteistas žalos atlyginimas, tačiau žala daugiau kaip 10 m. neatlyginta. Būtent nepateisinamas sprendimo nevykdymas ir/ar veiksmai, vilkinantys sprendimo vykdymą, ir paneigia teismo sprendimą bei pažeidžia išieškotojo interesus.
Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pateikti dokumentai nevisapusiškai atspindi jos sunkią turtinę padėtį, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmestas pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis (civilinė byla Nr. 3K-3-925/2002) dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo paskirties ir pasekmių nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir/ar pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad paduotas prašymas dėl civilinio proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo atidėti sprendimo vykdymą, nepaisant to, jog atnaujinus procesą ir panaikinus įsiteisėjusį sprendimą vėliau gali tekti taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą, jei sprendimas buvo įvykdytas. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, taikė CPK 372 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas CPK 372 straipsnį paminėjo ne kaip teisės normą, kuria vadovaudamasis atmeta pareiškėjos prašymą, bet remdamasis CPK 372 straipsniu davė patarimą, kaip išvengti sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.