Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-17513-433/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
e2-17513-433/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11780-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
UAB ,,Finansų administravimas“
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
  • 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Civilinė byla Nr. e2-17513-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11780-2018-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei J. P. (B.) dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB ,,Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės J. P. (B.) 434,43 Eur negrąžintą paskolą, 525,72 Eur palūkanas, kurias sudaro 110,88 Eur palūkanos nuo 2014-06-04 iki 2014-09-25 bei 414,84 Eur palūkanos nuo 2014-09-26 iki 2015-04-15, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu 2015 m. gruodžio 21 d. perleido reikalavimą International Risk Management OU, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido UAB ,,Finansų administravimas“. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2014 m. balandžio 4 d. „PayPost“ skyriuje tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas. Pradinis kreditorius paskolino atsakovei 434,43 Eur. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2016 m. birželio 4 d.. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2014 m. rugsėjo 25 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį.

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovei 2018 m. balandžio 19 d. buvo siunčiami ieškinyje bei Gyventojų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. „Sodros“ duomenimis, atsakovė nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.), tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 9 d. pristatytas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, todėl minėti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai 2018m. birželio 8 d.

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė, kad sprendimas būtų priimtas už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2014 m. balandžio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9823162001, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 434,43 Eur (1 500 Lt) vartojimo kreditą. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2014 m. rugsėjo 25 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

Ieškovas nurodo, jog pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu 2015 m. gruodžio 21 d. perleido reikalavimą International Risk Management OU, kuri reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimą 2016 m. kovo 10 d. perleido UAB ,,Finansų administravimas“ (ieškovui).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas 2016 m. gegužės 4 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ir pareikalavo sumokėti nepadengtą įsiskolinimą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 434,43 Eur negrąžinta paskola (vartojimo kreditas).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės palūkanas, kurias sudaro 110,88 Eur palūkanų suma iki sutarties nutraukimo (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais), paskaičiuota nuo 2014-06-04 iki 2014-09-25, bei 414,84 Eur palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo (po sutarties nutraukimo), paskaičiuotos nuo 2014-09-26 iki 2015-04-15. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi atsakovė su pradiniu kreditoriumi susitarė dėl 78,82 procento vartojimo kredito metinės palūkanų normos taikymo bei 440,48 Eur (1 520,88 Lt) dydžio bendros vartojimo kredito kainos (mokėjimo palūkanų) už suteiktą kreditą nuo 2014-07-04 iki 2016-06-04. Ieškovo teigimu, pradinis kreditorius 2014 m. rugsėjo 25 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 440,48 Eur palūkanos. Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, atsakovės su pradiniu kreditoriumi sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose pateiktu kredito grąžinimo grafiku bei bendrųjų sąlygų 4.1 punktu, ieškovo reikalavimas dėl likusios dalies palūkanų netenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl delspinigių už termino mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą priteisimo pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, tačiau šiuo atveju ieškovas šio reikalavimo atsakovei nepareiškė.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku grąžinti gautą paskolą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (874,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies, jam iš atsakovės priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (91,12 proc.) bylinėjimosi išlaidų – 20,05 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, valstybės patirtos išlaidos – 3,58 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei J. P. (B.) tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. P. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB ,,Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai: 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų, 43 euro ct) negrąžintą paskolą, 440,48 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų, 48 euro ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (874,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,05 Eur (dvidešimties eurų, 5 euro ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. P. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus, 58 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas