Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-03-14 · Civilinė byla Nr. 2-1225-647/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-03-14Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-14
Bylos Nr.
2-1225-647/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03571-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Atsakovas
E. R., B. R.
Civilinė byla Nr. 2-1225-647/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03571-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 99.5; 99.7; 114.11.;116.4.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant V.Liaubienei,

dalyvaujant ieškovo 871 individulių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,,Samanynė“ atstovui A. K.,

atsakovams E. R., B. R.

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo 871 individulių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,,Samanynė“ ieškinį atsakovams E. R. ir B. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 871 individulių gyvenamųjų namų savininkų bendrija ,,Samanynė“ nurodė, kad E. R. ir B. R. yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai. E. ir B. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Samanynės gatvėje esančių bendro naudojimo objektų, bendrojo naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės-techninės įrangos, bei kito turto, tame tarpe ir nuotekų šalinimo iš namo vamzdynų, bei nuotekų surinkimo talpų, dalis. Tai reiškia, kad atsakovai E. ir B. R., remiantis CK 4.72 str., yra Samanynės g. esančių bendro naudojimo objektų bendraturčiai. Rajono (t.y. Samanynės g.), kuriame yra E. ir B. R. nuosavybės teise priklausantis namas, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą vykdo 871-oji individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Samanyne“ (iki 2010 m. balandžio 11 d. vadinosi 871-oji gyvenamojo namo statybos bendrija). Tokias teises jai suteikė patys rajono gyvenamųjų namų savininkai, įstatymų nustatyta tvarka įsteigdami 871-ąją individualių gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Samanynė“. Administruojančio bendrą daiktą juridinio asmens vadovas turi teisę sudaryti sutartis su asmenimis, kurie atliktų to daikto priežiūros, tvarkymo darbus. Bendrija, atlikdama Bendrijos administruojamo rajono administravimo veiksmus, prižiūri nuotekų išvežimą. Šioms funkcijoms atlikti Bendrija, kaip juridinis asmuo, samdo UAB „Ecoservice‘‘ (nuo 2006 m. birželio 30 iki 2009 m. spalio 24 d. samdė UAB „Erlaim‘‘). E. ir B. R. nėra 871-oji GNSB nariai, tačiau šis faktas neatleidžia jų nuo pareigos mokėti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų išlaikymui reikalingus mokėjimus. LR CK nustato naudojimosi daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką ir vienareikšmiškai įpareigoja kiekvieną bendraturtį proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės daiktui išlaikyti. E. ir B. R., kaip Bendrijos administruojamo rajono bendro naudojimo objektų bendraturčiai, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Jiems yra taikomos materialinės teisės normos, reguliuojančios Bendrijos narių ir ne narių santykius, išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Remiantis CK 4.76, 4.86 str. 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to ar bendraturtis yra sudaręs kokias sutartis dėl bendro turto išlaikymo, ar ne. Kadangi atsakovai E. ir B. R., net ir nebūdami Bendrijos nariais, yra bendro naudojimo objektų ir įrenginių bendraturčiai, jiems pareiga išlaikyti bendrą turtą kyla ne iš sutartinių santykių, o iš aukščiau paminėtų įstatyminių nuostatų. Atsakovai E. ir B. R. nėra įstatymo nustatyta tvarka atsidalinę savo turto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, jiems taip pat nenustatyta atskira bendrojo turto naudojimosi tvarka. Todėl Bendrija, administruodama ir E. ir B. R. dalį bendrame turte, turi teisę skaičiuoti mokesčius už bendrojo turto išlaikymą. Mokesčiai už nuotekų išvežimą E. ir B. R. apskaičiuojamos vadovaujantis CK 4.76 str., 4.83 str. ir šios paslaugos tiekėjo sutartimi. Tačiau E. ir B. R. turimų išlaidų gera valia nemoka, todėl susidarė 699,85 Lt mokesčių už bendro turto išlaikymą, t.y. už nuotekų išvežimą, įsiskolinimas. Atsakovams ne kartą buvo siunčiami raštai ir raginimai susimokėti mokesčius, tačiau jie jų neapmokėjo. Todėl prašo teismo iš atsakovų Bendrijos naudai priteisti 699,85 Lt skolos.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad bendrijoje yra 32 namai, 32 sklypai, 1 gręžinys, 2 nuotekų surinkimo talpos. Apskaitą veda pagal skaitiklio rodmenis, kiek sunaudojama vidaus vandens. Gatvėje yra šakinis surinkimo šulinys. Yra 32 maži šuliniai ir 32 dideli šuliniai. Lietaus vanduo patenka į nuotekų talpas. Rajone yra gruntiniai vandenys. Yra problema lietaus vandens pribėgimas. Jei laiku neišveža vandens, kai jis pradeda kilti ir namuose pradeda smirdėti. Ieškovas suskaičiuoja kokia yra skola ir neša pranešimus gyventojams. Priimtas bendras sprendimas statyti valymo įrenginius. Atsakovai neleido tiesti trasos per jų žemę. Vandenį būtina išsivežti. Techninė būklė nebuvo nustatyta. Bendrija neturi sukauptų lėšų. Viskas daroma tik iš bendrijos lėšų.

