Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1802-369/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-07-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-384-834/2022Nutartis · 2022-04-22Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2024-02-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
1-1802-369/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12444-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1802-369/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12444-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,kaltinamajam A. B. (A. B.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (individuali veikla), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį - 90 parų arešto bausme;

2) 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 2 metams laisvės apribojimo;

3) 2013 m. gruodžio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 2 metams laisvės apribojimo. 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi subendrinus šią bausmę su 2013 m. lapkričio 22 d. ir 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis paskirta galutinė bausmė - 90 parų arešto;

4) 2014 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 metams ir 2 mėnesiams laisvės atėmimo, paskirtą bausmę subendrinus su 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2017 m. rugpjūčio 22 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

6) 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, atlyginti turtinę žalą: per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 13,39 eurų turtinę žalą bei atlyginti ne mažiau nei 500 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam A. T.; per antrus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau nei 500 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam A. T.; per trečius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti likusią turtinės žalos sumą nukentėjusiajam A. T.. 2020 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamoji priemonė – išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2021 m. balandžio 20 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) pr. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažiau 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisme kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai. Neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivus vairavo „Toyota Prius“. Vairuojant automobilį buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo girtumą ir nustatė, kad vairuoja neblaivus. Labai gailėjosi dėl savo neapgalvotų veiksmų ir iš to kilusių pasekmių. Prašė jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis vienintelis dirba ir išlaiko neįgalią motiną. Kitų šeimos narių ar artimų giminaičių, kurie galėtų prižiūrėti jo mamą, nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. apie 22:47 val. paskambino į policiją, nes girdėjo lauke triukšmą. Tuo metu jis buvo namuose ir matė žmogų, stovintį prie perėjos, sankryžoje (duomenys neskelbtini) g. Jo pastabėtas asmuo svirduliavo, kalbėjo telefonu ir šūkavo. Paskui jis pamatė, kad stebėtas asmuo nuėjo iki automobilio, atsisėdo į jį ir išvažiavo. Automobilis „Toyota Prius“. Šio automobilio valstybinių numerių nepastebėjo, bet matė, kad tai „taksi“ automobilis. Paskambinęs pagalbos numeriu 112 visą situaciją papasakojo pareigūnams (b. l 36-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė S. Ž. parodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. patruliuojant nustatytame maršrute kartu su E. T., 22 val. 55 min. gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) iš kiemo išvažiavo „taksi“ automobilis „Toyota Prius“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilio valstybinis numeris nurodytas nebuvo. Buvo pranešta, kad įtartinas automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Vykdami pagal gautą pranešimą važiuodami tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuojantį nuo (duomenys neskelbtini). Su šiuo automobiliu jie prasilenkė. Tuomet apsisuko ir minėtą automobilį sustabdė patikrinimui (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) pr. Kartu su vyr. patruliu E. T. priėję prie minėto automobilio pamatė, kad už vairo sėdi, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., nuo kurio iš karto pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Asmuo automobilyje buvo vienas. Vairuotojo kalba buvo nerišli, o reakcija sulėtėjusi. Vairuotojo paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Asmens paklausus, ar vartojo alkoholį, šis atsakė, kad maždaug prieš valandą gėrė degtinę. Patikrinus A. B. blaivumą, alkoholio kiekio matuoklis (Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145) parodė 1,87 promilių (23 val. 08 min.). Asmeniui antrą kartą patikrinus blaivumą po 22 min., alkoholio kiekio matuoklis parodė 1,94 promilių. Automobilis „Toyota Prius“ buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius. A. B. buvo sulaikytas (b. l.30-31).

2020 m. balandžio 20 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmu patikrinimu (23.08 val. A. B. buvo nustatytas 1,87 promilės neblaivumo laipsnis, o antru patikrinimu (23.30 val.), nustatytas 1,94 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 50).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. pilnai pripažino jam teikiamą įtarimą. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. apie 17-18 val. vakaro buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone pas draugę D. ir su ja išgėrė butelį degtinės. Jie apsipyko ir D. jį išvarė iš namų. Išėjęs iš D. buto jis įsėdo į automobilį „Toyota Prius“, kurį nuomoja iš O. bei juo dirba taksistu ir išvažiavo namo. Kur policijos pareigūnai jį sustabdė, neatsimena. Neblaivus jis nevažinėja. Tai buvo pirmas kartas. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 112-113).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra O. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 54). VŠĮ ,,Emprekis” pateikė išrašą, kad 2006 m. automobilio „Toyota Prius (kuro rūšis H, variklio tūris 1 497 cm³ , galia KW(AG) 57(78) – kaina su PVM 3 060 eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, A. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. A. B. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei alkotesterio kvito rodmenys, pagrindžiantys, kad A. B. 2021 m. balandžio 20 d. 23.00 val. buvo nustatytas 1,87 promilės neblaivumo laipsnis. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Pagal šias bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismui saugumui. Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato piniginę baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Kaltinamasi anksčiau ne kartą teistas ir naują nusikalstamą veiką įvykdė 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje. Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų. A. B. teisme nurodė, kad šiuo metu pagal turimą individualios veiklos pažymėjimą dirba (duomenys neskelbtini), nes nebegali dirbti taksistu. Teigė, kad vienintelis išlaiko neįgalią motiną.

Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 27 p. 305) pažymėta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to, vadovaudamiesi BK 64 straipsniu šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Tokiu būdu, A. B. šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis bendrintina su 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir šios bylos nagrinėjimo metu ankstesnis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 str. ir 92 str.) apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 28 p. 342) pažymėta, kad dabar galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau teismas turėtų motyvuoti, kodėl tikslinga atidėti bausmės vykdymą kaltinamajam, kuris veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir todėl teismas mano, kad ir vėl bus pasiekti bausmės tikslai.

Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kitaip tariant, teismas turi vadovautis BK 41 straipsnio 54 straipsnio nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pritartina teismų praktikai, kai sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pagrindžiant išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taip bus įgyvendinami bausmės tikslai (suteikiant tam pirmumo reikšmę), teismo sprendimu kartu siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, materialiai nukentės jo išlaikomi šeimos nariai, ar kt. Kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. B. yra palyginus jauno amžiaus, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir vienintelis išlaiko neįgalią motiną, teismas mano, kad jo atžvilgiu realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo principams, nes tokiu atveju kaltinamasis prarastų turimą darbą, be kaltinamojo priežiūros pasiliktų artimas jo šeimos narys, jo mama. Kaltinamasis įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė turtinio pobūdžio ar kokių nors kitokių sunkių pasekmių. Akivaizdu, kad kaltinamasis pavartojęs alkoholio ir spontaniškai, negalvodamas apie galimas pasekmes sėdo už automobilio vairo. Tokio jo elgesio kaip ir ankstesnių teistumų jokiu būdu negalima pateisinti, tačiau pažymėtina, kad po 2019 m. gruodžio 11 d. jo atžvilgiu priimto nuosprendžio ir iki 2021 m. balandžio 20 d., kai A. B. buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus, jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. 2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius su teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas panaikinti nuteistajam A. B. bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teismo posėdyje savo teikimo nebepalaikė ir 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi probacijos teikimas buvo atmestas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad jų visuma leidžia A. B. už vairavimą apsvaigus skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis būtų artimas minimaliam šios bausmės dydžiui ir ją subendrinus su 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir dar kartą atidėti jam paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir draudimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Kalėjimas ne taiso, o gadina asmenybe. Kad ir kokios tvirtos dvasios būtų žmogus, jis norom nenorom perima pataisos namų gyvenimo įpročius, nori nenori turi prisitaikyti prie tos pačios subkultūros, nes kitaip ten gyventi neįmanoma. Jo mąstysena netgi nesąmoningai pasikeis. Jis taps šiurkštesnis, ciniškesnis ir čia nepadės jokios reabilitacinės programos. Žmogaus izoliavimas, jo atskyrimas nuo visuomenės tiesiog nušluoja jų metu pasiektus rezultatus. Visa tai prasideda nuo nepakankamo nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens asmenybės išdiferencijavimo, siekiant suprasti ir išsiaiškinti, kas tai per asmuo, ar jam būtina skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, ar galima skirti ir švelnesnę bausmę. Teismo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. B. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jo pradžios vykdymo terminas bus skaičiuojamas iš naujo ir akivaizdu, kad jis negali būti mažesnis, nei buvo nustatytas 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Šioje byloje teismas neturi galimybės A. B. taikyti dalinį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes BK 75 straipsnio 3 dalis tokią galimybę numato, jei asmuo nuteisiamas daugiau nei ketveriems už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Teismas, A. B. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį, jam paskiria naujus įpareigojimus baudžiamojo poveikio priemones bei jo atžvilgiu palieka vykdyti 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus.

Kaltinamojo A. B. atžvilgiu teismas taiko BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam turi būti paliktos jam paskirtos kardomosios priemones - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. B. paskirtos bausmės realaus vykdymo atveju į jo bausmės laiką įskaitytinas jo laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2021 m. balandžio 21 d. 23.08 val. iki 2021 m. balandžio 21 d., 10.45 val. (1 para) (b. l. 105, 121).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi veiką padarė naudodamasis šia teise, būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje todėl jam taikytinas specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas didesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 3 (trijų) metų ir 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. balandžio 21 d. (b.l.76).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad A. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – O. V.. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad jo automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę pagal teismui pateiktą VšĮ „Emprekis“ įvertinimą – 3 060 eurų su PVM.

Kiti klausimai

Byloje pareikštos 6,00 Eur proceso išlaidos už transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą (b.l.62) yra pagrįstos. Iš kaltinamojo turi būti priteista Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 6,00 Eur išlaidų (BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. B. (A. B.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis A. B. (A. B.) šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę ir subendrintą 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 21 d. 23.08 val. iki 2021 m. balandžio 21 d., 10.45 val. (1 para)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, A. B. (A. B.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir toliau vykdyti 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtus ir neįvykdytus įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, A. B. (A. B.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 21 d.

A. B. (A. B.) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 060 Eur į valstybės biudžetą.

Išaiškinti A. B., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 060 Eur) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotas turtas byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškota priverstinai. Sumokėjus sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

A. B. (A. B.) paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Priteisti iš A. B. (A. B.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į. k. 191688326, a. s. Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, AB SEB bankas, naudai 6 Eur (šešis) eurus proceso išlaidų už transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas