- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-2307-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14775-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Gidonelija“, S. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo A. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. L. civilinėje byloje Nr. e2-21706-191/2017 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui R. L. ir tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Gidonelija“ ir S. V. dėl skolos pagal prievolę priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. R. 2017 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovo R. L. pagal solidarią piniginę laidavimo prievolę pagrindinių skolininkų UAB „Gidonelija“ iki 2017 m. balandžio 30 d. priskaičiuotas/nesumokėtas 9 988,05 Eur pelno palūkanas ir iki 2017 m. gegužės 2 d. priskaičiuotas/nesumokėtas 433,31 Eur netesybas bei S. V. iki 2017 m. balandžio 30 d. priskaičiuotas/nesumokėtas 8 179,63 Eur pelno palūkanas ir iki 2017 m. gegužės 2 d. priskaičiuotas/nesumokėtas 280,02 Eur netesybas, 166,15 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovo R. L. 19 047,16 Eur vertės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui R. L. ir esančias pas atsakovą R. L. arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškovu.
Ieškovas nurodė, kad yra didelė rizika, jog, laiku nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali be jokių suvaržymų perleisti jam nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, turtines teises ir pinigines lėšas tretiesiems asmenims, dėl ko neliktų sprendinio įvykdymui reikalingo atsakovo turto, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje taptų neįmanomas. Kadangi ieškinio suma didelė, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, nes jo periodiškai didėjantis reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo priimtą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino ieškovo A. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. L..
Teismas nurodė, kad ieškovas nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, ir iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad, jų nesiėmus, pasunkės ar pasidarys negalimas gailimai palankus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovo argumentai nepagrindžia blogos atsakovo turtinės padėties, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, o ieškovo argumentai, susiję su prievolių jam nevykdymu, yra teisminio nagrinėjimo dalykas, nesprendžiamas šioje proceso stadijoje. Ieškovo teiginiai, jog yra reali galimybė, kad atsakovas perleis jam nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas nepateikė teismui pakankamai duomenų apie atsakovo turimą turtą, taip pat turimas prievoles kitiems kreditoriams, ar kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie sunkią atsakovo turtinę padėtį. Neturėdamas šių duomenų, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas yra finansiškai nepajėgus, esant palankiam teismo sprendimui, atsiskaityti su ieškovu.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovo R. L. 19 047,16 Eur vertės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškovu.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Pirmosios instancijos teismas, taikęs tik apeliacinės instancijos teismo sukurto sisteminio teisės taisyklių taikymo precedento dalį, pažeidė teisės taikymo taisyklę, įpareigojančią teismus vadovautis teismų sukurtais teisės taikymo precedentais pilna apimtimi, t. y. nepagrįstai paliko ieškovui įrodinėjimo pareigą teismą įtikinančiais įrodymais pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui yra reikšminga, o jo turtinė padėtis kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, jog ieškovo reikalavimo teiginiai dėl atsakovo galimybės perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais pažeidžia civiliniame procese taikomą tikėtinumo taisyklę, ją sistemiškai taikant su apeliacinės instancijos teismų sukurta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisės taisykle įrodinėjimo naštą perkelti atsakovams, kuriems reiškiamas didelės vertės turtinis reikalavimas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. ir tretieji asmenys UAB „Gidonelija“ ir S. V. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. L. pagal solidarią piniginę laidavimo prievolę pagrindinių skolininkų UAB „Gidonelija“, iki 2017 m. balandžio 30 d. priskaičiuotas/nesumokėtas 9 988,05 Eur pelno palūkanas ir iki 2017 m. gegužės 2 d. priskaičiuotas/nesumokėtas 433,31 Eur netesybas bei S. V. iki 2017 m. balandžio 30 d. priskaičiuotas/nesumokėtas 8 179,63 Eur pelno palūkanas ir iki 2017 m. gegužės 2 d. priskaičiuotas/nesumokėtas 280,02 Eur netesybas, 166,15 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš byloje surinktų duomenų, aptartų šios nutarties 4 punkte, spręsdamas, kad ieškovas grįsdamas prašymą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, tenkinus jį būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Su tokia teismo nutartimi ieškovas nesutinka ir skundžia teismo nutartį dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamo faktinių aplinkybių ir pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vertinimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Siekiant nuspręsti, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, taip pat pareikštų reikalavimų pobūdį. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Be to, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi iš pirmo žvilgsnio (lot. prima facie.) patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas (CPK 144 str. 1 d.).
Taip pat teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, preliminariai įvertino ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, pagrįstai sprendė, kad ieškinys, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, laikytinas tikėtinai pagrįstu. Tačiau, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, neturi pagrindo spręsti apie tai, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, jog pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-455-180/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-347- 381/2017; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą. Todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui bei nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad atsakovas ketina turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, sumažinti jo vertę ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus ir tuo bandyti išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1314-407/2015).
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis ir turimais įsipareigojimais.
Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertintina, ar 19 047,16 Eur suma atsakovui R. L. yra didelė. Tam, kad įvertinti prašomos priteisti sumos dydžio reikšmingumą atsakovui, vertintina atsakovo R. L. turtinė padėtis ir santykis su prašoma priteisti suma. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovui tenka pareiga pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos – grėsmė preziumuojama. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad ieškovas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė atsakovo sunkios turtinės padėties, t. y. nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog pareikšto ieškinio reikalavimo suma nagrinėjamu atveju atsakovui yra didelė, kas objektyviai padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir lemtų poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.