Atsiliepimas

Atsakovas E. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad visada stengiasi mokėti visus reikiamus mokesčius į priekį. Atsakovas turi 2 skirtingas kanalizacijos sistemas. Su bendrija sutarties nėra. Reikia nustatyti, kuri sistema bloga. Sutinka visus įrenginius prižiūrėti, visada moka už elektrą, už remontą, jei reikia, o kanalizacijos remontui pinigai nebuvo rinkti.

Atsakovė B. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad vanduo bėga per jos žemę, buvo susidariusi net gliti masė griovyje. Atsakovai nori ką nors daryti, kad ištaisyti esamą padėtį, o kiti bendrijos nariai tik sumoka bet kokius mokesčius ir kiti klausimai jų nedomina. Pirmas bendrijos pirmininkas buvo nuotekų sistemą stačiusios įmonės direktorius, todėl dangstė darbų trūkumus.

Atsiliepime atsakovai nurodė, kad asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo ne tik suformuluoti reikalavimą, bet ir privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius išdėstytas ieškinyje aplinkybes ir pagrindžiančius ieškinio reikalavimą. Pats ieškinys ir jame išdėstyti teiginiai savaime nėra LR CPK įvardinti įrodymai, kurių pagrindu ieškinys turėtų būti tenkinamas besąlygiškai. Ieškovas pateikė teismui ieškinį ir reikalauja skolos už nuotekų šalinimą, tačiau nei tokios skolos susidarymo pirminių įrodymų, nei kaip tokia skola nustatyta ir paskaičiuota, nei tokios skolos sumokėjimo tenkančios pareigos atsakovams ieškovas neįrodė ir jokių įrodymų nepateikė. Atsakovai nėra sudarę jokios sutarties su ieškovu ir nėra priėmę jokių paslaugų, kurios įrodytų, jog jie yra skolingi ieškinyje nurodomą sumą. Jų nuomone, tarp šalių nėra egzistuojančių sutartinių santykių, todėl jokios sutarties dėl nuotekų tarp šalių nėra ir sutartinės nuostatos šalims negali būti taikomos. Civilinė atsakomybė apmokėti vieną ar kitą reikalavimą yra dviejų rūšių - sutartinė arba deliktinė. Nė viena iš šių rūšių atsakovams nėra taikoma. Sutartinė atsakomybė atsiranda tik sutarties pagrindu. Taip bendrijos ir Rynkevičių ir tarp Rynkevičių ir UAB „Erlaim‘‘ nėra sudarytos jokios sutarties, kurios pagrindu E. ir B. R. atsirastų teisinė pareiga apmokėti 699,85 Lt bendrijos patirtų išlaidų, susijusių su UAB „Erlaim‘‘ atliktomis paslaugomis. Nė vienas asmuo negali būti priverstas sudaryti sutartį prieš savo valią, kadangi taip būtų pažeistas kertinis civilinės teisės principas — sutarties laisvės principas. Suderinta dviejų šalių valios išraiška būtina ir sudarant paslaugų pirkimo - pardavimo sutartis, kadangi jokios sutarties taip šalių nėra, tai laikytina, kad E. B. R. nėra taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Deliktinė atsakomybė atsiranda tik teisės pažeidimo pagrindu. Bendrija nenustatė ir neįrodė nė vieno teisės normos pažeidimo, kurį būtų padarę E. ir B. R.. Ieškovui būtina įrodyti atsakovų E. ir B. R. neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimą, priežastinį ryšį tarp E. ir B. R. veiksmų ir žalos, o to nesant, deliktinė atsakomybė neatsiranda. E. ir B. R. nėra bendrijos nariai nuo 2007-07-02, todėl bendrijos narių sprendimai atsakovams nėra taikomi (jokios organizacijos, bendruomenės ar bendrijos narystė negali būti prievartinė. LR Konstitucija suteikia laisvą teisę apsispręsti būti ar nebūti bendrijos nariu. Ieškovas privalėjo su atsakovais sudaryti paslaugų sutartį, kurioje turėjo susitarti dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas būdų, bei apskaičiavimo metodikų. Kadangi to nėra, tai nėra pagrindo kalbėti nei apie sutartinę, nei apie deliktinę atsakomybę. Atsakovai turi savo gyvenamajame name įrengtą ir atestuotą vandens nuotekų sistemą ir už išleidžiamas nuotekas nuo namo eksploatavimo pradžios mokėjo pagal išeinamąjį apskaitos skaitiklį. Jokių duomenų, kad apskaitos skaitiklis veiktų netinkamai ar, kad E. ir B. R. būtų neatsiskaitę pagal skaitiklio rodmenis nėra nustatyta, todėl tai, kas vyksta už E. ir B. R. nuosavybės ribų, t.y. už tai kad jų kaimynai netinkamai eksploatuoja savo nuotekų sistemą, ar netinkamai apmoka už jiems suteiktas paslaugas, atsakovai E. ir B. R. negali atsakyti. Bendrija ieškinyje deklaruoja, kad ji atlieka visų teritorijos inžinerinių tinklų eksploataciją, todėl ji ir privalo tinkamai eksploatuoti savo žinioje esančias visus komunalinius tinklus ir užtikrinti, kad pačios bendrijos veikla nesukeltų žalos bendrijos nariams ir kitiems asmenims, tame tarpe ir Rynkevičiams. Už netinkamą sistemos priežiūrą atsako sistemą pažeidę asmenys ir bendrija. 2005-10-04 statybų rangovas perdavė Atsakovams namą eksploatacijai. Perdavimo dokumentacijoje nurodyta, kad nuotekų skaitiklio parodymai buvo nustatyti - 0,5 kub.m. Atsakovai įsirengė atskirą autonominę nuotekų šalinimo sistemą ir nuo 2010-08-19 visiškai nesinaudoja ieškovų eksploatuojama nuotekų šalinimo sistema. 2010-08-19, kai buvo atjungta sistema, ieškovas ir atsakovai sudarė dvišalį aktą ir užfiksavo, kad atsijungimo momentu skaitiklio parodymai buvo 617 kub. m. Teismui pateikti kvitai įrodo, kad atsakovai apmokėjo iki 641 kub. m. rodmens, kas įrodo, kad yra net 24 kub. m. (tai sudaro - 432 Lt (18 Lt x 1 kub. m.) permoka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti kokios sutarties pagrindu jis gali nepaisyti apskaitos parodymų ir reikalauti iš atsakovų sumokėti daugiau, nei rodo apskaitos skaitiklio parodymai. Bendrijos administravimo teritorijoje yra 28 namai, iš jų (iki tol, kol atsakovai nebuvo atsijungę nuo jų) 12 namų buvo sujungti į vieną nuotekų šalinimo talpą, o kiti 16 namų - į kitą šalinimo talpą, kas savaime įrodo, jog skirtingų talpų nuotekų surinkimas, priežiūra ir išvežimas, bei tam tenkančios išlaidos negali būti skirstomos visiems, nes nuotekų šalinimas yra realinis sandoris ir tik gautas paslaugas turi apmokėti vartotojai. Bendrija neįrodė, kad atsakovams tenka pareiga apmokėti ne pagal apskaitos skaitiklių parodymus, neįrodė kokiu teisiniu pagrindu ji abi talpas (jų šalinimo išlaidas) skaičiuoja bendrai. Bendrija neįrodė kaip ji nustatė ieškiniu reikalaujamą priteisti 699,85 Lt skolą, neįrodė, kaip ji skaičiavo proporcingumą, remiantis LR CK 4.76 ir 4.83 str. pagrindu (ar pagal naudojamą namų plotą; ar pagal