- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-626-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18648-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- T. A. P., C. M.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius, Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus ir nukentėjusiojo R. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu, ir T. A. P. paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, C. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu, ir C. M. paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. A. P. ir C. M. paskirtas laisvės atėmimo bausmes įskaitytas jų laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 19 d., 04.10 val.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. A. P. ir C. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, 2017 m. balandžio 18 d., apie 23.00 val., viešbučio „C.“ kambaryje Nr. 518 (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, apgaule įtikino R. D. ir V. R., kad moka pagaminti netikrus pinigus – eurus, imitavo eurų pagaminimo procesą juos atkopijuojant nuo tikrų pinigų, siekdami įgyti R. D. ir V. R. pasitikėjimą, tariamam netikrų pinigų pagaminimo procesui panaudojo turimus baltos spalvos banknotų ruošinius, įvairius skysčius ir priemones, sudėjo į paketą R. D. priklausančius 10 350 Eur, o vėliau, imituodami technologinį procesą, kurio metu neva reikia gaminamus pinigus sudrėkinti ir išlaikyti apie šešias valandas, C. M. turimoje talpoje su skysčiu sukeitė paketą, kuriame buvo R. D. atnešti 10 350 Eur 50 Eur kupiūromis į iš anksto paruoštą paketą, kuriame buvo popieriaus lapeliai, o vėliau C. M. paketą su tikrais pinigais slapta įsidėjo į striukės kišenę ir išnešė iš viešbučio. Tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupėje, T. A. P. ir C. M. apgaule užvaldė R. D. priklausančius 10 350 Eur ir padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. D. prašo priteisti iš C. M. ir T. A. P. lygiomis dalimis jo patirtus materialinius nuostolius, po 10 350 Eur; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendį, paskiriant C. M. ir T. A. P. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pridedant laisvės atėmimo bausmę pagal BK 235 straipsnio 3 dalį; panaikinti paskirtą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą R. D. nuosavybės teise priklausančiai pinigų sumai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliaciniame skunde pateikiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės: T. A. P. ir C. M. apgaule įtikino nukentėjusįjį, kad Vilniuje juos apvogė nežinomi asmenys ir jie liko be visų turėtų pinigų, todėl pasiūlė pirkti C. M. priklausantį automobilį „Audi A5“ už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, kad už gautus pinigus galėtų kuo skubiau parvykti namo į Prancūziją. Nuteistieji už automobilį prašė 11 000 Eur, tačiau nukentėjusysis nusiderėjo iki 10 350 eurų, nes daugiau pinigų neturėjo. Visi susitarė susitikti viešbutyje „C.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis atvyko su draugu V. R., atvežė sutartą sumą pinigų už tariamą automobilį. Nuteistieji norėjo perskaičiuoti atneštus pinigus, juos tepė kažkokiais milteliais, dėjo tarp baltų popieriukų. V. R. išvertė, kad taip tikrinama, ar pinigai tikri. Kai pinigai buvo suskaičiuoti ir sudėti į popierinį paketą, T. A. P. išėjo į lauką, sakydamas, kad eina pasitikti draugo, kuris atvažiuoja su minėtu automobiliu. R. D. ir V. R. kilo įtarimas dėl per ilgai nepasirodančio C. M., todėl V. R. nusileido žemyn pasižiūrėti, kur jis dingo. Netrukus jis sugrįžo su statybiniu fenu, sakydamas, kad C. M. tikriausiai pabėgo su pinigais. T. A. P. išsigando ir paskambino C. M., liepė jam atvažiuoti atgal į viešbutį „C.“. Po kurio laiko C. M. sugrįžo, tačiau nukentėjusysis pamatė, kad jis neturi pinigų. V. R. ir C. M. pasikalbėję kažkur išvažiavo. Praėjus 20 minučių, nukentėjusiajam paskambino V. R. ir pasakė, kad C. M. užsidarė viešbutyje „K.“ ir neišeina. R. D. T. A. P. gestais parodė, kad šis liptų į automobilį, tačiau jis atsisakė, bandė pabėgti, dėl ko jie susistumdė. Tada abu susirado taksi ir nuvažiavo prie viešbučio „K.“, kur jų laukė V. R.. Vos išlipus iš taksi automobilio, T. A. P. ėmė bėgti, šaukdamasis pagalbos, įlipo į taksi ir nuvažiavo. Po sulaikymo T. A. P. ir C. M. pripažino savo kaltę dėl apgaulės būdu įgyto svetimo turto, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus prieš nukentėjusįjį, apkaltino jį BK 22 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, dėl ko buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į jam priklausančius ir apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ir atsisakyta juos grąžinti.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. A. P. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmė vykdymą atidėti vienerių metų terminui, į bausmės laiką įskaityti suėmimo sąlygomis praleistą laiką.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju nėra būtinas. Nuteistojo gynėjo nuomone, akivaizdu, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Ši aplinkybė pagrindžiama objektyviais jo veiksmais, t. y. gailėjimusi, savo atliktų veiksmų pripažinimu, nukentėjusiojo atsiprašymu ir kt. Be to, nusikalstama veika buvo padaryta dėl sunkios nuteistojo finansinės padėties, po šios nusikalstamos veikos padarymo pastarasis suprato, kad darydamas nusikalstamas veikas savo turtinės padėties nepagerins. T. A. P. buvo teisiamas pirmą kartą, kas rodo, kad polinkio nusikalsti pastarasis neturi. Padarytas nusikaltimas nebuvo smurtinio pobūdžio ir nesukėlė sunkių pasekmių, būtent tai ir leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami ir atidedant bausmės vykdymą. Negana to, nuteistasis nešioja žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) ir serga hepatitu B. Asmenų, sergančių šiomis ligomis, gydymas Prancūzijoje yra apmokamas valstybės. Nuteistajam gyvenant Prancūzijoje, jam buvo paskirti ir duodami vaistai „Atripla 600 mg/200 mg/245 mg“, šiuo metu įkalinimo įstaigoje jam yra duodamas šio vaisto pakaitalas, nuo kurio nuteistąjį nuolat pykina, pastarasis jaučia silpnumą. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir turėtų būti pakeista su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas.
6. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.
7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis C. M. ir jo gynėja advokatė Aušra Saulėnienė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, dėl nuteistojo T. A. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinio skundo nepasisakė, nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, dėl nuteistojo T. A. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinio skundo aiškios pozicijos neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
8. Nuteistojo T. A. P. gynėjo Giedrius Danėlius ir nukentėjusiojo R. D. apeliaciniai skundai atmestini.
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
10. Nukentėjusysis R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą jam nuosavybės teise priklausantiems gryniesiems pinigams. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kratos metu iš C. M. buvo paimta 10 290 Eur (t. 1, b. l. 38-41). Šie pinigai, kaip matyti iš nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių, nuosavybės teise priklauso R. D.. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. balandžio 27 d. nutarimu, be kita ko, šie pinigai buvo perkelti į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19911-17, pradėtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (b. l. 48-51). Šio ikiteisminio tyrimo metu R. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19911-17 buvo nutrauktas. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19911-17 atnaujintas. Kadangi aptariami grynieji pinigai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19911-17 sudedamoji dalis, o šis ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti šių pinigų grąžinimo klausimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. D. nurodė, kad jam pinigai buvo grąžinti, tačiau ne visa suma.
11. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatinėjamas R. D. kaltės klausimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, tai taip pat yra ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19911-17 dalykas, todėl nukentėjusiojo apeliaciniame skunde pateikiama nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių versija plačiau neanalizuojama.
12. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. R. D. baudžiamojoje byloje nėra pareiškęs civilinio ieškinio, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti prašymo priteisti patirtus materialinius nuostolius. Be to, apeliaciniame skunde nepateikiami jokie šio prašymo motyvai, nepagrindžiamas patirtų nuostolių dydis.
13. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
15. T. A. P. ir C. M. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas padarytas, siekiant turtinės naudos, tačiau apgaulės būdu įgytas svetimas turtas nerealizuotas, buvo paimtas kratos metu ir perduotas teisėsaugos institucijoms. T. A. P. ir C. M. praeityje neteisti, nevedę, nedirbantys, sergantys ŽIV. Byloje nustatyta viena nuteistųjų atsakomybę lengvinanti (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir vieną jų atsakomybę sunkinanti (veika padaryta bendrininkų grupėje) aplinkybė. Nuteistieji proceso metu atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad T. A. P. ir C. M. pagrįstai paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir pagrįstai paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo. Tokiu būdu, nuteistiesiems buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
16. Nors nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo nuteistiesiems paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau nenurodo jokių bausmės griežtinimo motyvų. T. A. P. ir C. M. nėra nuteisti pagal BK 235 straipsnio 3 dalį, nėra nustatyta, kad pastarieji davė melagingus parodymus prieš nukentėjusįjį, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19911-17 nėra baigtas, todėl nėra jokio teisinio bausmių bendrinimo pagrindo.
17. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
18. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
19. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
20. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo T. A. P. atžvilgiu, nenustatytos. Aukščiau aptartos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Asmuo nevedęs, vaikų neturi, niekur nedirba, nesimoko, kas reiškia, kad jo nesieja tvirti socialiniai ryšiai su Prancūzijos Respublika, kurie, atliekant laisvės atėmimo bausmę, galėtų nutrūkti. Negana to, paminėtos aplinkybės sąlygojo T. A. P. nusikalstamą elgesį, t. y. nusikaltimas padarytas dėl sunkios nuteistojo materialinės padėties. T. A. P. prisipažinimas, atsiprašymas ir nuoširdus gailestis buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta skiriant bausmę, taip pat šios aplinkybės lėmė galimybę nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka ir taikyti BK 64¹ straipsnį. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad asmuo yra pirmą kartą teisiamas. Šių aplinkybių visuma sąlygojo mažesnės nei sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Tai, kad nusikalstama veika nebuvo smurtinio pobūdžio, niekaip nesumažina jos pavojingumo laipsnio - didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaulės būdu yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.
21. Nuteistojo T. A. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis yra infekuotas ŽIV ir serga hepatitu B. Nepateikiama jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl savo sveikatos būklės asmuo negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 177 straipsnyje yra numatytas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla (BVK 177 straipsnio 2 dalis).
22. BVK 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (BVK 174 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnio 4 dalis). Taigi, nuteistajam T. A. P. laisvės atėmimo vietoje pagal įstatymus turi būti užtikrinama kokybiška sveikatos priežiūra. Asmuo turi teisę kreiptis į jį gydančius medicinos specialistus, prašydamas pakeisti jam netinkamus vaistus tinkamais, atlikti reikiamus tyrimus.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. A. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą ir nukentėjusiojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.