namų skaičių; ar pagal gyventojų skaičių; ar pagal sunaudotų kubų proporcijas; ar dar kitaip). Bendrija neįrodė kiekvieno namo sunaudotų nuotekų, kiek kiekvienas namas sumokėjo už nuotekas, kiek kiekviena šalinimo talpa atskirai buvo išsiurbta ir kaip tokios išlaidos skirstomos kiekvienam vartotojui. Bendrija privalėjo įrodyti, kad teikdama eksploatavimo paslaugas, atliko visus veiksmus (kasmetinę techninę priežiūrą, remontą) ir nustatyti, kaip susidaro skirtumas hermetiškoje sistemoje tarp namų skaitiklių parodymų ir faktinio nuotekų išvežimo kiekio. 2008 metų pavasarį bendrijos narių susirinkime buvo nutarta, kad metų pabaigoje kiekvienas bendrijos narys turi sumokėti po 200 Lt tam, kad padengti skolas, atsirandančias nuotekų išvežimo kompanijai, o bendrija nuo to laiko nepadarė jokių veiksmų, kad nustatyti ir pašalinti technines priežastis, jog namų skaitiklių parodymų ir faktinių išvežimų kiekiai nesiskirtų, todėl visa atsakomybė tenka ne atsakovams (kurie sumokėjo pagal skaitiklių duomenis), o ieškovui ir jos pirmininkui. Ieškinyje ir jo prieduose ne vienas teiginys prieštarauja kitam: ieškovas pareiškime teigia, kad du bendrijos nariai nesumokėjo už nuotekų šalinimą 1399,71 Lt ir šią sumą dalina per pusę - atsakovams ir nežinia kam, tuo tarpu ieškinyje konstatuoja, kad atsakovai nuo 2007-07-02 nėra bendrijos nariai, todėl akivaizdu, jog įsiskolinimą turi kažkokie kiti bendrijos nariai, o ne atsakovai. Nėra jokio paskaičiavimo, kaip ir kas nustatė būtent 1399,71 Lt skolą ir kodėl ji dalinama į dvi vienodas dalis, nėra suprantama kodėl su ieškiniu pateikti UAB „Erlaim‘‘ dokumentai įrodantys, kad Bendrija buvo skolinga 2953,62 Lt (2010-03-25), kaip buvo tokia skola nustatyta ir kaip ji paskirstoma. Teismo sprendimu dėl Ieškovo (Bendrijos) kaltės teismas priteisė UAB „Erlaim" naudai 2953,62 Lt skolą ir 422,15 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos nėra nuotekų šalinimo išlaidos ir jos negali būtų priskiriamos atsakovams, nes jie jokių sutartinių įsipareigojimų bendrijai nepažeidė - 2009-11-17 bendrijos pirmininko pranešime nurodytas galutinis skolos likutis 2009-11-17 yra 11493 Lt. Į įsiskolinimo sumą yra įskaičiuota ir Samanynės g. 2 gyvenusio asmens skola bendrijai - apie 3500 Lt, tačiau šiuo metu nėra žinoma jo gyvenamoji vieta ir yra keblu pradėti skolos išieškojimo procedūrą, todėl kiekvienam namui reikia sumokėti po 480 Lt. Tai aiškiai įrodo, kad ieškovas siekia, kad atsakovai apmokėtų už kito asmens neapmokėtas nuotekas, kad iš esmės yra neteisėta. Ieškovas sudarė sutartį su UAB „Erlaim‘‘ ir, neįvykdęs šios sutarties, buvo paduotas į teismą, ko pasėkoje iš Ieškovo buvo priteista skola (atsakovai toje byloje net nedalyvavo kaip bylos dalyviai, todėl toks sprendimas nesuponuoja prievolių Atsakovams). Už skolą ir sutarties įsipareigojimų nevykdymą UAB „Erlaim‘‘ atžvilgiu tiesiogiai yra atsakingi ne atsakovai, o ieškovas. Atsakovai yra sąžiningi vartotojai ir yra apmokėję už paslaugas tiek, kiek jų panaudojo. Šiuo metu ieškovo skola nuotekų šalinimo įmonei jau yra vėl viršijusi 14000 Lt, todėl atsakovai net nesinaudodami jokiomis Ieškovo eksploatuojamomis nuotakų sistemomis nežino, ar negaus naujo ieškinio ir naujų tariamai priklausančių skolų apmokėjimo. Byloje nėra jokių leistinų ir objektyvių įrodymų dėl skolos susidarymo ir atsakovų pareigos sumokėti 699,85 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 str. numatyta šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ( LR CPK 178 str. ). LR CPK 185 straipsnyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės. Nurodytos teisės normos esmė yra ta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, tai reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo, ar nebuvimo tikimybę. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2009-11-17 pranešimas dėl bendrijos įsiskolinimo UAB ,,Erlaim‘‘11493,62 Lt (b.l. 8), 2009-12-05 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas (b.l. 9), 2010-07-22 pranešimas atsakovui dėl įsiskolinimo bendrijai 480 Lt (b.l. 10), atsakovų 2007-07-02 pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos, kuriuo atsakovai praneša, kad išstoja iš bendrijos (b.l. 21), Fekalinių nuotekų išvežimo sutartis Nr. 06/30-1, 2006-06-30 tarp UAB ,,Erlaim“ ir ieškovo dėl nuotekų išsiurbimo ir išvežimo (b.l. 29-32), 2009-10-25 sutartis tarp UAB ,,Ecoservice‘‘ ir ieškovo dėl nuotekų išvežimo (b.l.33-34), atsakovės B. R. 2008-03-12 mokėjimo pavedimas už elektrą 3014 Lt, bei 2009-02-23 1650 Lt ir 2009-10-06 203 Lt, 2010-01-20 450,75Lt, 2010-04-09 540,90 Lt, 2010-07-07 540, 90 Lt, 2009-08-18 220 Lt, 2009-01-07 320 Lt už nuotekų valymą, 2010-02-22 už bendrą elektros naudojimą (b.l. 35-42), 2010-04-27 UAB ,,Ecoservice“ aktas dėl skolų suderinimo 15518,29 Lt sumai (b.l. 43), 2010-08-19 nuotekų valymo įrenginio paleidimo aktas (b.l. 44), 2010-08-19 nuotekų valymo įrenginio priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 45) nepagrindžia ir neįrodo, kaip buvo nustatyta ir apskaičiuota prašoma priteisti iš atsakovų 699,85 Lt skola. Atsakovai nėra bendrijos nariai (b.l. 21). Kaip matyti iš atsakovų pateiktų mokėjimų pavedimų (b.l. 35-42), jie reguliariai moka už elektrą ir nuotekų valymą. Ieškovas neįrodė, kiek kiekvienas jos administruojamas namas sunaudojo nuotekų (kiekvieno namu skaitiklių parodymai), kiek kiekvienas namas sumokėjo už nuotekas, kiek kartų ir kokia apimtimi kiekviena šalinimo talpa atskirai buvo išsiurbta ir kaip tokios išlaidos yra paskirstomos kiekvienam vartotojui, atsižvelgiant ir į kitų, nemokančių mokesčių gyventojų skolą, neįrodė, kaip ji skaičiavo proporcingumus, remiantis LR CK 4.76 ir 4.83 str. pagrindais (ar pagal naudojamą namų plotą; ar pagal namų skaičių; ar pagal gyventojų skaičių; ar pagal sunaudotų kubų proporcijas; ar dar kitaip), todėl ieškinys yra atmestinas, kaip neįrodytas.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 19,23 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo 871 individulių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,,Samanynė‘‘ į.k. 126021974, 19,23 Lt (devyniolika litų 23 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Juknevičius